- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2-1185-323/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14402-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Luminor Bank AB
- Advokatai
- Linas Žukauskas, Edita Bartulevičiūtė
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
- 2.6.29.2Kreditavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sutarties vykdymo atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2012-05-31 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašalį nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, atnaujinti sutarties vykdymą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-05-31 su atsakovu sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas 15 metų terminui suteikė 59 777,57 Eur dydžio paskolą gyvenamojo būsto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/121 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas paminėto buto hipoteka. Pažymėjo, kad nuo sutarties sudarymo iki 2016 m. gegužės mėn. įsipareigojimus vykdė sutartyje nustatytais dydžiais ir terminais. Tačiau 2016 m. gegužės mėn. Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1205-777/2016 pagal buvusio ieškovo darbdavio ieškinį dėl 1 551 495,83 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo turto areštą, užtikrinantį teisme pareikštą reikalavimą 1 551 495,83 Eur sumai. Vykdant 2016-05-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, antstolio A. S. 2016-05-16 sudarytais turto aprašais aprašytas visas ieškovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įskaitant bendrovėje UAB „T.“ mokamą darbo užmokestį, pinigines lėšas, buvusias ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose banko įstaigose. Nurodytų apribojimų ieškovo atžvilgiu taikymas iš esmės nulėmė apsunkintą ieškovo prievolių pagal sutartį vykdymą, kas lėmė dalies paskolos įmokų dydžio ieškovo įsiskolinimo atsakovui susidarymą. Vykdant sutartį apsunkinto vykdymo sąlygomis, palaipsniui susidarė 3-4 mėnesių įmokų mokėjimo vėlavimas, tačiau, nepaisant to, dėjo pastangas tam, kad visos įmokos galiausiai būtų padengiamos. Taip pat nurodė, kad 2017-07-05 telefoninio pokalbiu su atsakovo atstovu metu, norėdamas išsiaiškinti susidariusio įsiskolinimo dydį, kurį turėtų padengti, sužinojo, kad šalių sudaryta kredito sutartis yra nutraukta. Pažymėjo, kad nei gyvenamosios vietos adresu, nei el. pašto adresu nėra gavęs nė vieno atsakovo pranešimo apie sutarties nutraukimą, ar numatomą, būsimą sutarties nutraukimą, nors iki 2016 m. gegužės mėn. tiek paštu, tiek el. paštu siunčiami atsakovo pranešimai adresatą pasiekdavo. Nors dėjo pastangas geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, sutiko su pradiniu atsakovo siūlymu išdėstyti paskolos likučio mokėjimą 24-36 mėnesių terminui, tačiau atsakovas notaro išduotą vykdomąjį įrašą perdavė priverstiniam vykdymui antstoliui, ir tik 2017-09-30 iš atsakovo gavo oficialų atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad nutrauktos sutarties vykdymas atnaujintas nebus dėl nepadengtų skolų kitiems kreditoriams ir pradėtų išieškojimo procedūrų iš nuosavybės teisėmis priklausančio turto bei nepakankamų gaunamų pajamų. Laiko, kad atsakovas sudarytą sutartį vienašališkai nutraukė nesilaikydamas sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos ir pagrindų, nevertindamas to, kad ir apsunkinto sutarties vykdymo sąlygomis ieškovas dėjo pastangas sutartį vykdyti, nevertindamas to, kad apsunkintas sutarties vykdymas nesukėlė atsakovui itin sunkių pasekmių, tuo tarpu priešingai, sutarties nutraukimas ieškovui sukėlė itin sunkias pasekmes ir gali lemti dar didesnius didelės vertės turtinius praradimus. Pripažįsta, kad dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos, sąlygotos ieškovo atžvilgiu pareikštų nepagrįstų ieškinio reikalavimų, formaliai pažeidė sutartį: vėlavo sumokėti kredito dalis ir palūkanas, laikinai mokėjo mažesnes sumas nei nustatyta pagal mokėjimo grafiką. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas padarytu tyčia ar iš didelio neatsargumo, kadangi negalėjo numatyti ir kontroliuoti trečiųjų asmenų veiksmų, lėmusių galimybių vykdyti įsipareigojimus atsakovui apribojimą. Tuo tarpu netinkamas sutarties vykdymas nelaikytinas sukėlusiu atsakovui sunkias pasekmes: už paskolos dalių mokėjimo vėlavimą atsakovui sumokėtos palūkanos ir delspinigiai, kuo galimi atsakovo nuostoliai turėjo būti visiškai kompensuoti, o be to, yra visiškai padengęs bet kokius įsiskolinimus pagal sutartį. Šiuo aspektu ir itin griežtas sutarties laikymasis neturi įtakos sutarties vykdymo pažeidimą pripažinti esminiu, nes nuostolių atsakovui nesukėlė. Pažymėjo, kad atkūrė savo mokumą, ima gauti nuolatines stabilias pajamas, kas leis sutartinius įsipareigojimus – periodinius mokėjimus vykdyti nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas faktiškai nuo pat kredito sutarties sudarymo vis vėluodavo mokėti įmokas, o nuo 2016-05-02 įmokų vėlavimai tapo labai dideli. Pažymėjo, kad 2016-10-04 ir 2017-03-03 reikalavimais ragino ieškovą pašalinti sutarties pažeidimus ir įspėjo apie dėl pažeidimų galinčias kilti teisines pasekmes. Kadangi po raginimų ieškovas pažeidimus vis tęsė, įmokų pagal grafiką laiku ir tinkamai nepradėjo mokėti, 2017-04-20 pranešimu apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą nurodė ieškovui, kad vėlavimas vis dar tęsiasi nuo 2016-12-01 (daugiau kaip 5 mėnesius iš eilės) ir nurodė ne vėliau kaip iki 2017-05-05 pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus (sumokėti pranešimo parengimo dienai susidariusią 2 074,11 Eur skolą ir iki skolos padengimo atsirasiančias mokėtinas sumas) bei įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, kredito sutartis bus nutraukta. Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, nuo 2017-05-05 vienašališkai nutraukė kredito sutartį (po daugiau kaip 6 mėnesių iš eilės nemokėjimo, t. y. pažeidimai tęsėsi net 154 dienas (nuo 2016-12-01 iki 2017-05-05 imtinai)), bei kreipėsi į Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notarą, kuris 2017-07-17 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 42 867,50 Eur skolos iš 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų iki skolos padengimo išieškojimo. Pažymėjo, kad mokėjimų grafikas yra esminė šalių sudarytos sutarties sąlyga, kadangi ilgalaikės kredito sutarties tikslas yra nuolatinis periodinis paskolintų pinigų grąžinimas ir palūkanų mokėjimas, dėl to sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte šalys susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį, ši sąlyga yra galiojanti ir privaloma. Kadangi sutarties nutraukimas yra kraštutinė poveikio už sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimus priemonė, todėl, laikydamasis kredito sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte nurodytos sąlygos, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone, ir tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovas nepašalins pažeidimų ir nevykdys kredito sutarties, pasinaudojo kredito sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte nurodyta sąlyga ir nuo 2017-05-05 nutraukė sutartį po daugiau kaip 6 mėnesius iš eilės trukusių mokėjimo prievolių pažeidimų, nesant prielaidų manyti, kad ieškovas turi realias galimybes operatyviai pašalinti pažeidimus ir tinkamai vykdyti mokėjimo prievoles. Pažymėjo, kad šalys, sudarydamos kredito sutartį, numatė, kad ieškovas įsipareigoja laiku ir tinkamai mokėti bankui grąžintinas kredito sumas ir palūkanas pagal kredito sutartį. Šalys kredito sutartyje numatė, kad visi mokėjimai pagal kredito sutartį turi būti atliekami griežtai nustatytu laiku, t. y. laikantis mokėjimo grafiko. Ieškovui mokėjimo grafikas buvo žinomas, grafikas nebuvo pakeistas. Tai žinodamas ieškovas vis tiek mokėjimų grafiką pažeidinėjo, nors tik kredito gavėjas prisiima riziką, kad turėtų pakankamai lėšų sutarties vykdymui taip, kaip numato sutartis: pakankamų pajamų turėjimas tam, kad būtų tinkamai ir laiku vykdomos mokėjimo prievolės, yra išimtinai ieškovo pareiga ir rizika; bankas neprisiima skolininkų (ieškovo) pajamų negavimo rizikos, kadangi bankas su skolininkais jų pajamų gavime nedalyvauja, skolininkų pajamų gavimo nelemia, pajamų šaltinius, intensyvumą ir pan. planuoja patys skolininkai. Ieškovo įsipareigojimo mokėti įmokas bankui griežtai pagal grafiką vykdymas nebuvo ir nėra susietas su ieškovo konkrečių pajamų gavimu ar panašiomis aplinkybėmis. Be to, apie jokias sutarties nevykdymo priežastis ieškovas banko iki kredito sutarties nutraukimo neinformavo. Laiko, kad ne turto areštas, taikytas kito ieškovo kreditoriaus prašymu, bet pajamų neturėjimas sąlygojo, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimų tinkamai ir laiku: pagal viešai prieinamus duomenis ieškovo mėnesio pajamos iki kredito sutarties nutraukimo sudarė 412 Eur, tuo tarpu mėnesio įmoka buvo apie 400 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laiko, kad teisėtai pasinaudojo sutarties nutraukimo teise.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad iki 2016 m. gegužės mėn. ieškovas prievoles bankui vykdė tinkamai, pagal sutarties reikalavimus, mokėjimų sutrikimų, įsiskolinimų nebuvo. Tačiau 2016 m. kovo mėn. įvykus konfliktui tarp ieškovo ir įmonės akcininkų, kurio metu ieškovas buvo atšauktas iš įmonės vadovo pareigų, 2016 m. gegužės mėn. ieškovui ir su juo susijusiems asmenims pareikštas solidarus daugiau nei 1,5 mln. žalos atlyginimo reikalavimas, nurodytai sumai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas visas ieškovo turtas. Dėl pritaikyto turto arešto buvo iš esmės apsunkintas sutarties vykdymas. Taip pat nurodė, kad gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis UAB „T.“, kur ieškovas yra vadovas ir akcininkas. Šiuo metu turto areštui esant panaikintam darbo užmokestis bus keičiamas – didinamas. Be to, darbo užmokestis UAB „T.“ nėra vienintelės pajamos, ieškovas taip pat dirba su tarptautiniais verslo partneriais, bet ne visus pajamų šaltinius gali atskleisti. Pažymėjo, kad šiuo metu ieškovas turi finansines galimybes vykdyti su atsakovu sudarytą sutartį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovas pagal kredito sutartį įsipareigojo mokėti įmokas pagal grafiką, tačiau ieškovas nuo pat sutarties sudarymo vėluodavo atlikti įmokas. Laiko, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog vykdyti mokėjimus jam trukdė pritaikytas areštas, yra nepagrįsta, nes turto areštas nesutrukdė ieškovui vykdyti atitinkamus mokėjimus tiek atsakovui, tiek kitam kreditoriui AB SEB bankui. Laiko, kad tikroji priežastis, dėl kurios ieškovas nustatytais terminais neatliko dalinių mokėjimų yra ne jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tai, kad ieškovas neturi pakankamai pajamų – oficialūs duomenys rodo, kad vidutinės ieškovo pajamos yra 325 Eur per mėnesį, kai mokėtina įmoka sudaro apie 400 Eur. Kadangi nuo 2016-12-01 ieškovas nieko nemokėjo, o sutartis nutraukta 2017-05-05, t. y. po 154 dienų iš eilės vėlavimo, laiko, kad sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012-05-31 tarp ieškovo ir atsakovo Luminor Bank AB (Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių teisių perėmėjas) buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 59 777,57 Eur dydžio kreditą 1/121 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, o atsakovas įsipareigojo kiekvieno mėnesio 1 (pirmą) dieną mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal nustatytą mokėjimo grafiką. Sutarties įvykdymas užtikrintas buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Ieškovui pažeidus mokėjimo grafiką ir esant susidarius 1 649,72 Eur skolai už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-10-03, atsakovas 2016-10-04 reikalavimu Nr. 15995 nurodė iki 2016-11-07 padengti susidariusią skolą, priešingu atveju nurodė, jog bus priimtas sprendimas dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo. Ieškovui nuo 2016-12-01 neatlikus nė vienos įmokos pagal mokėjimo grafiką ir esant susidarius 1 631,80 Eur skolai už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-03-01, atsakovas 2017-03-03 reikalavime Nr. OUT-4170 nurodė iki 2017-04-06 padengti susidariusią skolą, priešingu atveju nurodė, jog bus priimtas sprendimas dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo. Ieškovui nepašalinus mokėjimų pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2017-04-20 pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą Nr. OUT-7166 nuo 2017-05-05 vienašališkai nutraukė Sutartį. 2017-07-17 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42 867,50 Eur nesumokėtos skolos dalies, 16 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo 42 594,40 Eur sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško jo įvykdymo dienos ir 121,63 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo iš A. S.. Vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui J. P. vykdymui.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį; ieškovas siekia tęsti sutartinius santykius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Nagrinėjamu atveju ieškovas įsipareigojo 1 (pirmą) kiekvieno mėnesio kalendorinę dieną mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką (Sutarties specialiosios dalies 2.10. punktas, Sutarties bendrosios dalies 5.2.2. punktas). Sutarties bendrosios dalies 11.1. punktas, reglamentuojantis Sutarties nutraukimo pagrindus, numato, kad „jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimų grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį“. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kokiu atveju atsakovas įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, t. y. ieškovui pažeidus mokėjimo prievolę, ir ginčo atveju atsakovas šia Sutartyje įtvirtinta teise pasinaudojo.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015). Taigi, šioje byloje būtina nustatyti, ar ieškovas padarė Sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte nurodytą pažeidimą.
Iš atsakovo pateiktų duomenų – kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo detalizacijos - matyti, kad ieškovas, nors ir nežymiai, tačiau nuolat vėluodavo mokėti kredito įmokas pagal mokėjimo grafiką. 2016 m. liepos – spalio mėnesiais ieškovui neatlikus įmokų, atsakovas 2016-10-04 reikalavimu Nr. 15995 informavo ieškovą apie susidariusią 1 649,72 Eur dydžio skolą, pranešė, kad suteikia terminą iki 2016-11-07 susidariusiam įsiskolinimui padengti, bei įspėjo apie Sutarties nutraukimą. Nors 2016-11-08 ieškovas įsiskolinimą padengė, tačiau nuo 2016-12-01 įmokų nebemokėjo. Atsakovas 2017-03-03 reikalavimu Nr. OUT-4170 vėlgi informavo ieškovą apie susidariusią 1 631,80 Eur dydžio skolą, pranešė, kad suteikia terminą iki 2017-04-06 susidariusiam įsiskolinimui padengti, bei įspėjo apie Sutarties nutraukimą. Po šio raginimo ieškovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovui net ir po to, kai jam buvo suteiktas papildomas terminas pašalinti Sutarties pažeidimus, jų nepašalinus, pradelsta skola padidėjo iki 2 074,11 Eur, todėl atsakovas 2017-04-20 pranešimu Nr. OUT-7166 raštu pranešė ieškovui, kad nepašalinus Sutarties pažeidimų iki 2017-05-05, Sutartis nuo 2017-05-05 bus nutraukta, kas ir buvo padaryta neįvykdžius atsakovo nurodytų sąlygų.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad iki ginčijamo Sutarties nutraukimo įmokos ieškovo nebuvo mokamos ilgą laiką, t. y. 154 dienas (nuo 2016-12-01 iki 2017-05-05), kas ženkliai viršijo Sutartyje nustatytą terminą (10 dienų), per kurį neįvykdžius prievolės atsakovas įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Kadangi ieškovo padaryti Sutarties sąlygų pažeidimai atitiko Sutartyje įtvirtintą vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindą, atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Sutarties bendrosios dalies 11.1. punktas).
Nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad nurodytas Sutarties pažeidimas – vėlavimas mokėti kredito dalis ir palūkanas – yra tik formalus, nesukėlęs atsakovui sunkių pasekmių. Kaip teisingai nurodo atsakovas, vertinant Sutarties esmę, matyti, kad bankui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga patvirtina ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi esminis sutarties pažeidimas vertintinas pagal pažeidimo faktą, o ne mastą. Šiuo atveju ieškovas Sutartį pažeidė iš esmės, nes įmokų nemokėjo sistemingai, ilgą laiką (6 mėnesius).
Ieškovas taip pat teigia, jog nutraukti Sutartį galima tik konstatavus kitos šalies tyčią ar didelį neatsargumą, ko šiuo atveju nėra – ieškovas nurodo negalėjęs kontroliuoti trečiųjų asmenų veiksmų, lėmusių ieškovo galimybes vykdyti įsipareigojimus atsakovui. Teismas atmeta šį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą. Ieškovas, pasirašydamas Sutartį, prisiėmė riziką dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, sutiko su Sutarties sąlygomis ir joje numatytomis įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis, suvokė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas sukels neigiamų finansinių pasekmių. Kaip aukščiau nurodyta, ieškovas pažeidė Sutartyje numatytą mokėjimo prievolę, pažeidimas buvo tęstinis, dėl ko atsakovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį joje numatytu vienašališko nutraukimo pagrindu.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalių sudaryta Sutartis turi būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, kad jis yra silpnesnioji Sutarties šalis, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugos garantijos. Šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.). Teismas, atsižvelgęs į susidariusį įsiskolinimo dydį Sutarties nutraukimo metu, atsakovo veiksmus, suteikiant ieškovui papildomai pakankamai protingus terminus įsipareigojimams įvykdyti, daro išvadą, kad ieškovas pažeidė Sutartį iš esmės, atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą, kaip vartotoją, nutraukiant Sutartį, atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui ir Sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius.
Ieškovas ieškinyje nurodo ir tai, kad atsakovas tinkamai neinformavo jo apie Sutarties nutraukimą, nes pranešimo apie Sutarties nutraukimą negavo, apie nutrauktą Sutartį sužinojo tik 2017-07-05 telefoninio pokalbio su atsakovo atstovu metu. Sutarties 13 punkte numatyta, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Šalis negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo banko siunčiamų pranešimų, jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Sutartyje ieškovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad korespondenciją atsakovas ieškovui siuntė ne tik Sutartyje nurodytu adresu, tačiau ir kitu žinomu ieškovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), darbovietės buveinės adresu, registruotąja pašto siunta. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo siųsti pranešimai ieškovui laikytini įteiktais tinkamai, o ieškovo argumentai, kad atsakovas nesilaikė Sutartyje nustatytos informavimo apie Sutarties nutraukimą tvarkos laikytini nepagrįstais.
Be to, ieškovas ieškinyje apeliuoja ir į tai, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą: ieškovas nurodo, jog dėjo maksimalias pastangas Sutarčiai įvykdyti, ieškojo būdų tolimesniam Sutarties vykdymui, o atsakovas, priešingai, siekė užkirsti kelią galimam Sutarties vykdymo atnaujinimui. Tačiau, teismo vertinimu, tokios ieškovo pozicijos nepagrindžia byloje esantys duomenys. Kaip minėta aukščiau, atsakovas Sutartį nutraukė ieškovui įmokų nemokant 154 dienas, nors pagal Sutarties bendrosios dalies 11.1. punktą atsakovas turėjo teisę spręsti dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pradelsus vienos įmokos mokėjimą. Be to, Sutartis buvo nutraukta prieš tai ieškovą tris kartus (2016-10-04, 2017-03-03 ir 2017-04-20 pranešimai) įspėjus padengti įsiskolinimus, kas rodo atsakovo bendradarbiavimą ir bandymą Sutartį išsaugoti. Tuo tarpu ieškovas, susidarius situacijai, kaip teigiama apribojusiai galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, į atsakovą nesikreipė, neinformavo jo apie konkrečias aplinkybes, trukdančias vykdyti mokėjimo prievoles, nepateikė prašymo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir pan.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas Sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 560,20 Eur (suma be PVM, kadangi PVM suma atsakovas sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto) advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015-03-19 redakcija) nustatytus dydžius, atsakovo atstovės atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo naudai iš ieškovo priteisti 2 560,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S. 2 560,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo Luminor Bank AB naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/01134 sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.