Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-315-777/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
2A-315-777/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01726-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Marius Dobrovolskis
Atsakovas
UAB „Megaterra“
Ieškovas
AB „Žemaitijos pieno investicija“
Kategorijos

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-315-777/2016

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-01726-2015-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.5; 2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.2.1; 2.1.5.4; 3.1.7.5.; 3.2.4.11; 3.3.1.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Albinos Pupeikienės ir Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Megaterra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Žemaitijos pieno investicija“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Megaterra“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės UAB „Megaterra“ priešieškinį ieškovei AB „Žemaitijos pieno investicija“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 985,45 Eur skolą už patalų nuomos sutarties nevykdymą, 1 841,16 Eur delspinigius, 8,3 procento metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-06-10 tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovė atsakovei suteikė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), laikinai naudotis (sutarties 2.1 p.). Atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, visus mokesčius ir kitas išlaidas, susijusias su patalpų naudojimusi, už komunalines ir kitas paslaugas (sutarties 4.1 ir 4.3 p.). Atsakovė pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir vandenį tinkamai nevykdė. Todėl 2 985,45 Eur skola, 1 841,16 Eur delspinigiai, 8,3 procento procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 403,60 Eur skolą, 265,63 Eur delspinigius, 8,3 procento metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys yra patalpų, kurių bendras plotas 101,32 kv. m, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos) bendraturtės. Ieškovei priklauso 8656/10132 dalys minėtų patalpų, atsakovei –1476/10132 dalys patalpų. 2014-06-10 negyvenamųjų patalpų sutartimi ieškovei priklausanti patalpų dalis (86,56 kv. m) buvo išnuomota atsakovei iki 2014-08-31. Pasibaigus šiai sutarčiai, šalys sudarė naują 2014-11-12 nuomos sutartį, kuria susitarė dėl atsakovei priklausančių patalpų dalies (14,76 kv. m) nuomos ieškovei. Be to, minėta sutartimi atsakovė ieškovei pardavė baldus, įrangą ir kitus daiktus, esančius patalpose. Ieškovė pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdė. Todėl 1 403,60 Eur skola, 265,63 Eur delspinigiai, 8,3 procento procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-30 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovei 2 985,45 Eur skolą, 1 841,16 Eur delspinigius, 8,3 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 4 826,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2015-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės atsakovei 1 403,60 Eur skolą, 8,3 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 1 403,60 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo (2015-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių 2014-06-10 ir 2014-11-12 rašytinių sutarčių pagrindais susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Dėl skolos pagal ieškinį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė 2014-06-10 nuomos sutarties 4.8 p. numatytos pareigos, t. y. per 20 dienų nuo sutarties sudarymo dienos nesudarė tiesioginių sutarčių su paslaugų teikėjais. Todėl ieškovė gautas paslaugų teikėjų sąskaitas perrašydavo atsakovei, nustatydama sutarties 5.1 punkte numatytą atsiskaitymo terminą – iki 5 mėnesio dienos. Ieškovė atsakovei sąskaitas siuntė paštu ir elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, jog nepagrįsti atsakovės argumentai, kad šalys pasirašydamos naują 2014-11-12 sutartį siekė išspręsti visus iki tol kilusius klausimus, tarp jų ir dėl atsiskaitymo už atsakovei naudojantis patalpomis suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. 2014-11-12 sutartyje nėra susitarimų dėl tarpusavio atsiskaitymų pagal 2014-06-10 sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių faktiniai nuomos santykiai pagal 2014-06-10 nuomos sutartį tęsėsi nuo 2014-06-10 iki 2014-11-17. Šią aplinkybę patvirtina šalių 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašytas nuomojamų negyvenamųjų patalpų ir įrangos perdavimo–priėmimo aktas, kuriame nurodyti apskaitos prietaisų rodmenys bei įsipareigojimas už sunaudotą elektrą ir vandenį atsiskaityti per 5 darbo dienas nuo akto sudarymo. Atsakovė sutartyje nustatytu terminu (2014-08-31) patalpų neatlaisvino, toliau jomis naudojosi, todėl jai atsirado pareiga kompensuoti sunaudotus elektros energijos bei vandens išteklius, t. y. sumokėti už komunalinius patarnavimus 2 985,45 Eur sumą. Dėl delspinigių pagal ieškinį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys 2014-06-10 sutarties 8.1 punktu susitarė, jog atsakovei neįvykdžius prievolės per sutartyje nurodytą terminą, ieškovė įgyja teisę skaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Konstatavo, kad abi sutarties šalys yra verslininkės, kurios pasirašydamos nuomos sutartį susitarė, kokio dydžio delspinigių norma bus taikoma, su tokiu delspinigių dydžiu sudarydama nuomos sutartį atsakovė susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su juo sutinka. Konstatavo ir tai, kad juridinių asmenų vadovams, kaip verslininkams, yra taikomi didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė neįrodė, jog delspinigių dydis sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė nuomininko ir nuomotojo teises ir interesus. Todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės, todėl ji privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl skolos pagal priešieškinį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog PVM sąskaitas faktūras pagal 2014-11-12 nuomos sutartį pateikė ieškovei laiku. Tačiau ieškovė pripažįsta, kad PVM sąskaitas faktūras už patalpų nuomą ji gavo, todėl pagal tarp šalių sudarytą 2014-11-12 nuomos sutartį ji turėjo pareigą apmokėti šias PVM sąskaitas faktūras. Todėl atsakovės priešieškinio dalį dėl 1 403,60 Eur nuomos mokesčio priteisimo tenkino. Dėl delspinigių priteisimo pagal priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal tarp šalių sudarytos 2014-11-12 nuomos sutarties 8.1 punktą delspinigiai gali būti skaičiuojami, jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomotojui pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Konstatavo ir tai, kad sąskaitos, išrašytos 2015-01-02 (serija MGT, Nr. 001), 2015-01-31 (serija MGT, Nr. 002), 2015-02-28 (serija MGT, Nr. 003), 2015-03-31 (serija MGT, Nr. 004), pateiktos ieškovei praleidus jose numatytą atsiskaitymo terminą. Duomenų apie kitų sąskaitų pateikimo ieškovei datą byloje nėra. Delspinigiai negali būti pradėti skaičiuoti anksčiau, nei šaliai atsirado pareiga apmokėti sąskaitą, priešingu atveju būtų pažeista netesybų instituto paskirtis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Todėl atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė laiku neįvykdė prievolės, todėl ji privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo (2015-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 84 procentus priešieškinio, atsakovei iš ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliaciniu skundu atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, prašė panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad šalys pasirašydamos naują 2014-11-12 nuomos sutartį išsprendė visus iki tol kilusius klausimus, tarp jų ir dėl atsiskaitymo už atsakovei naudojantis patalpomis suteiktas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės įsiskolinimas pagal 2014-06-10 nuomos sutartį yra 2 985,45 Eur. Nurodė ir tai, kad su ieškiniu pateiktų sąskaitų faktūrų atsakovė iki bylos iškėlimo nebuvo gavusi. Nurodė, kad neaišku, kodėl vienoje iš sąskaitų įvardijamas adresas – „Tilžės g. 19, Klaipėdoje“, kaip šis adresas susijęs su atsakove. Nurodė ir tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Byloje nėra aiškiai detalizuota, iš ko susideda, kaip susidarė tariamas atsakovės įsiskolinimas. Atsakovei nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu minėtos sąskaitos faktūros buvo parengtos ir išrašytos. Ieškovė nepateikė įrodymų, koks konkretus elektros energijos ir vandens kiekis buvo suteiktas / sunaudotas patalpose, kokie jų įkainiai. Ieškovė neįrodė, kad tiek vandenį, tiek elektros energiją sunaudojo atsakovė. Ieškovė nepaaiškina, kodėl ir kokiu pagrindu ji reikalauja atitinkamo apmokėjimo už paslaugas, kurios suteiktos po 2014-06-10 nuomos sutarties pasibaigimo, t. y. 2014 m. rugsėjį, spalį, lapkritį. Apeliantė skunde nurodė, kad apie ieškovės reikalavimą priteisti 1 841,16 Eur delspinigius nebuvo informuota ir neturėjo galimybės atsikirsti į tokį reikalavimą. Nurodė ir tai, kad delspinigiai negali būti priteisiami dėl to, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo negavo sąskaitų ir neturi pareigos ieškovei mokėti skolos. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ieškovė nevykdo piniginių prievolių atsakovei, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Nurodė, kad ieškovės pasirinktas delspinigių skaičiavimo būdas yra iš esmės ydingas, o apskaičiuotas delspinigių dydis neproporcingai didelis. Delspinigių skaičiuotėje nurodoma, kad skaičiavimai atlikti laikantis nuostatos, jog metus sudaro 360 dienų. Ieškovės pasirinktas skaičiavimo būdas, kuomet apskaičiuodama vienos dienos delspinigių dydį ji remiasi pačios pasirinktu dienų skaičiumi (360), o delspinigius už konkretų terminą skaičiuoja pagal faktinį dienų skaičių (kuomet metuose yra 365–366 dienos), yra nesąžiningas ir neteisingas. Nurodė ir tai, kad delspinigių dydis yra neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti delspinigius pagal priešieškinį, nes ieškovė žinojo savo prievolę atsiskaityti su atsakove. Juolab kad net ir įteikus PVM sąskaitas faktūras apmokėti ieškovė jų neapmokėjo. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tapačius šalių argumentus dėl delspinigių priteisimo įvertino skirtingai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovė pateikė ieškovei 2015-12-17 Tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, kuris patvirtina atsakovės 2 985,44 Eur skolos likutį ieškovei. Atsakovės pateiktas suderinimo aktas išrašytas pirminių duomenų (PVM sąskaitų faktūrų) pagrindu. Todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė skolą už elektros energiją ir šaltą vandenį pripažįsta. Nurodė ir tai, kad 2015-09-23 posėdžio metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Vadovaujantis sutarties 8.1 p. ieškovė turėjo teisę reikalauti 1 841,16 Eur dydžio netesybų. Atsakovė nesinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, sąmoningai nesidomėjo bylos eiga, nepranešusi teismui nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepranešė apie dokumentų įteikimo adresą. Tokiu būdu pažeidė civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo), rungimosi principus. Nurodė, kad pagal 2014-11-12 sutarties 8.1 p. delspinigiai gali būti skaičiuojami, jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomotojui pagal „pateiktas PVM sąskaitas faktūras“. Sąskaitos ieškovei pateiktos praleidus jose numatytą atsiskaitymo terminą, todėl delspinigiai negali būti pradėti taikyti anksčiau, nei kitai šaliai atsirado pareiga apmokėti sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliantė skundė nurodė, kad šalys pasirašydamos naują 2014-11-12 nuomos sutartį išsprendė visus iki tol kilusius klausimus, tarp jų ir dėl atsiskaitymo už atsakovei naudojantis patalpomis suteiktas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės įsiskolinimas pagal 2014-06-10 nuomos sutartį yra 2 985,45 Eur. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. 2014-11-17 nuomojamų negyvenamųjų patalpų ir įrangos perdavimo ir priėmimo akte Nr. 5 nurodyta, kad šalys dabar ir ateityje pretenzijų dėl sutarties Nr. ZPI-CON-14-43 neturi. Tačiau tame pačiame akte nuomininkas (atsakovė) su rodmenimis (apskaitos) sutiko ir įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog 2014-11-12 nuomos sutartimi šalys išsprendė atsiskaitymo už atsakovei naudojantis patalpomis suteiktas komunalines paslaugas klausimą. Tokių duomenų byloje nėra.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad su ieškiniu pateiktų sąskaitų faktūrų atsakovė iki bylos iškėlimo nebuvo gavusi. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė atsakovei sąskaitas siuntė elektroniniu paštu ir paštu. Byloje pateikti duomenys apie tarp šalių elektroniniu paštu vykusį susirašinėjimą patvirtina, kad su ieškiniu pateiktas sąskaitas atsakovė buvo gavusi iki bylos iškėlimo.

Apeliante skunde nurodė, kad neaišku, kodėl vienoje iš sąskaitų įvardijamas adresas – „Tilžės g. 19, Klaipėdoje“, kaip šis adresas susijęs su atsakove. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje, serija ZPK 01, Nr. 004165, nurodyta: vanduo už 2014 m. 10 mėn.; Tilžės g. 19, Klaipėda; sąskaitos suma – 8,43 Lt (t. 1, b. l. 60). Tačiau iš AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros, serija VF, Nr. 0302085, matyti, kad 8,43 Lt sąskaita išrašyta dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 184). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad 2014-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje padarytas rašymo apsirikimas – nurodytas ne tas patalpų adresas.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Byloje nėra aiškiai detalizuota, iš ko susideda, kaip susidarė tariamas atsakovės įsiskolinimas. Atsakovei nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu minėtos sąskaitos faktūros buvo parengtos ir išrašytos. Ieškovė nepateikė įrodymų, koks konkretus elektros energijos ir vandens kiekis buvo suteiktas / sunaudotas patalpose, kokie jų įkainiai. Ieškovė neįrodė, kad tiek vandenį, tiek elektros energiją sunaudojo atsakovė. Ieškovė nepaaiškina, kodėl ir kokiu pagrindu ji reikalauja atitinkamo mokėjimo už paslaugas, kurios suteiktos po 2014-06-10 nuomos sutarties pasibaigimo, t. y. 2014 m. rugsėjį, spalį, lapkritį. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Byloje esantys 2014-06-10 ir 2014-11-17 negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad nuo 2014-06-10 iki 2014-11-17 patalpomis naudojosi atsakovė. Minėtuose aktuose užfiksuoti elektros, karšto bei šalto vandens skaitiklių rodmenys, kuriuos savo parašais patvirtino įgalioti šalių atstovai. Byloje pateikta išrašytų buhalterinių dokumentų detalizacija, elektros, vandens tiekėjų sąskaitos. Šių (konkrečių) duomenų apeliantė neginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 2 985,45 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Juolab kad 2015-12-17 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu apeliantė pripažino 2 985,45 Eur skolą ieškovei.

Apeliantė skunde nurodė, kad apie ieškovės reikalavimą priteisti 1 841,16 Eur delspinigius nebuvo informuota ir neturėjo galimybės atsikirsti į tokį reikalavimą. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-09-23 parengiamojo posėdžio metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų yra priteisti iš atsakovės ieškovei 1 841,16 Eur delspinigių. Atsakovė minėtame posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas 2015-09-23 nutartimi priėmė patikslintą ieškinį, nurodė jį išsiųsti atsakovei bei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Patikslintas ieškinys buvo išsiųstas atsakovei adresu Klaipėdos g. 16, Klaipėda, tačiau grąžintas neįteiktas teismui, nurodant, kad minėtu adresu įmonės nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patikslintas ieškinys atsakovei įteiktas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovės buveinė yra adresu Klaipėdos g. 16, Klaipėda, anksčiau byloje šiuo adresu siųsti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti (2015-04-01, 2015-07-14), šį adresą atsakovė nurodė prieštaravimuose, atsiliepime į pradinį ieškinį, priešieškinyje, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie pasikeitusį adresą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog patikslintas ieškinys atsakovei įteiktas tinkamai (LR CPK 121 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas anksčiau nutartyje konstatavo, kad su ieškiniu pateiktas sąskaitas atsakovė buvo gavusi iki bylos iškėlimo, ieškovės reikalavimas dėl 2 985,45 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Todėl apeliantės argumentai, kad delspinigiai negali būti priteisiami dėl to, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo negavo sąskaitų ar neturi pareigos ieškovei mokėti skolos, atmestini kaip nepagrįsti.

Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovei pagal priešieškinį priteisė 1 403,60 Eur skolą, nesudaro savarankiško pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kadangi nėra tokio teisinio reglamentavimo. Juolab kad ieškovės skola atsakovei susidarė 2014-11-12 (kitos, o ne 2014-06-10) sutarties pagrindu.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. Atsakovė 2015-08-03 atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 87) nurodė, kad CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, jog ieškiniams dėl netesybų taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, bei prašė taikyti ieškinio senatį. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.

Iš ieškovės 2015-09-22 pateiktos delspinigių skaičiuoklės (t. 1, b. l. 170) nustatyta, kad delspinigiai už atsakovės neapmokėtas sąskaitas apskaičiuoti už didesnį nei 180 dienų laikotarpį. Todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistinų delspinigių dydis mažintinas iki 1 074,76 Eur (3 710,94 Lt). Delspinigių dydis apskaičiuojamas taip: 1) sąskaita faktūra Nr. ZPI02004028, jos suma – 3 657,17 Lt x 0,2 proc. x 180 dienų = 1 316,58 Lt; 2) sąskaita faktūra Nr. ZPI02004165, jos suma – 8,43 Lt x 0,2 proc. x 180 dienų = 3,04 Lt; 3) sąskaita faktūra Nr. ZPI02004204, jos suma – 6 598,37 Lt x 0,2 proc. x 180 dienų = 2 375,41 Lt; 4) sąskaita faktūra Nr. ZPI02004236, jos suma – 44,18 Lt x 0,2 proc. x 180 dienų = 15,91 Lt; iš viso 3 710,94 Lt.

Patenkinęs apeliantės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės pasirinkto delspinigių skaičiavimo būdo (juolab kad 2015-09-22 delspinigių skaičiuoklėje nurodyta, jog metus sudaro 365 dienos), delspinigių laikotarpio (nuo pareiškimo pateikimo teismui iki patikslinto ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip 180 dienų), nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.

Apeliantė skunde nurodė, kad delspinigių dydis yra neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog delspinigių dydis sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė nuomininko ir nuomotojo teises ir interesus, ir jos argumentų neatkartoja. Juolab kad apeliacinėje instancijoje buvo patenkintas apeliantės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti delspinigius pagal priešieškinį, nes ieškovė žinojo savo prievolę atsiskaityti su atsakove. Juolab kad net ir įteikus PVM sąskaitas faktūras apmokėti, ieškovė jų neapmokėjo. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės išrašytos sąskaitos ieškovei pateiktos praleidus jose numatytą atsiskaitymo terminą. Duomenų apie kitų sąskaitų pateikimo ieškovei datą byloje nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigiai negali būti pradėti skaičiuoti anksčiau, nei šaliai atsirado pareiga apmokėti sąskaitą, ir šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tapačius šalių argumentus dėl delspinigių priteisimo įvertino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo konstatavo, kad delspinigiai negali būti pradėti skaičiuoti anksčiau, nei šaliai atsirado pareiga apmokėti sąskaitą. Tuo tarpu nagrinėjant ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo tokių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių pagal ieškinį priteisimo, sumažinant priteistą delspinigių sumą nuo 1 841,16 Eur iki 1 074,76 Eur ir taip pat sumažinant priteistą sumą nuo 4 826,61 Eur iki 4 060,21 Eur, nuo kurios ieškovei iš atsakovės priteistos 8,3 procento dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo (2015-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.125 str. 5 d. 1p., 1.126 str. 2 d., 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

LR CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 145 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir patyrė 50 Eur išlaidas vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso patyrė 195 Eur išlaidų.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 50,08 Eur žyminį mokestį už priešieškinį.

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 84,12 proc. (4 060,21 Eur (priteista suma) x 100 : 4 826,61 Eur (prašoma priteisti suma). Atsakovės priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies, t. y. 84,09 proc. (1 403,60 Eur (priteista suma) x 100 : 1 669,23 Eur). Taigi nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 50,01 proc. ieškovės reikalavimų (84,12 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 15,91 proc. (atmesta priešieškinio dalis)) ir 49,99 proc. atsakovės reikalavimų (84,09 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 15,88 proc. (atmesta ieškinio dalis)). Todėl iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 97,52 Eur (195 Eur x 50,01 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje, o iš ieškovės atsakovei 25,04 Eur (50,08 Eur x 49,99 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje. Įskaičius ieškovės atsakovei mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovei priteistinas 72,48 Eur (97,52 Eur – 25,04 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-19 nutartimi taikytų, 2015-05-12 nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (3 978,59 Eur) neviršija ieškovei iš atsakovės priteistos sumos (4 060,21 Eur), todėl jų mastas nemažintinas.

Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 153 Eur žyminio mokesčio.

Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 15,05 proc. (766,40 Eur (patenkinta apeliacinio skundo dalis) x 100 : 5 092,24 Eur (apeliacinio skundo suma)). Todėl iš ieškovės atsakovei priteistinas 23,03 Eur (153 Eur x 15,05 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-30 sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei AB „Žemaitijos pieno investicija“ iš atsakovės UAB „Megaterra“ priteistiną delspinigių sumą iki 1 074,76 Eur, bendrą priteistą sumą nuo kurios skaičiuojamos 8,3 proc. metinės palūkanos iki 4 060,21 Eur bei priteistiną žyminio mokesčio dydį iki 72,48 Eur.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-30 sprendimo dalį dėl 42 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės AB „Žemaitijos pieno investicija“ atsakovei UAB „Megaterra“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės AB „Žemaitijos pieno investicija“ atsakovei UAB „Megaterra“ 23,03 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėMarius Dobrovolskis