Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08364-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.;1.1.7.2.7.;

1.2.4.1;

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 18 d. 21.05 val. iki 2018 m. vasario 20 d. 16.01 val., taip pat nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės 1 073,52 Eur žalos padarymo tenkintas ir iš A. K. priteista 1073,52 Eur dydžio turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys dėl turtinės 760,27 Eur žalos padarymo tenkintas ir iš A. K. priteista 760,27 Eur dydžio turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

V. K. civilinis ieškinys dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir nukentėjusiajam V. K. iš A. K. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis, sunkiai sužalojo kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. vasario 18 d., laikotarpiu tarp 20.30 val. ir 21.00 val., savo namuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumas), be jokios aiškios priežasties, vieną kartą peiliu dūrė lovoje gulinčiam V. K. į krūtinės sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. krūtinės ląstos dešinės pusės priekinio paviršiaus kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo skirti jam švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimą. Esant galimybei, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas (nuteistasis skunde jas įvardija kaip „namų areštą“). Nurodo, kad jį labai protingai pakišo. Jam labai sunku būti uždarytam kalėjime. Yra invalidas, pagyvenęs žmogus, gimęs 1958 m. Nurodo, kad buvo nuteistas pirmą kartą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

3. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl A. K. kaltės padarius sunkų sveikatos sutrikdymą V. K. bei priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą A. K. skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

4. Nors A. K. nepripažįsta, jog būtent jis lovoje gulinčiam V. K. peiliu dūrė į krūtinės sritį, tačiau jo kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma:

4.1. Specialisto išvadoje Nr. G 622/2018 nurodyta, kad V. K. padaryta krūtinės ląstos dešinės pusės priekinio paviršiaus kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-18), paveikus duriančiai pjaunančiu įrankiu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 103).

4.2. Nukentėjusysis V. K. apklaustas 2018-02-20 nurodė, kad jiems būnant su I. (kaltinamojo žmona) lovoje pajuto smūgį peiliu į dešinį šoną. Kas dūrė nematė, bet mano, kad tai galėjo padaryti A. K. (t. 1, b. l. 79-80). Iš esmės analogiškus paaiškinimus nukentėjusysis teikė ir 2018-03-03, kad pajuto stiprų skausmą nugaros dešinėje pusėje. Kambaryje buvo trise (jis, kaltinamasis ir kaltinamojo žmona I.), daugiau pašalinių žmonių nebuvo. I. jo negalėjo sužaloti, nes ji gulėjo jam iš apačios, tai yra po juo (t. 1, b. l. 82-83).

4.3. Nukentėjusysis V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kur išgertuvių metu (2018-02-18) buvo I. K., A. K.. V. K. paaiškino, kad jis gulėdamas ant I. iš viršaus pajuto du smūgius į dešinį šoną, ko pasekoje atsisuko kūnu į dešinę pusę, tam, kad pažiūrėti kas smūgiavo ir tada nespėjęs atsipeikėti pajuto dūrį į krūtinės dešinę pusę. I. K. vis dar gulėjo po juo, o jam smūgiavo peiliu A. K. (t. 1, b. l. 84-85). Iš fotolentelės duomenų 14 fotonuotraukos (t. 1, b. l. 89) nustatyta, kad nukentėjusysis V. K., kuris savo kūno korpusu vaizduoja kaip ant lovos 2018-02-18 besiglamonėdamas su I. K. pajuto du smūgius į savo dešinės pusės šoną, po ko pasisuko į smūgius sudavusį asmenį, ir nuo to paties asmens gavo vieną smūgį peiliu į krūtinės dešinę pusę.

4.4. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. rastas sužalotas bendro naudojimo laiptinėje, tačiau jis paaiškino, kad po dūrio peiliu jis šliaužė link išėjimo iš kambario durų, o vėliau koridoriumi į kairę pusę link pagrindinio išėjimo iš namo 4 aukšto koridoriaus durų, šliaužė į bendro naudojimo laiptinę, kur jis prarado sąmonę ir kur jį vėliau surado kiti žmonės (t. 1, b. l. 84-85). Tokius jo paaiškinimus patvirtina kaimynas A. U., radęs laiptinėje visiškai nuogą, be sąmonės nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 133, t. 2, b. l. 144-145).

4.5. Pastebėtina ir tai, kad įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) apžiūros metu be to, kad ant lovos, kurioje gulėjo ir buvo sužalotas V. K. buvo rastos kraujo dėmės, ant grindų tarp staliuko ir lovos gulėjo virtuvinis, juodos spalvos plastmasine rankena peilis (t. 1, b. l. 11-23) Ant peilio ašmenų matėsi į kraują panašios dėmės, kas leidžia spręsti, jog pastarasis įvykio vietoje buvęs peilis, kuriuo prieš tai nukentėjusysis teigia (t. 1, b. l. 83) I. pjaustė salotas. Analogiškai paaiškino ir pareigūnas V. S., jog atvykęs į įvykio vietą prie stalo ant grindų bute pastebėjo gulintį peilį, ant geležtės buvo matyti dėmės panašios į kraują (t. 1, b. l. 131). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 187/2018 (01) nurodyta, kad ant peilio Nr. 1 geležtės rankenos, džinsinių kelnių, nuoplovoje nuo I. K. kūno rastas žmogaus kraujas. Ant paklodės, antklodės rastas žmogaus kraujas ir sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas V. K. DNR profilis su 99,9999999999997 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 38-62).

5. Nuteistojo advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo parodymai neatitinka specialisto išvados turinio. Iš dalies reikia sutikti, kad nukentėjusiojo paaiškinimas, jog jis „pajuto smūgį peiliu į dešinį šoną“, kad „pajuto stiprų skausmą nugaros dešinėje pusėje“ neatitinka specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, kad V. K. padaryta krūtinės ląstos dešinės pusės priekinio paviršiaus kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis, siekdamas padėti išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės, klaidino pareigūnus. Jis tai pripažino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 173). Pastebėtina, kad remiantis specialisto išvada daugiau jokių V. K. sužalojimų nenustatyta. Apklaustas ekspertas V. K. nurodė, kad palaiko savo išvadas. Negali nustatyti kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo metu. Jei nukentėjusysis gulėjo kniūbsčias, nugara į viršų, tai negalėjo būti sužalotas, nes nepasiekiamas krūtinės ląstos paviršius. Nebent galėjo bent trumpam nukentėjusįjį paversti į šoną, būti atlenktas, pakelta krūtinės ląsta (t. 2, b. l. 155). Taigi, nukentėjusiojo paaiškinimai nėra labai nuoseklūs ne tik dėl girtumo, bet ir poveikio jam, tai patvirtina jo teismui pateiktas raštas pavadintas „Liudijimu“, kuriame nurodo, jog A. pamatė juos su I. nuogus ir paėmė peilį ir priėjo prie jų, jie su I. tuo metu mylėjosi. Jis pakėlė ranką atstumti jį ir jis tuo metu dūrė jam į kūną (t. t. b. l. 162). Panašias aplinkybes nurodė ir teisiamajame posėdyje: „Man peiliu dūrė A. K.“. To anksčiau nepasakojo, nes buvo gaila ir I. ir A. K., I. du kartus skambino ir prašė melagingai duoti parodymus (t. 2, b. l. 173).

6. Nėra jokių byloje duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog kas nors kitas, o ne V. K. sužalojo nukentėjusįjį. Neabejotinai nustatyta, kad trise (nuteistasis, nukentėjusysis ir nuteistojo žmona I.) įvykio dieną nuo pat ryto vartojo alkoholį. Iš esmės nėra ginčo, kad po baliaus atsigulė nukentėjusysis į lovą, kitoje, greta esančioje lovoje atsigulė nuteistasis. Į lovą pas nukentėjusįjį atėjo nuoga nuteistojo žmona ir jie su V. K. glamonėjosi. Tai nustatyta iš nukentėjusiojo parodymų bei iš dalies nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 2, b. l. 27) bei teisme duotų parodymų (nurodo, kad žmona gulėsi kartu su juo į lovą). A. K. paaiškino, kad nuėjo miegoti, V. K. taip pat ruošėsi miegoti, o jo žmona tikriausiai taip pat ruošėsi miegoti. Pastebėtina, kad jokių pašalinių asmenų nebuvo, buto durys buvo užrakintos, o sprendžiant iš kraujo pėdsakų lovoje, kurioje nukentėjusysis glamonėjosi su nuteistojo žmona, abejonių nekyla, kad ne koridoriuje V. K. buvo sužalotas, o būtent lovoje ir sužalotas buvo tuo metu, kai glamonėjosi su I., kas rodo, kad nuteistojo žmona neturėjo galimybės jo sužaloti.

7. Nežiūrint į tai, kad nuteistasis toleravo savo sutuoktinės I. ir nukentėjusiojo ilgalaikius artimus santykius, apie tai pasisakė tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis, A. K. turėjo pagrindą V. K. sužaloti, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai įvykdavo konfliktai tarp A. K. ir V. K., todėl būdamas neblaivus, galimai užėjus pavydo priepuoliui, kai pamatė savo žmoną besiglamonėjančią greta jo su V. K. ir padarė nustatytą sužalojimą.

8. Aukščiau paminėtų duomenų pagrindu Vilniaus apygardos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje padaryta išvada, kad būtent A. K. padarė V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

9. Nuteistasis prašo skirti jam švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra invalidas, pagyvenęs žmogus.

10. Pabrėžtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. K. paskyrė proporcingą ir teisingą bausmę.

11. A. K. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę įvertino bylos aplinkybes, A. K. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų, darbingumo lygio vertinimo akto (t. 2, b. l. 56-59) nustatyta, kad nuteistojo darbingumo lygis 55 proc., bet ir tai, kad konstatuota alkoholio sukelta polineuropatija, jis pats pripažįsta, kad vyksta dažni konfliktai tarp jo, jo žmonos ir nukentėjusiojo. Minėtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė tokioje situacijoje yra vienintelė tinkama ir teisinga bausmė, nes švelnesnių poveikių priemonių taikymas būtų neteisingas ir neproporcingas. Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą apygardos teisme prokurorė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad A. K. po šio įvykio pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, nes buvo sumušta I. K..

13. Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste apygardos teismas pastebi, jog apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra netgi pakankamai švelni. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų (šios bausmės vidurkis – daugiau nei 5 metai). Visgi, apylinkės teismas įvertinęs visą nusikaltimo padarymo situaciją kaltinamojo darbingumo lygį už minėtą nusikaltimą nuteistajam paskyrė mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. artimą šios bausmės rūšies minimumui.

14. Atsižvelgdama į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.