- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- I-9655-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03287-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Ž. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-03-19 iki 2014-11-20 dažnai buvo konvojuojamas į Klaipėdos areštinę ir Šiaulių tardymo izoliatorių. Kiekvienąkart pervežant jis buvo kankinamas, iš jo tyčiotasi, žemintas orumas. Konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodė ginklus. Kartais reikėdavo visus daiktus pasiimti į automobilio vidų. Kiekvienam kaliniui leidžiama turėti 30 kg, kiekvienas veždavosi po maždaug 15 kg. Šaltuoju metų laiku automobilyje labai šalta, šąla kojų pirštai. Karštuoju metų laiku karšta, gausiai prakaituoja. Kai užsinorėdavo į tualetą, konvojus nestodavo, reikėjo šlapintis į butelius. Dėl tokių sąlygų patyrė didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą. Visi pažeminimai buvo daromi tyčia ir nuolat.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad visas Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja specialiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo. Visas specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu, transporto priemonės valstybinės atitikmens sertifikatais su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Specialiajam transportui, skirtam asmenims konvojuoti, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Patikrinimų metu nenustatyta, kad automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius).Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų daiktų pervežimo.
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu ir apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei Kelių eismo taisykles saugos diržais privaloma prisisegti tuo atveju, kai jie yra įrengti.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų. Aplinkybių dėl ypatingo visuomenei nepriimtino pareigūnų elgesio pareiškėjo konvojavimo metu taip pat nebuvo užfiksuota. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas.
Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, konvojuojant pareiškėją, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šioje byloje D. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją ginčo laikotarpiu konvojavo planiniais maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Alytus–Vilnius (b. l. 33-128). Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. Ž. buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen Crafter“ (valst. Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, EDL 154, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559, EFS 561), „Mercedes Benz“ (valst. Nr. DOK 714), „Iveco“ (valst. Nr. GND 472).
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialiosios transporto priemonės „Volkswagen Crafter“ (valst. Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, EDL 154, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559, EFS 561) Transporto priemonių registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M₂–CWK. Šiose transporto priemonėse kiekvienam konvojuojamajam yra įrengtos atskiros sėdimos vietos (kėdės su atlošais). Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (toliau – Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimai) 8.2 ir 15.6.3 punktais, šios transporto priemonės yra skirtos keleiviams – kaliniams vežti, jos turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t; šių transporto priemonių kėbulai yra pritaikyti vežti kalinius. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Iveco“ (valst. Nr. GND 472) priskiriamas M₃-CA-SG kategorijai. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 8.3, 15.1.1 ir 18.7 punktais, ši vienaukštė specialios paskirties transporto priemonė yra skirta keleiviams vežti, ji turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 5 t. Iš šio automobilio kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos matyti, kad automobilyje yra suformuotos 7 kameros. Kiekvienoje kameroje yra įrengta vėdinimo sistema, apšvietimo lemputės. Automobilyje yra įrengta šildymo sistema.
Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Mercedes Benz“ (valst. Nr. DOK 714) priskiriami N₂–BAM-SG kategorijai. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 9.2, 16.14 ir 18.7 punktais, šios specialiosios paskirties transporto priemonės yra žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis). Iš „Mercedes Benz“ kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos matyti, kad šiuose automobiliuose yra suformuotos 3 kameros, kurių ilgis 3,4 m, o plotis – 0,8 m. ir vienutė, kurios ilgis bei plotis po 0,63 m. Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės. Automobiliuose įrengta šildymo sistema „Webasto“.
Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, naudodama minėtus automobilius žmonių pervežimui, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.
Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nurodyta, kad specialiajame automobilyje turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai);
Byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2012-10-24 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-258, kuriuo patikrintas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. DOK 714, rodo, jog šiame automobilyje įrengta ventiliacija yra pakankama 41 asmens pervežimui. Nustatyta oro temperatūra 14 C, santykinė grėsmė 59 proc. (b. l. 163). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2012-10-24 dirbtinės apšvietos matavimo protokole Nr. F-A-275, kuriuo patikrintas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. DOK 714, nustatyta dirbtinė apšvieta 52lx (b. l. 164).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2013-03-27 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-67, kuriuo buvo tikrintas automobilis „Iveco“, valst. Nr. GND 472, rodo, jog ventiliacijos našumas yra pakankamas 62 asmenims pervežti. Oro temperatūra 14 C, santykinė drėgmė 60 proc. (b. l. 165). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2013-03-27 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-46, kuriuo buvo tikrintas automobilis „Iveco“, valst. Nr. GND 472, rodo, jog apšvieta sudaro 51lx (b. l. 166).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-12 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-175, kuriuo buvo tikrinti automobiliai „Volkswagen Crafter“, rodo, jog ventiliacijos našumas yra didesnis nei kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui pagal automobilyje įrengtas sėdimas vietas. Oro temperatūra 12 C, santykinė drėgmė 47 proc. (b. l. 167-168). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-12 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-167, kuriuo buvo tikrinti automobiliai „Volkswagen Crafter“, rodo, jog apšvieta sudaro nuo 85 iki 172 lx (b. l. 169-170).
Specialiųjų automobilių atitiktis Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytiems reikalavimams buvo patvirtinta. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl vėdinimo trūkumo atmestini, kaip nepagrįsti. Temperatūros duomenys automobiliuose yra kintami, priklauso ir nuo metų laiko. Atsižvelgiant į specialiojo transporto kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemose pateiktus duomenis apie šildymo sistemų įrengimą, darytina išvada, kad jos turėjo užtikrinti pakankamą temperatūrą, kad asmenys nebūtų kankinami šalčiu.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Šių taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pareiškėjas nenurodo, kad nepakako sėdimų vietų, atsakovas tvirtina, jog niekada į specialiuosius automobilius nėra priimama daugiau asmenų nei yra sėdimų vietų. Šis teiginys nėra paneigtas. Pareiškėjas vietos trūkumu skundžiasi dėl to, kad vietos stigdavo dėl to, jog konvojuojamieji buvo pervežami su daiktais. Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta daiktų pervežimo tvarka, todėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams nustatyti negalima. Esminis teisių pažeidimas, kuria galėtų būti vertinamas kaip draudžiamas elgesys, taip pat negali būti nustatomas. Konvojavimas yra kelias valandas trunkanti procedūra, todėl jos metu esantys tam tikri nepatogumai negali sukelti kankinimo ar ypatingo asmens pažeminimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo vežamas perpildytose kamerose, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais.
Konvojavimo taisyklių 3 nustatyta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai demonstratyviai rodė ginklus, tyčiojosi iš asmenų bei jų daiktų, nėra niekuo pagrįsti. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo įrodymų.
Pareiškėjas nurodė, kad pervežimo metu jis negalėjo nusišlapinti, kadangi konvojus nestodavo. Konvojavimo taisyklių 134 punktas nurodo, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Iš kelionės žiniaraščių matyti, kad konvojuojamieji buvo išvedami į tualetą (2013-03-25, 2013-05-14, 2013-05-16 ir kiti kelionės žiniaraščiai). Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo sudaryta sąlygų šlapintis konvojavimo metu yra neteisingi.
Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.