Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovui L. J. dėl lėšų maišytuvo remontui priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas procesiniame dokumente-ieškinyje (b.l. 1-3) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: ieškovas T. O. su atsakovu L. J. yra gyvenamojo namo, esančio Pušyno kelias 10, Vilniuje, kuriuo unikalus Nr. 1094-6001-5018, bendraturčiai. Atsakovas 1/3 dalį šio namo įsigijo 2010-02-01 pirkimo-pardavimo sutartimi. Name yra nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis, pagal kurią patalpa, pažymėta indeksu 1-8, san. mazgas, yra priskirta bendro naudojimo patalpai. Prieš kurį laiką patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-8, sugedo praustuvo ir vonios maišytuvas: per laiką fiziškai susidėvėjo, nuolat varva vanduo, sulūžęs vandens reguliavimo mechanizmas. Dėl to ieškovas 2016-05-06 prašymu kreipėsi į bendraturtį, prašydamas pateiki pasiūlymą dėl maišytuvo keitimo. Nesulaukęs jokio atsakymo, ieškovas kreipėsi į UAB “Callida”, kuri 2016-05-25 surašė “Maišytuvo funkcionavimo nustatymo aktą” ir jame konstatavo jau minėtus maišytuvo gedimus, padarė fotonuotraukas. Akto sudarymas kainavo 50 Eur. Nustačiusi gedimus bei konstatavusi, kad maišytuvo suremontuoti nėra galimybės, tikslinga jį pakeisti, UAB “Callida” pateikė komercinį pasiūlymą dėl maišytuvo pakeitimo nauju – keitimo kaina su nauju maišytuvu – 150 Eur. Turėdamas išvadas, ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą 2016-06-26 laišku, kuriame nurodė, kad atsižvelgdamas į bendravimo su atsakovu patirtį ir žinodamas, kad atsakovas turi polinkį neigti net ir akivaizdžius faktus bei teismo sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, buvo priverstas kreiptis į UAB “Callida” dėl maišytuvo gedimo fakto ir pobūdžio nustatymo, ko pasėkoje buvo surašytas Aktas, kuriame nurodoma, kad maišytuvas yra fiziškai nusidėvėjęs, nuolat varva vanduo, sulūžęs reguliavimo mechanizmas, todėl maišytuvą būtina pakeisti. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas pakartotinai prašė informuoti, ar atsakovas sutinka su pasiūlyme nurodyta maišytuvo keitimo kaina, o jei nesutinka, prašė pateikti alternatyvų pasiūlymą. Taip pat informavo, kad nesulaukęs atsakymo per 10 kalendorinių dienų nuo šio laiško gavimo, atsakymą laikys neigiamu ir bus priverstas kreiptis į teismą dėl išlaidų priteisimo, o maišytuvą pakeis už kainą, nurodytą pateiktame komerciniame pasiūlyme. Atsakovas jokio atsakymo nepateikė. Dėl šios priežasties ieškovas su UAB “Callida” pasirašė Užsakymą atlikti darbus Nr. 2016/06/17, kurio pagrindu ieškovui buvo išrašyta išankstinė sąskaita-faktūra GD Nr. 00054 darbų apmokėjimui 150 Eur sumoje ir tuo pagrindu ieškovas teikia šį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 127,13 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, kuriuo unikalus Nr. 1094-6001-5018, kiemo statiniai (tvora), kurių unikalus Nr. 1094-6001-5038, esantys Vilniaus m.sav. Vilniaus m. Pušyno kel.10, nuosavybės teise priklauso trims savininkams: 14413/38139 šio turto dalys-T. O., 3671/12713 turto dalys A. D., 1/3 turto dalys atsakovui L. O., t.y. šalys yra ginčo gyvenamojo namo bei kiemo statinių (tvoros) bendraturčiai. Atsakovo nuosavybės teise į nurodytas patalpas atsirado pagal pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-02-01 Nr. SK-521, įrašas galioja nuo 2010-02-09 d.

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos gyvenamojo namo 1A1m vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad namo rūsyje patalpa, dėl kurios kilo civilinėje byloje ginčas, plane pažymėta indeksu 1-8, kurios bendras plotas yra 3,86 kv.m., yra san.mazgas, t.y. bendro naudojimo bendraturčių patalpa. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2008-03-06 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2A48 -16/2008 Vilniaus miesto 1-apylinkės teismo 2007-09-26 sprendimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo pakeistas ir nustatyta, kad kitomis namo patalpomis, tame skaičiuje patalpa, pažymėta indeksu 1-8 (san.mazgas) šalims buvo palikta naudotis bendrai.

Ieškovo duomenimis, ginčo gyvenamojo namo san.mazge (patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-8) dėl susidėvėjimo sugedo praustuvo ir vonios maišytuvas, todėl esant tarp šalių konfliktinei situacijai, inicijuotoms civilinėms byloms, 2016-05-06 d. ieškovas rašytiniu prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas per 10 d. pateiki pasiūlymą dėl maišytuvo keitimo, tačiau atsakymo iš atsakovo nesulaikė. Tuomet ieškovas kreipėsi į UAB “Callida”, kuri 2016-05-25 surašė “Maišytuvo funkcionavimo nustatymo aktą” , kuriame užfiksavo, jog gyvenamojo namo Pušyno kelias 10, Vilniuje, bendroje patalpoje 1-8 yra santechnikos įrenginys-maišytuvas, kuris eina per bendrojo naudojimo patalpas ir konstatavo, kas maišytuvo vandens reguliavimo mechanizmas yra sulūžęs, maišytuvas fiziškai susidėvėjęs, vanduo iš čiaupo laša, nors užsuktas ir padarė išvadą, kad būtina pakeisti santechnikos įrenginį-maišytuvą, esantį bendrojo naudojimo patalpoje, kad išvengti ateityje neigiamų padarinių, nebūtų pratekėjimo, o remontuoti nėra galimybės. UAB „Callida“ padarė santechnikos įrenginio-maišytuvo nuotraukas, kuriuose užfiksavo jo būklę. Kaip matyti iš išankstinės 2016-05-25 sąskaitos-faktūros serija GD Nr. 00048, Maišytuvo funkcionavimo nustatymo akto surašymas kainavo 50 Eur. 2016-05-25 d. UAB „Callida“ pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą dėl maišytuvo pakeitimo nauju – keitimo kaina su nauju maišytuvu kainuotų 150 Eur. Tuomet ieškovas 2016-06-26 laišku dėl maišytuvo remonto ir išlaidų apmokėjimo kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė, kad maišytuvą būtina pakeisti, UAB „Callida“ keitimo kaina yra 150 Eur (su PVM), prašė atsakovą informuoti per 10 kalendorinių dienų nuo šio laiško gavimo, ar atsakovas sutinka su pasiūlyme nurodyta maišytuvo keitimo kaina, o jei nesutinka, prašė pateikti alternatyvų pasiūlymą, sumokėti 50 Eur išlaidų už „Maišytuvo funkcionavimo nustatymo akto“ surašymą. Ieškovas laiške nurodė, kad nesulaukęs atsakymo, bus priverstas kreiptis į teismą dėl išlaidų priteisimo, o maišytuvą pakeis už kainą, nurodytą pateiktame komerciniame pasiūlyme. Laiškas buvo išsiųstas atsakovui registruotu laišku (2016-06-01 pašto kvitas) ir įteiktas atsakovui 2016-06-06 d. (AB „Lietuvos paštas“ įvykių pašto siuntos Nr. RN268760362LT išklotinė). Tokiu būdu, atsakovo motyvas, kad jis nieko nežinojo apie san.mazgo maišytuvo remontą, ieškovo pasiūlymą, kainą, atmestinas, nes jis buvo informuotas registruotu laišku ir siunta buvo įteikta gavėjui.

Atsakovas atsakymo į šį ieškovo laišką nepateikė, todėl ieškovas su UAB “Callida” pasirašė Užsakymą atlikti darbus Nr. 2016/06/17, kurio pagrindu ieškovui buvo išrašyta išankstinė sąskaita-faktūra GD Nr. 00054 apmokėti darbus už 150 Eur. Darbai buvo atlikti ir UAB „Callida“ pateikė 2016-09-26 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. CALLPK2, kuriame pasirašė T. O., kad darbus priėmė.

2016-09-23 d. ieškovas T. O. už akto surašymą sumokėjo mokėjimo nurodymais UAB „Callida“ 50 Eur bei 150 Eur už maišytuvo pakeitimą. Tokiu būdu, atsakovo teiginys, kad byloje nėra įrodymų dėl ieškovo prašomų priteisti sumų sumokėjimo UAB „Callida“, yra negrįstas. Taip pat teismas pažymi, kad 150 Eur už maišytuvo pakeitimą pagal 2016-09-23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija CALL Nr. 00148 ieškovo sumokėta ne vien už maišytuvą, tačiau kartu ir už šio maišytuvo pakeitimo (montavimo) darbus, todėl bendrai maišytuvo ir darbų kaina kartu nėra nepagrįstai didelė. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis teikė alternatyvų pasiūlymą dėl maišytuvo kainos bei išreiškė nesutikimą su ieškovo veiksmais, todėl teismo vertinimu, nuostolių dydis įrodytas (LR CPK 178 str.).

Teismas taip pat laiko nepagrįstais atsakovo teiginius, jog maišytuvas sulūžo dėl ieškovo ar jo nuomininkų/panaudos gavėjų kaltės, be to, gyvenamajame name nėra vandentiekio. Taip, UAB „Callida“ Maišytuvo funkcionavimo nustatymo 2016-05-25 akte užfiksuota, jog gyvenamojo namo Pušyno kelias 10, Vilniuje, bendroje patalpoje 1-8 esančio santechnikos įrenginio-maišytuvo vandens reguliavimo mechanizmas yra sulūžęs, maišytuvas fiziškai susidėvėjęs, tokiu būdu, maišytuvas sugedo dėl fizinio susidėvėjimo, o ne dėl ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės. Kitų įrodymų dėl maišytuvo sudegino priežasčių byloje nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-01 d. sprendime civ.byloje Nr. e2-2356-819/2016 buvo konstatuota, kad abi šalys paaiškino, kad faktiškai geriamas vanduo į gyvenamąjį namą Pušyno kelias 10 Vilniuje, ir šiuo metu tiekiamas per laikinai atvestą vamzdį iš kaimyninio žemės sklypo (b.l. 19) ir nuspręsta iš atsakovo priteisti 5937,21 Eur už vandentiekio įrengimo pirmojo etapo darbus (b.l.16-22). Tai paneigia atsakovo teiginius, kad gyvenamajame name, esančiame Pušyno kelias 10, Vilniuje, nėra bendrai vandentiekio, bylos duomenimis, vandentiekis nustatyta tvarka įrenginėjimas, T. O. gavo 2013-12-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-131218-01043, tačiau iki jo pilno įrengimo yra geriamas vanduo tiekiamas per laikinai atvestą vamzdį iš kaimyninio žemės sklypo.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

LR CK 4.76 str. nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Taip pat ir CK 4.83 str. 3 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal LR CK 4.82 str. 3 d. nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Aptariamos bendrosios nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo įgyvendinantis asmuo (LAT 2009-11-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-515/2009; 10-07 d. Nr. 3K-3-425/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais yra konstatavęs, kad buto (patalpų) savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su dalinės nuosavybės eksploatavimu (LAT 2004-11-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-651/2004; Nr. 3K-7-515/2009). Asmens, kaip bendraturčio, pareiga išlaikant bendrąjį turtą, kyla iš įstatymo (LAT 2013-10-07 d. nutartis civ. byloje 425/2013).

Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Taigi, atsakovas, kaip 1/3 dalies turto savininkas, privalo bendrą turtą išlaikyti, remontuoti ir išsaugoti, jam tenka pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo, todėl aptartais teismo sprendime motyvais ieškinio reikalavimas dėl 50 Eur maišytuvo pakeitimo išlaidų tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 50 Eur šių išlaidų (150 Eur x 1/3 ). Be to, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina ir 50 Eur išlaidų, ieškovo turėtų dėl UAB „Callida“ Maišytuvo funkcionavimo nustatymo 2016-05-25 akto surašymo, nes atsakovas atsiliepime į ieškinį, jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Vadinasi, atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu ne tik prisidėti prie san.mazgo patalpos maišytuvo keitimo išlaidų, tačiau prieštaravo ir dėl maišytuvo sugedimo priežasčių, bendrai neigiamas civilinės atsakomybės pagrindą. Dėl to ieškovas rinko įrodymus, reikalingus įrodyti maišytuvo gedimą, priežastį, remonto būtinumą, kainą, todėl teismas vertina ieškovo turėtas išlaidas dėl maišytuvo funkcionavimo nustatymo akto surašymo kaip nuostolius, juos priteisia iš atsakovo. Viso priteistina iš atsakovo suma sudarys bendrai 100 Eur. Atsakovo teiginys, jog prie nurodytų išlaidų turi prisidėti kita gyvenamojo namo ir statinių bendraturtė A. D., pagrįstas, tačiau įtakos nagrinėjamai bylai neturi ir neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie bendro turto remonto ir tvarkymo proporcingai savo turimai nuosavybėje daliai.

Remiantis CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti 150 Eur advokato išlaidų už ieškinio surašymą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, susideda iš vieno tomo, trukmę, byloje buvo trys posėdžiai, į tai, kad ieškinio suma yra nedidelė- 100 Eur, priteisia iš atsakovo ieškovo advokato išlaidas 150 Eur, kurių dydis yra minimalus, neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 1,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą Eur) maišytuvo remonto, sąmatos sudarymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (100 Eur), skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme (2016-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) advokato išlaidų ieškovo T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.