Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2022-01-20, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas jam priklausantį automobilį Peugeot 508, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad "Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams", 114 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad "Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams", neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė G. B., einančią stovėjimo aikštelės išvažiavimu. Šie R. T. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiajai G. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio kelio sąnario sumušimo su poodine kraujosruva, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio proksimalinės (viršutinės) dalies skeveldrinio lūžimo.

Kaltinamasis R. T. pripažino kaltę visiškai ir paaiškino, kad eismo įvykis įvyko šiais metais, žiemą. Važiavo su šeima automobiliu skiepytis, automobilių aikštelės buvo pilnos, pamatęs vieną laisvą vietą nutarė ten pasistatyti automobilį, įsijungė atbulinę pavarą. Matė, kad už automobilio eina moteris, kurį laiką palūkėjo ir, pamanęs, kad jau bus praėjusi, pradėjo judėti atgal. Nepasižiūrėjo, neįsitikino, kad moteris tikrai praėjo, todėl dėl neatsargumo kliudė moterį. Po įvykio iškart skambino į greitąją, ant kilimėlio pasodino moterį ir laukė kartu greitosios. Dėl įvykio gailisi. Vairuoja nuo 2004 m., daugiau autoįvykių nėra turėjęs, Kelių eismo taisykles žino. Gailisi, kad atsitiko tokia situacija. Norėjo nueiti pas nukentėjusią į ligoninę, bet buvo pandemija, karantinas ir niekas neįleido. Buvo nunešęs nukentėjusiajai lauknešėlį, kurį paliko rūbinėje ir rūbininkas turėjo jai perduoti. Kai nukentėjusioji buvo išrašyta iš ligoninės iškart įvyko teismas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais dokumentais.

Iš 2022-01-20 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., dėl to, kad R. T. vairuodamas automobilį "Peugeot 508", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas atbuline eiga iš aikštelės, kliudė aikštelės išvažiavimo pakraščiu einančią G. B. (1t.b.l. 1-4).

Iš 2022-01-20 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta, išmatuotas važiuojamosios dalies plotis, pėsčiųjų takas ir kt., nubraižyta įvykio vietos schema (1t.b.l. 9-23).

Iš 2022-01-20 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota transporto priemonės būklė (1t.b.l. 27-29). Po apžiūros automobilis "Peugeot 508", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas savininkui (1t.b.l. 31).

Iš 2022-01-21 LR transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūros nustatyta, kad transporto priemonės Peugeot 508, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje - "Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A Vienna Insurance Group" Lietuvos filiale (1t.b.l. 32).

Iš 2022-02-11 VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. B. padaryti šie sužalojimai: dešinio kelio sąnario sumušimas su poodine kraujosruva, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio proksimalinės (viršutinės) dalies skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio atsikišusios dalys ir pan., paveikus dešinio kelio sąnario - blauzdos viršutinės dalies priekinį ar šoninį paviršius, nukentėjusiajai esant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. G. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio proksimalinės dalies skeveldrinio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1t.b.l. 67).

Iš 2022-04-01 nukentėjusiosios G. B. apklausos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022-01-20 ji dirbo VšĮ Tauragės ligoninėje kiemsarge. Tą dieną turėjo dirbti nuo 6 val. ryto iki 14 val. Kadangi tą dieną buvo slidu, ji iš smėlio dėžės, kuri buvo prie gatvės, į kibirą prisikabino kastuvėliu pilną kibirą žvyro, po to ėjo, nes norėjo žvyrą išbarstyti ant takelių aplink automobilių stovėjimo aikštelę. Galėjo būti apie 12 val., ji ėjo šaligatviu Jūros gatve, nuo pilies link ligoninės pusės. Matė, jog pilkos spalvos automobilis nori įsukti į ligoninės aikštelę, todėl ji ant šaligatvio sustojo, praleido, automobilis į aikštelę įvažiavo. Ji matė, kad tas automobilis, įvažiavęs į aikštelę, nuvažiavo, ji jo nesekė, norėjo toliau atlikti savo darbą, pabarstyti žvyro. Po to pamatė, kad tas įvažiavęs į aikštelę automobilis atbulas važiuoja iš aikštelės link Jūros gatvės, link jos. Ji pabėgti niekur nespėjo, išsigando, viskas vyko labai greitai ir automobilis į ją atsitrenkė, nuo smūgio ji tiesiog atsisėdo ant asfalto, juto, kad automobilis važiuodamas atbulas ją kažkiek stūmė atgal ir sustojo. Ant jos automobilis neužvažiavo, tik atsitrenkė ir stūmė atgal. Matė, kad iš automobilio išlipo vairuotojas vyras, kuris jai pasakė "kelkis". Ji norėjo keltis, tačiau jai nėjo, kai pabandė keltis tada pajuto labai didelį skausmą dešinėje kojoje ir iš to suprato, kad jai lūžo koja. Matė, kad jos dešinė koja buvo nusisukusi, jos nevaldė ir juto labai didelį skausmą. Po to atvažiavo greitoji ir policija. Jai medikai suteikė pagalbą, o sekančią dieną atliko dešinės kojos operaciją. Koja negijo ir šiai dienai guli ligoninėje ir laukia antros operacijos. Vairuotojas, kuris ją partrenkė, jos neatsiprašė, atėjęs į ligoninę nebuvo, žalos neatlygino. Dėl jai padarytos turtinės, neturtinės žalos reikš civilinį ieškinį (1t.b.l. 48-51).

Iš liudytojos A. T. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022-01-20, apie 12 val. 30 min., ji su savo vyru R. T. važiavo vyro automobiliu Peugeot 508, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Tauragės polikliniką, ketino skiepytis. Atvykus prie minėtos poliklinikos Jūros gatvėje, Tauragės mieste, ieškojo vietos pastatyti automobilį. Minėtą automobilį vairavo R. T., ji sėdėjo automobilio gale su mažamete dukra. Pasuko į automobilių aikštelę, bet pilnai neįvažiavo, nes ji buvo pilna automobilių. Važiuojant atbuline eiga iš aikštelės pajuto kaip automobilis sustojo ir ji atsisuko pažiūrėti per automobilio galinį stiklą. Matė kaip nugriuvo moteris. Automobilis važiavo lėtai, sustojo taip pat įprastai. Išlipus jos vyrui minėta moteris šaukė ,,tu mane pervažiavai, lūžo koja". Jos vyras iškart skambino skubios pagalbos telefonu (1t.b.l. 70-73 ).

Iš įtariamojo R. T. apklausos protokolo nustatyta, kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas suprato, kaltu visiškai prisipažįsta. Paaiškino, kad 2022-01-20, po 12 val. kartu su žmona A. T. savo automobiliu "Peugeot 508", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyko į Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centrą, pasiskiepyti. Įvažiavus į vieną automobilių stovėjimo aikštelę vietų, kur galėtų pastatyti savo automobilį, nebuvo, todėl važiavo į kitą poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prieš Tauragės polikliniką, naujai išasfaltuota. Jam įvažiuojant į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę matė, kad prie įvažiavimo, ant šaligatvio buvo moteris, matė, kad ji turėjo rankose kibirą su žvyru. Kai įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę apie du metrus, per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad ta pati moteris su kibiru ėjo nuo vieno šaligatvio link kito pro įvažiavimo į aikštelę vietą. Moteris ėjo nuo pilies link ligoninės pusės. Automobilių stovėjimo aikštelėje vietos, kur galėtų pasistatyti automobilį, nebuvo, priešais jį toje pačioje aikštelėje buvo dar vienas automobilis, kuris taip pat nerado kur sustoti ir važiavo priekiu į jį, kad išvažiuotų iš aikštelės į Jūros gatvę. Kadangi neturėjo kur pasitraukti, todėl jis įjungė atbulinį bėgį ir važiavo atbulas iš aikštelės. Tikrai neapsižiūrėjo ar ta moteris su kibiru jau pro jo automobilio galą yra praėjusi, buvo tiesiog įsitikinęs, kad ji jau bus praėjusi į kitą pusę, į kitą šaligatvį, nesitikėjo, kad ji sustos ties įvažiavimu/išvažiavimu į aikštelę. Važiavo negreitai, jo automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl įjungus bėgį pradeda automatiškai judėti. Tą dieną labai pustė, o jo automobilyje yra atstumų jutikliai ir jie nesuveikė, dėl galimai apsnigtų daviklių. Jis važiuodamas atbuline eiga žiūrėjo į veidrodėlius, tačiau tuo metu moters per veidrodėlį nepastebėjo, o privažiavęs ties aikštelės išvažiavimu išgirdo kaip jo žmona A. pasakė "moteris". Tai, kad į ką nors atsitrenktų, nepajuto. Jis sustojo ir iš karto išlipo iš automobilio pažiūrėti kas yra. Nuėjo už savo automobilio galo ir pastebėjo, kad ties įvažiavimu į aikštelę, už jo automobilio galo, ties keliu, šalia šaligatvio sėdimoje pozoje, ištiestomis kojomis, buvo moteris, šalia buvo kibiras su žvyru. Moteris pasakė "ko tu važiavai atgal, jeigu tu buvai pavažiavęs į priekį? Tu mane pervažiavai". Jis pasimetė, moteriai pasakė, kad jos nepervažiavo, nedelsdamas paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, moters atsiprašė, kad ją kliudė automobiliu. Pamena, kad jam dar padėjo kiti žmonės ją pasodinti ant kilimėlio, kad nesušlaptų. Moteris jam pasakė, kad jos šita koja yra lūžusi jau antrą kartą. Jis paklausė iš kur ji žino, kad jai lūžo koja, o ji atsakė, kad žino, kad jai taip yra antrą kartą. Dėl to, kad neįsitikinęs važiavo atbuline eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės ir kliudė moterį, kuri patyrė kojos lūžį, labai gailisi, jos atsiprašė. Dėl įvykio labai pergyvena (1t.b.l. 114-117).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. T. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad "Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams", pažeidė KET 114 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta kad "Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams", neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė nukentėjusiąją G. B., einančią stovėjimo aikštelės išvažiavimu. Šie kaltinamojo R. T. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiajai G. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio kelio sąnario sumušimo su poodine kraujosruva, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio proksimalinės (viršutinės) dalies skeveldrinio lūžimo.

Kaltinamasis R. T. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, t.y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.), suvokė, jog gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. T., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. T. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1t.b.l.98-100). Todėl kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje nustatyta bausmė – bauda, mažesnė nei BK 47 str. 3d. 5p. už neatsargų nusikaltimą nustatytas baudos vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, todėl paskirta bauda sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1d., 2d.).

Atsižvelgiant į baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, į aplinkybę, jog kaltinamasis turės atlyginti proceso išlaidas, nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis R. T. neatsargų nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti kelių transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.). Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, todėl yra pagrindas manyti, kad šis eismo įvykis buvo atsitiktinis įvykis kaltinamojo gyvenime. Teismas sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) kaltinamajam neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji G. B. pradiniu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1309,81 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo. Bei prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (1t.b.l.150-171). Patikslintu ieškiniu (1t.b.l.196-199) nukentėjusioji prašo pripažinti, kad jai padaryta 2427,74 Eur turtinė žala, 10000 Eur neturtinė žala ir prašo priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 531,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovas 1309,81 Eur turtinės žalos atlyginimą jai yra sumokėjęs ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovas jai yra sumokėjęs 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, patikslintu ieškiniu nukentėjusioji prašo priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo, bei prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad ji nuo 2004-01-14 dirba VšĮ Tauragės ligoninės ūkio skyriuje kiemsarge, jai yra mokamas minimalus darbo užmokestis, t.y. 730 Eur per mėnesį, kas į rankas sudaro 533,65 Eur per mėnesį. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo ji yra nedarbinga nuo 2022-01-20 iki šiol. Nuo eismo įvykio dienos iki 2022-09-05 yra gavusi 424,09 Eur iš darbdavio ir 2003,65 Eur iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, t.y. iš viso yra gavusi 2427,74 Eur. Jeigu būtų dirbusi per laikotarpį nuo 2022m. sausio mėnesio iki 2022m. rugsėjo mėnesio, tuomet būtų uždirbusi 4269,20 Eur. Būdama nedarbinga ir negalėdama dirbti ji neteko 1841,46 Eur pajamų, kas laikytina jos nuostoliais. Draudikas jai yra sumokėjęs 1309,81 Eur, todėl iš draudiko jai priteistina 531,65 Eur išmoka turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas rašytiniuose paaiškinimuose (1t. b.l.187-195) prašo pripažinti, kad draudiko išmokėta 6000 Eur dydžio draudimo išmoka pilnai atlygino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Draudikas nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, viršijantį 6000 Eur, laiko nepagrįstu ir nesuderinamu su įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Prašo pripažinti, kad draudikas pagal pirminį ieškinį pilnai atlygino nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą. Pagal patikslintą ieškinį reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo prašo atmesti, paliekant nukentėjusiajai teisę į tokių nuostolių atlyginimą, pateikus draudimo bendrovei dokumentus apie SODROS jai išmokėtas laikino nedarbingumo išmokas iki 2022-09-01.

Nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo R. T. vairuojama transporto priemonė - automobilis Peugeot 508, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta draudimo bendrovėje "Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A Vienna Insurance Group" Lietuvos filiale transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose. Šio įstatymo 11 straipsnyje numatytos draudiko atsakomybės ribos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas).

Nukentėjusioji nuo 2004-01-14 dirba VšĮ Tauragės ligoninės ūkio skyriuje kiemsarge, jai yra mokamas minimalus darbo užmokestis, t.y. 730 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius darbo užmokestis yra 533,65 Eur per mėnesį (1t. b. l. 155-156). Pagal teismų informacinėje sistemos LITEKO išrašą apie asmens (G. B.) darbovietę ir mokamas išmokas (išsamusis išrašas), gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nukentėjusioji G. B. buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2022-01-22 iki 2022-08-25 ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gavo ligos išmokas, iš viso 2382,49 Eur (2t., b.l.2-14). Iš darbdavio - VšĮ Tauragės ligoninės 2022-02-11 nukentėjusioji gavo 424,09 Eur (1t. b. l. 157). Taigi, iš viso nukentėjusioji gavo 2806,58 Eur sumą pajamų. Jei būtų dirbusi laikotarpiu nuo 2022-01-20 iki 2022-09-01, t.y. per 7 mėnesius, nukentėjusioji būtų galėjusi uždirbti 3735,55 Eur (atskaičius mokesčius) sumą. Vadinasi nukentėjusioji negavo 928,97 Eur pajamų. Tačiau civilinis atsakovas (draudikas) nukentėjusiajai 2022-08-30 sumokėjo 1309,81 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendžia, jog nukentėjusiajai turtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2022-01-20 iki 2022-09-01 yra pilnai atlygintas, todėl nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 531,65 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas) yra nepagrįstas ir civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusioji prašo pripažinti, kad jai padaryta 10000 Eur neturtinė žala ir priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi civilinis atsakovas (draudikas) jai sumokėjo 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Bylos medžiaga įrodyta, kad 2022-01-20 eismo įvykio metu nukentėjusioji G. B. dėl kaltinamojo R. T. kaltės patyrė dešinio kelio sąnario sumušimą su poodine kraujosruva, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio proksimalinės (viršutinės) dalies skeveldrinius lūžimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Po eismo įvykio, tiek ir po operacijų nukentėjusioji jautė didelius skausmus. Skausmą jaučia ir iki pat šiol. Nukentėjusiajai VšĮ Tauragės ligoninėje buvo atliktos dvi operacijos: 2021-01-21 – blauzdikaulio proksimalinės dalies medialinio ir lateralinio krumplio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija bei 2022-04-08 – kitos srities odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius, sutvarkymas. 2022-06-23 VšĮ Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai informacijoje (1t., b.l.162) nurodyta, kad G. B. gydymą planuojama tęsti iki šių metų pabaigos, pacientės pasveikimo prognozė abejotina. Nustatyta, jog po pirmos operacijos nukentėjusiajai 11 dienų iš viso nebuvo leidžiama išlipti iš lovos, vėliau jos galimybė judėti buvo apribota iki visiško minimumo, ji buvo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros ir geranoriškumo. Antra operacija nukentėjusiajai atlikta dėl negyjančios žaizdos, t.y. dėl atsiradusių gydymo komplikacijų. Po antros operacijos nukentėjusioji negali priminti kojos, gali vaikščioti tik ramentų pagalba. Nukentėjusioji nuo 2022-01-20 iki šiol yra nedarbinga, jos sveikata nėra atsistačiusi. Nukentėjusioji į teisiamuosius posėdžius atvyko neįgaliojo vežimėlio pagalba, t.y. nukentėjusioji gali judėti tik su neįgaliuoju vežimėliu, negali priminti sužeistą ir operuotą koją. Iki eismo įvykio nukentėjusioji galėjo savarankiškai judėti, dirbti, tvarkyti reikalus, be apribojimų bendrauti, po eismo įvykio visų šių galimybių neteko, tapo priklausoma nuo sūnaus, kitų asmenų priežiūros, pagalbos ir tai sukelia jai didelius nepatogumus. Dėl šio eismo įvykio nukentėjusioji patyrė ženklius gyvenimo pakitimus, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą.

Taigi, byloje įrodyta, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė neturtinę žalą: didelį ilgalaikį fizinį skausmą, dvi operacijas, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, dėl sužalojimo daugiau nei 7 mėnesius buvo nedarbinga, jos gydymas nebaigtas, pasveikimo prognozė abejotina. Nors eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusiosios gydymas buvo ilgas, komplikuotas ir skausmingas, ir yra nebaigtas. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai buvo ir yra apribota judėjimo laisvė, ji negalėjo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo ir negali dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustato 8000 Eur neturtinės žalos dydį, kuris, teismo vertinimu, yra adekvatus, atsižvelgiant į nukentėjusiosios nedarbingumo trukmę, sužalojimo pasekmes, į jos patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiosios veiksmai įvykio metu būtų prisidėję prie žalos atsiradimo. Nors civilinio atsakovo (draudiko) atstovas rašytiniuose paaiškinimuose į ieškinį teigė, kad pagal teismų praktiką, ieškovei yra teisingas, pakankamas 6000 Eur neturtinės žalos dydis, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės – dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji patyrė ilgą ir skausmingą gydymą, kuris yra nebaigtas, nukentėjusioji tebėra nedarbinga, sužalojimo liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol. Kadangi civilinis atsakovas (draudikas) nukentėjusiajai sumokėjo 6000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, todėl iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai priteistina 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. interesus atstovavo advokatė A. Z., teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 1016,60 Eur (1t., b.l.181). Teismas sprendžia, kad 1016,60 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo R. T. valstybės naudai. Pažymėtina, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų, kad jis būtų nedarbingas, iš kaltinamojo turtinė ir neturtinė žala nėra priteisiama, todėl jis privalo atlyginti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, turėtas dėl jo kaltės teikiant nukentėjusiajai G. B. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. T. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. T. galutinę bausmę - 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 40 MGL (2000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtis: „bauda“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr.1-297-439/2022). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ji bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ADB "Compensa Vienna Insurance Group" G. B. naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. T. valstybės naudai 1016, 60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. B..

Nustatyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.