- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- A6.-88-783/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00006-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. Ž.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, bankrutuojančios P. Ž. individualios įmonės savininkas, gyv. Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
3.9. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręstas atsakovės P. Ž. individualios įmonės prašymas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo.
Žemesnės instancijos teismas
3.11. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą bei P. Ž. individualiai įmonei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. (51-59 b. l.) Nutartis yra įsiteisėjusi.
4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais). Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą). Tuo pačiu ši teisės norma nustato kreditorių teisių pažeidimų sąrašą, tai yra atsakomybė pagal ANK 120 straipsnyje atsiranda tik už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarkos pažeidimą, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais.
5. Įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – IBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą (ar pavėluotą pateikimą) teismui, būtina buvo nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas įmonės nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kita) arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija pusę į juridinio asmens balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės, būtina nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą.
6. Šioje byloje pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam P. Ž. pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado ne anksčiau nei nuo 2018 m. spalio 1 d., kada Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą iš P. Ž. individualios įmonės turto išieškoti 2169,59 Eur mokestinę nepriemoką. Tačiau byloje nustatyta, jog P. Ž. individuali įmonė 2018 metais dirbo pelningai, jos pelnas už 2018 metus buvo ne mažesnis nei 25 511 Eur, vykdomi įsiskolinimų išieškojimai antstolių kontorose 2018 metais neviršijo 7059,33 Eur (nutarimo 3.5.1 – 3.5.6. punktuose nurodytų išieškojimų suma), todėl teigti, kad įmonė buvo nemoki 2018 m. spalio 1 d. ir jos vadovui buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, nėra pagrindo. Byloje taip pat nustatyta, jog P. Ž. individuali įmonė veiklą vykdė ir 2019 metais, 2020 metais, 2021 metais, įmonės veikla, skirtingai nei 2018 metais, buvo nuostolinga (individuali įmonė 2019 m. patyrė 7957 Eur nuostolį, išieškojimai antstolių kontorose padidėjo 10 735,61 Eur suma, kai įmonė gavo apmokestinamųjų pajamų ne mažiau 26 425 Eur; 2020 metais įmonė patyrė 5815 Eur nuostolį, kai įmonė gavo apmokestinamųjų pajamų ne mažiau 28 828 Eur; 2021 metais įmonė patyrė 9677 Eur nuostolį, kai įmonė gavo apmokestinamųjų pajamų ne mažiau 30 198 Eur, išieškojimai antstolių kontorose padidėjo dar 6843,53 Eur), įmonė savo vardu kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturėjo.
7. Formaliai žiūrint, įvertinus tą aplinkybę, jog įmonė savo vardu turto neturėjo, įmonės veikla paskutinius trejus metus buvo nuostolinga, individualios įmonės savininkas jau 2020 – 2021 metais lyg ir turėjo suvokti apie įmonės negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais bei kad įsipareigojimai viršija įmonės turtą, tai yra kad įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Tačiau P. Ž. individuali įmonė veiklą vykdė ir 2022 m. sausio mėnesį, pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų 9618,55 Eur sumai, taip pat sprendžiant iš byloje esančių duomenų (2022 m. gegužės 6 d. nutarties aprašomosios dalies), dalis įsipareigojimų, pavyzdžiui, VSDFV Panevėžio teritoriniam skyriui, buvo mokami ir iki 2022 m. sausio mėnesio.
8. Tai yra P. Ž. buvo įsitikinęs, jog įmonė yra pajėgi vykdyti veiklą ir yra moki. Tai, kad P. Ž. dėjo pastangas atkurti įmonės pajėgumus ir išlaikyti ją, patvirtina ir ta aplinkybė, jog po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nesutiko su tuo, kad įmonė yra nemoki, pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos prašė išdėstyti įsiskolinimą dalimis. Ir tik Valstybinei mokesčių inspekcijai 2022 m. kovo 25 d. sprendimu atmetus jo prašymą, P. Ž. sutiko, kad įmonei būtų keliama nemokumo byla. Tai, kad suprato, jog įmonė neišsilaikys atmetus jo prašymą, nurodė ir bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti įmonei nemokumo bylą aprašomosios dalies, teismas 2022 m. vasario 14 d. buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręstas P. Ž. prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsiskolinimo padengimo dalimis. Tai yra teismas pripažino, jog ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
9. Todėl pripažįstama, jog P. Ž., būdamas individualios įmonės savininkas, iki pat Valstybinės mokesčių inspekcijos kreipimosi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo 2022 m. sausio 19 d. nesuprato, jog įmonė yra nemoki, jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo byla dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Kita vertus, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo kreiptis ne į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuojamas JANĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą.
11. Tai yra, skirtingai nuo IBĮ nuostatų, juridiniam asmeniui pripažinus, jog įmonė yra nemoki, prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, yra nustatyta ikiteisminė procedūra. Be to, naujame įstatyme yra numatytas ir nemokumo procesas ne teismine tvarka (JANĮ 11 straipsnis). O į teismą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo pagrindai yra numatyti JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje nustatyta, jog teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
12. Todėl net ir pripažinus, jog 2020 – 2021 metais įmonės savininkas P. Ž. suprato ar privalėjo suprasti, jog įmonė pagal įstatymo (JANĮ) reikalavimus yra nemoki, jis neturėjo kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, o nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, kuo jį Valstybinė mokesčių inspekcija ir kaltino.
13. Tačiau, kaip minėta nutarimo 4 punkte, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį yra numatyta tik už tam tikrus kreditorių teisių pažeidimus. Tai yra kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Šis kreditorių teisių pažeidimų sąrašas ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra baigtinis ir jis negali būti aiškinamas plečiamai. Į šį sąrašą nėra įtrauktas kreditorių teisės pažeidimas dėl to, jog juridinis asmuo įmonei pasiekus nemokumą, nedelsdamas neinicijavo nemokumo procedūros, net jei ir galima konstatuoti, kad nemokumo procedūros neinicijavimas ir yra tam tikras kreditorių teisių pažeidimas. Tai yra tam tikra įstatymo spraga, tačiau ji, kaip nurodyta aukščiau, negali būti pašalinama administracinių nusižengimų įstatymą aiškinant plečiamai. Ir administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus galiojant JANĮ pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį galima tik tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo nesikreipia į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, atsiradus JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.
14. Todėl administracinio nusižengimo byla, net jeigu ir būtų pripažinta, jog įmonės savininkas P. Ž. 2021 metais privalėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki ir nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, jo atžvilgiu turėtų būti nutraukiama, nes nemokumo proceso neinicijavimas, net jį ir nustačius, neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis ANK 635 – 637 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą P. Ž. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti nenustačius jo veikoje šio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.