Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios J. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, privataus kaltinimo tvarka nuteista už tai, kad 2008 m. gegužės 26 d. apie 8 val. ganykloje, esančioje Reibinių k. Joniškio r., dėl asmeninių paskatų rankose turėtu kauptuku tyčia suduodama į nugarą, pagriebdama už plaukų ir trenkdama galva į žemę, spardydama kojomis į nugarą, padarė nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą J. J. paskirta bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant ją nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, taip pat jai uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja V. L. .

Nuteistoji J. J. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Taip pat apeliacinį skundą pateikė ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė V. L. , tačiau Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 3 d. priėmė nutartį, kuria apeliacinius skundus atmetė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 367 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis yra galutinė, nes bylą išnagrinėjus privataus kaltinimo tvarka priimti nuosprendžiai ar nutartys kasacine tvarka neskundžiami.

2010 m. rugpjūčio 25 d. J. J. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės prokuratūrą prašydama pradėti procesą baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei pradėti ikiteisminį tyrimą V. L. dėl melagingo įskundimo ir melagingų parodymų davimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį bei 235 straipsnio 1 dalį, o A. P. , D. J. , A. B. ir J. K. dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2010 m. rugsėjo 1 d. priėmė du nutarimus: 1) nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2) nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiosios ir nurodytų liudytojų atžvilgiu.

Nuteistoji J. J. Joniškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apskundė Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui, kuris 2010 m. spalio 5 d. nutarė panaikinti 2010 m. rugsėjo 1 d. Joniškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimą, nes BPK 446 straipsnio 2 dalis numato, kad su apygardų teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus nagrinėja apygardos vyriausiasis prokuroras. Atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendis apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme, J. J. pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turėjo teisę nagrinėti ne Joniškio rajono apylinkės, o Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras. Visgi, 2010 m. spalio 5 d. nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras taip pat nutarė atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

2010 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas J. J. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010 m. spalio 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistosios J. J. prašymą ir šį procesą pradėti. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs J. J. skundą ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 62-2-015-08, baudžiamąja byla Nr. PK-13-650/2010, medžiagomis 22/2010, (7.5)-43 bei 2010 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 1S-522-135/2010, 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimu atmetė nuteistosios skundą.

Be to, pareiškėja J. J. mano, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigia, kad nelaikytina naujai paaiškėjusią aplinkybe ir V. L. bei liudytojų A. P. , D. J. , A. B. , J. K. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 62-2-015-08, nes ši byla buvusi prijungta prie privataus kaltinimo bylos ir visi proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pripažįsta, jog skunde pagrįstai nurodoma, kad V. L. , A. P. , D. J. , A. B. , J. K. parodymai nebuvo išvardinti, tačiau teigia, kad nei nuteistoji, nei jos gynėjas neprašė jų išvardinti ar pagarsinti. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad nuteistąją ir jos gynėją tenkino tokia ištirtos medžiagos apimtis. Pareiškėjos manymu, tokia išvada teismas skundžiamoje nutartyje įteisina baudžiamojo proceso nuostatos, kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.), pažeidimą. Nuteistoji nurodo, kad ne kartą savo skunduose minėjo, jog yra senyvas, ligotas žmogus su 3 klasių išsilavinimu, ir negali būti pripažinta kalta vien dėl to, kad aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys neatliko savo pareigų. Tuo atveju, jei išsamiai būtų buvę ištirti, išanalizuoti V. L. , A. P. , D. J. , A. B. , J. K. parodymai, bei vertinami atsižvelgiant į vienintelį objektyvų byloje esanti įrodymą – teismo medicinos specialisto išvadą, būtų aišku, kad šių asmenų parodymai ne tik nenuoseklūs, skirtingi, tendencingai nuteistąją kaltinantys, vis nurodant naujas sužalojimo aplinkybes, bet ir nelogiški. Pareiškėjos teigimu, 2010 m. rugpjūčio 24 d. prašyme Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai, konkrečiomis citatomis iš apklausos protokolų, teismo posėdžio protokolų, kitų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 62-2-015-08 ir baudžiamojoje byloje Nr. PK-13-650/2010 esančių dokumentų, ji atskleidė V. L. mestų kaltinimų nepagrįstumą ir tikėjosi, kad į tai bus atsižvelgta. Būtent 2010 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nurodytos aplinkybės turėtų būti ištirtos atnaujinus procesą.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pareiškėja mano, kad V. L. kaltinimai yra gudriai, tačiau dirbtinai sukurti, o ji būdama nejauno amžiaus, ligota, neturėdama supratimo apie baudžiamosios bylos procesą, pasitikėjo valstybės skirtu gynėju ir teismu, tačiau dabar mato, kad jos interesai nebuvo ginami.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios J. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių J. J. byloje, pagrįsta ir teisėta. Atitinkamai pagrįstas ir teisėtas aukščiau paminėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šiuo atveju nuteistosios J. J. skunde nurodytos aplinkybės t. y. tariamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų melagingumas bei skunde minima policijos pateikta informacija, BPK 444 straipsnio prasme, negali būti vertinami, kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Iš nuteistosios J. J. skundo turinio matyti, jog ji mano, kad jos baudžiamoji byla turi būti atnaujinta dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų melagingumo (BPK 444 str. 1 d. 1 p.) bei dėl to, kad tariamai Joniškio rajono policijos komisariatui 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. 40-62-S-4828 pateikus informaciją apie įvykio registravimą policijoje, paaiškėjo aplinkybės, kurios bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinomos (BPK 444 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad konstatuojant, jog yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, būtina sąlyga yra tai, jog liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumas, kitų įrodymų netikrumas turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinama tik tuo atveju, kai liudytojas, nukentėjusysis, ekspertas, specialistas ar kitas asmuo yra nuteistas pagal BK 235, 236 ar kitą straipsnį ir šis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju nuteistoji J. J. savo skundo argumentų dėl nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų melagingumo nepagrindė jokiais dokumentais ar kitais faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs baudžiamosios bylos Nr. PK-13-650/2010 medžiagą, ikiteisminio tyrimo Nr. 62-2-015-08 medžiagą, taip pat gautą nuteistosios J. J. skundų nagrinėjimo medžiagą konstatuoja, kad nei nukentėjusiosios V. L. , nei byloje apklaustų liudytojų A. P. , D. J. , A. B. ir J. K. parodymai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažinti melagingais. Iš teismui pateiktos nuteistosios J. J. baudžiamosios bylos matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismas ištyrė ir patikrino visas esmines šioje byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis jomis bei nepažeisdamas įstatymo reikalavimų pripažino nuteistąją kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuteistosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, J. J. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei veikos kvalifikavimo klausimai, buvo patikrinti ir patvirtinti Šiaulių apygardos teismui bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Pastarojo teismo sprendimas yra galutinis, nes šios kategorijos bylose priimti sprendimai kasacine tvarka neskundžiami (BPK 367 str. 3 d.). Bylą nagrinėję teismai, paminėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais nesuabejojo ir nepripažino jų melagingais. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymų vertinimas priimant nuosprendį ar nutartį yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Todėl, nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio nurodytų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymų melagingumą, vien tik nuteistosios J. J. deklaratyvūs teiginiai apie tariamą aukščiau minėtų asmenų parodymų melagingumą, bei jų interpretavimas sau palankia linkme neleidžia daryti išvadą, jog liudytojai duodami parodymus melavo. Kartu tokie nuteistosios teiginiai negali būti vertinami, kaip pagrindas pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Apeliacinio teismo teisėjas atmeta nuteistosios skundo argumentą, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įteisina baudžiamojo proceso nuostatos, kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, pažeidimą (BPK 301 str.). Tokį argumentą pareiškėja grindžia tuo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog nuteistosios skunde pagrįstai nurodoma, kad užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 62-2-015-08 V. L. , A. P. , D. J. , A. B. , J. K. parodymai nebuvo perskaityti, tačiau nurodė, kad nei nuteistoji, nei jos gynėjas neprašė jų išvardinti ar perskaityti. Visų pirma apeliacinio teismo teisėjas atkreipia dėmesį, kad tokių tariamų BPK 301 straipsnio pažeidimų tyrimas yra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje apygardos teismas tik patikrina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagrįstumą ir teisėtumą. Antra, pastebėtina, jog net patikrinus pateiktų bylų bei skundų nagrinėjimo medžiagą, matyti, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo prijungta prie privataus kaltinimo bylos. Tai matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 58). Taigi, tiek nuteistajai, tiek jos gynėjui buvo apie tai žinoma ir šie proceso dalyviai turėjo visas galimybes su šia medžiaga susipažinti bei teismo posėdžio metu reikšti prašymus ją perskaityti, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusioji V. L. , liudytojos A. P. , D. J. , A. B. , J. K. buvo betarpiškai apklausiamos teisme, visi proceso dalyviai turėjo galimybę joms užduoti rūpimus klausimus, šalinti prieštaravimus. Kaip jau minėta nuteistosios skundo argumentai dėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tariamai padarytų BPK 301 straipsnio pažeidimų, yra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Tačiau net ir apeliaciniame skunde nuteistoji klausimo dėl tokio procesinio pažeidimo nekėlė ir dėl to argumentų neišdėstė, o Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka jokių procesinių pažeidimų nenustatė.

Kartu atmetamas nuteistosios skundo argumentas, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ji būtų sužalojusi nukentėjusiąją. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas nėra proceso dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dalykas. Dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo, jų vertinimo jau pasisakė bylą iš esmės išnagrinėjęs Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas nuteistosios atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismas bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka atmesdamas nuteistosios apeliacinį skundą.

Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra paaiškėjusios kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Visų pirma, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad skunde J. J. nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nagrinėjo ir vertino tiek Joniškio rajono apylinkės teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, tiek ir Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjęs J. J. bei V. L. apeliacinius skundus. Teismas padarė teisingą išvadą, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe nelaikytinas Joniškio rajono policijos komisariato l. e. viršininko pareigas A. M. raštas, patvirtinantis, kad 2010 m. gegužės 26 d. Joniškio rajono policijos komisariate buvo registruotas V. L. prašymas dėl jos sumušimo. Šis raštas nei pats savaime, nei kartu su kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais neįrodo, nei nuteistosios nekaltumo, nei, kad ji padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią yra nuteista. Antra, apeliacinio teismo teisėjas mano, kad pareiškėjos J. J. išvados, jog paminėtas policijos raštas patvirtina V. L. melavus, kad ji apie sumušimą pranešė policijos darbuotojams iš karto po įvykio telefonu, nors iš tikro buvo atvykusi gerokai vėliau į policijos komisariatą ir apie įvykį pranešė žodžiu, yra pačios nuteistosios padarytos prielaidos bei minėto rašto lingvistinė interpretacija. Teismo nuomone, vertinant minėtame rašte išdėstytą informaciją vieningoje visumoje, priešingai nei teigia nuteistoji, galima pagrįstai spręsti, kad apie įvykį nukentėjusioji pranešė būtent telefonu. Tai, kad rašte nurodyta, jog užfiksuotas nukentėjusiosios prašymas, o ne pranešimas, šiuo atveju negali būti pagrindu daryti išvadą dėl pranešimo apie įvykį formos.

Jokių kitų naujų aplinkybių nuteistoji J. J. nei Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, nei skundus nagrinėjusiems teismams, nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad atmetant nuteistosios J. J. prašymą pradėti bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio ir 446 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi,

n utarė:

Nuteistosios J. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.