Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja A. J., sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai V. L., nukentėjusiosios atstovui advokatui V. K., kaltinamajai J. J., kaltinamosios gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, senatvės pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2008 m. gegužės 26 d. apie 8 val. ganykloje, esančioje Reibinių k. Joniškio r., iš asmeninių paskatų rankose turėtu kauptuku tyčia suduodama į nugarą, pagriebdama už plaukų ir trenkdama galva į žemę, spardydama kojomis į nugarą, padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2008-09-11 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.1402/08 (04), 2009-08-06 teismo medicinos ekspertizės akte Nr.EKG 71-1402/08 (b.l. 98-110) duotos išvados, kad 2008-05-26 V. L. padaryti šie sužalojimai- galvos sumušimas, nosies nubrozdinimas, galvos smegenų sutrenkimas be ryškesnės neurologinės simptomatikos; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais; V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai galėjo būti padaryti 1 smūginio kontakto į veidą poveikyje; V. L. iki sužalojimo sirgo kaklo ir juosmens srities tarpslankstelinių diskų osteochondroze, tai patvirtina rentgenologinio tyrimo ir neurologo konsultacijos duomenys; pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimų nugaros srityje neatžymėta; pavartotas fizinis smurtas į galvos ir, jei buvo į nugaros sritį, galėjo sąlygoti osteochondrozės paūmėjimą; pavartotas smurtas V. L. atžvilgiu ir jos ambulatorinis gydymas dėl osteochondrozės yra susijęs su buvusia trauma.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą palaiko nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d.), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant (BPK 34 str. 2 d.). Nukentėjęs asmuo V. L., dalyvaujant atstovui, savo privatų kaltinimą pagal BK 140 str. 1 d. palaikė ir prašė, kad, teismas nubaustų kaltinamąją už nežymų sveikatos sutrikdymą įstatymo sankcijos ribose bei priteistų nukentėjusiajai 2532,19 Lt turtinės ir 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas neturi pagrindo atmesti ir vertinti kritiškai nuoseklių nukentėjusiosios V. L. parodymų, kad būtent kaimynė J. J., su kuria vyksta konfliktai jau keletą metų; ją užpuolė ganykloje ir turėtu rankoje kauptuku smogė į nugarą; po to pagriebdama rankomis jai už plaukų ir trenkdama į žemę bei spardydama kojomis, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų buvus nukentėjusiosios ir liudytojų J. K., A. B., A. P., D. J., S. P. susitarimą dėl melagingo liudijimo apie kaltinamąją ir jos padarytus veiksmus. Kaip matyti iš 2008-05-26 dienos aplinkybių, nukentėjusioji tą rytą neketino būti namuose, apie 8 valandą ji planavo autobusu vykti į Joniškį su dviem savo bendradarbėmis – A. P. ir D. J.; nesulaukusios bendradarbės autobusų stotelėje, šios liudytojos skambino nukentėjusiajai ir paklausus, kas atsitiko, sužinojo, kad V. L. negalinti vykti, nes netikėtai buvo sumušta kaimynės J. J.. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir 2008-05-26 11 val. 34 min. į namus atvykusiai medikei S. P., kuri greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, nusiskundimų grafoje užfiksavo: “susijaudinusi; primušė kaimynė kauptuku; daugiausia davė į galvą; dabar svaigsta; blogai jaučiasi“ (b.l.71). Apie šį įvykį V. L. nedelsdama pranešė ir policijai, pateikdama prašymą dėl J. nusikalstamų veiksmų ir pasirašydama dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (ikiteisminio tyrimo byla, b.l.13). 2008-09-11 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G -1402/08(04) nurodyta, kad V. L. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, nosies nubrozdinimas, galvos smegenų sutrenkimas be ryškesnės neurologinės simptomatikos; V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai yra tiesioginiame ryšyje su 2008-05-26 dienos sužalojimu; sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi; sužalojimai galėjo būti padaryti vieno smūginio kontakto kietais bukais daiktais į veidą poveikyje (ikiteisminio tyrimo byla, b.l. 32). Esant šiems duomenims, teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji pati susižalojo ar kad ji buvo sužalota ne kaltinamosios, bet kito asmens; ir kad siekė melagingai apkaltinti J. J..

Nenustatyta, jog nukentėjusioji savo kokiu nors nederamu elgesiu būtų išprovokavusi konfliktą savo ganykloje su kaimyne J. J., todėl šiame kontekste kaltinamosios veiksmai prieš nukentėjusiąją laikytini tyčiniais ir neturintys jokio gynybinio pobūdžio. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, daro išvadą, kad J. J. iš asmeninių paskatų tyčia suduodama nukentėjusiajai V. L. kauptuku į nugarą, pagriebdama už plaukų ir trenkdama galva į žemę, spardydama kojomis į nugarą, padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teismas turi pagrindą eliminuoti iš kaltinimo ir civilinio ieškinio aplinkybių kaip neįrodytus J. J. neteisėtus veiksmus, išmušant V. L. dantis. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojas V. K. tvirtino, kad dantų išmušimo aplinkybių nukentėjusioji neminėjo, kai 2008-05-26 kreipėsi į odontologijos kabinetą dėl dantų šaknų išrovimo; tik sakėsi, kad norinti juos protezuoti; jis nematė ant nukentėjusiosios veido jokio patinimo, lūpų sumušimo, dantų šaknys buvo švarios; jei būtų pastebėtos žaizdos, tai būtų užfiksuotos kortelėje. Tiek 2008-09-11 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.1402/08 (04), tiek 2009-08-06 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 71-1402/08 nurodyta, kad iš turimų medicininių duomenų negalima spręsti, kada nukentėjusi neteko viršutinio žandikaulio abiejų pusių 1,2,3 dantų, nes 2008-05-26 stomatologo atžymėta, kad viršutiniame žandikaulyje kairėje yra 1,2 dantų šaknys, 3 nėra, viršutiniame žandikaulyje dešinėje yra 1,2,3 šaknys; detalesnio aprašymo nėra; įrašyta diagnozė - peridontitas. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo vertinti nukentėjusiosios dukters iniciatyva po pusantrų metų rastos ir pateiktos į bylą dantų protezų dalies, kaip turinčios įrodomosios reikšmės nagrinėjant nusikalstamą veiką. Prijungtą prie bylos šį daiktą, įsiteisėjus nuosprendžiui, tikslinga grąžinti nukentėjusiajai (BPK 93 str 1 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. nėra nustatyta. Tačiau teismas visgi mano, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe reikėtų pripažinti ta, jog J. J. nusikalto būdama senyvo (pensijinio) amžiaus (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.). Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamosios asmenybę ( anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka; – duomenys iš ikiteisminio tyrimo bylos ( b.l.65-68 ); į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Lietuvos Respublikos BK 55 str. numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. J. J. teisiama pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, tai, sutinkamai su minėta baudžiamojo įstatymo nuostata, bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (mažesnės trukmės nei bausmės vidurkis). Atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, amžių bei turimą gyvenamąją vietą šalia nukentėjusiosios, teismas mano, kad tikslinga J. J. skirti įpareigojimą pagal BK 48 str. 6 dalies 1 p., - įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto būti namuose; bei draudimą pagal BK 48 str. 5 d. 2 p., t.y. uždrausti bet kokia forma (žodžiu, raštu, mobilaus ryšio ar kitomis susisiekimo priemonėmis) bendrauti su nukentėjusiąja, siekiant išvengti galimų tolimesnių konfliktų tarp šių kaimynystėje gyvenančių asmenų. Kadangi byloje netrukdomai vyko procesas, teismas neturi pagrindo iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kokią nors kardomąją priemonę kaltinamajai (BPK 119 str. nuostatos).

Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį reikalaudama priteisti 2532,19 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti pareikšto civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Darytina išvada, kad nukentėjusioji savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tinkamai pagrindė tik 345, 61 Lt sumai surinktais už gydymą (tyrimus, vaistus) kvitais; 380,30 Lt kelionės pas gydytojus išlaidomis, 7,63 Lt, išleistų skundų ir kitų procesinių dokumentų pateikimui prokuratūrai (b.l. 35-41). Tačiau teismas neturi pagrindo priteisti iš kaltinamosios 1798,65 litų sumos, kurią nukentėjusioji sumokėjo kaip kelionės išlaidas savo dukrai A. B., kuri savo noru vykdavo iš Klaipėdos į Joniškio rajoną slaugyti ambulatoriškai besigydančios nukentėjusiosios. Šie civilinio ieškovo nurodyti nuostoliai priežastiniu ryšiu nėra susiję su nuteistosios nusikalstama veika, kadangi dėl nustatytų sužalojimų V. L. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas; o ilgas nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpis iš esmės susijęs su turėtos lėtinės ligos paūmėjimu. Kaip nurodyta teismo medicinos specialisto akte ir teismo medicinos išvadose V. L. iki sužalojimo sirgo kaklo ir juosmens srities tarpslankstelinių diskų osteochondroze, tai patvirtina rentgenologinio tyrimo ir neurologo konsultacijos duomenys; be to pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimų burnos ir nugaros srityje nepažymėta. Atitinkamai teismas turi pagrindą mažinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios 733,23 litus turtinės žalos atlyginimo. Šias išvadas teismas grindžia formuojama teismų praktika nusikaltimais padarytos žalos priteisimo bylose (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga; 2004-10-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-538/2004).

Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtina nuostatą, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad V. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kūno sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, į kaltininko turtinę padėtį ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas daro išvadą, kad J. J. nusikalto įtakojama keletą metų trunkančių buitinių konfliktų su savo kaimyne V. L.; bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai buvo rodomas vien neigiamas požiūris vienos moters į kitą. Be to reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera – J. J. yra senatvės pensininkė; dėl nedidelių pajamų ir turto lygio 2008-03-18 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų pagalbos išlaidų (b.l 18). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteistina 5000 Lt neturtinės žalos.

Pagal BPK 105- 106 str. nuostatas, ryšium su kaltinamajai skirta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, iš kaltinamosios nepriteistinos proceso išlaidos, išskyrus nukentėjusiosios atstovui sumokėtas teisinės pagalbos išlaidas. Pagal byloje esamus kvitus matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo advokatui 3600 litų ( b.l. 49-54; 67-70). Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai didinant advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėto jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. Teismas, atsižvelgęs į J. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios turtinę padėtį, privataus kaltinimo bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai trukmę, surašytus dokumentus, civilinio ieškinio dalinį tenkinimą, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nėra pagrindo visų V. L. už teisinę pagalbą sumokėtų advokatui honorarų priteisti iš kaltinamosios ir jie mažintini iki 1800 Lt sumos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 301, 302 str., 303 -308 str., teismas

nusprendžia:

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimu; taikant bausmės atlikimo metu BK 48 str. 6 dalies 1 punktą - įpareigoti nuteistąją nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto būti namuose; bei BK 48 str. 5 d. 2 punktą - uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja V. L..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti kaltinamajai J. J. kardomosios priemonės.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamosios J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 733,23 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., iš J. J. priteisti V. L. 1800 Lt bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prijungtą prie bylos daiktą – dantų protezo dalį, grąžinti nukentėjusiajai V. L..

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.