- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- N2-8944-323/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06604-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- G. S.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei V. L., atsakovui G. S., institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo nustatyti, kad nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas G. S., nustatyti nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 600,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2011-02-19, bendravo kiekvieną dieną, atsakovas lankydavosi ir namuose bei likdavo juose nakvoti. Paaiškino, jog 2011 m. kovo mėn. pabaigoje suprato, kad laukiasi, apie tai pranešė atsakovui, kuris išgirdęs tokią žinią apsidžiaugė. 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje atsakovas atsikraustė gyventi pas ieškovę, tačiau neilgai trukus įvyko konfliktas dėl ieškovės vyresniosios dukters auklėjimo ir atsakovas išsikraustė. Vėliau kartą per mėnesį skambindavo, teiraudavosi, kaip gyvena, 2011 m. spalio mėn. pabaigoje atvežė 600,00 Lt vaiko kraiteliui supirkti, pripažino, kad yra būsimo vaiko tėvas, planavo vėl apsigyventi kartu. Tačiau šių pažadų netesėjo, visiškai nusišalino nuo dukters, nesirūpina ja nei moraliai, nei materialiai. Prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki šios dienos prie vaiko išlaikymo neprisideda, vienai ieškovei tenka rūpintis dukters išlaikymu, jos doroviniu auklėjimu (b. l. 2-3).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2011 m. vasarį, atsakovas dvi - tris savaites gyveno kartu, planavo bendrą ateitį, santuoką, vėliau, kilus nesutarimams dėl ieškovės vyresniosios dukters auklėjimo, išsikraustė. Apie nėštumą buvo informuotas iš karto, likus mėnesiui iki gimdymo davė 600 Lt vaiko kraiteliui supirkti. Po vaiko gimimo dukterį matė du kartus, tačiau lėšų vaiko išlaikymui neskyrė, nurodė, kad vaikui niekada nieko neduos. Paaiškino, kad vaiko išlaikymui reikia mažiausiai 1000 Lt per mėnesį, mergaitė turi specialių poreikių, jai padidėjęs pečių ir kojų tonusas, reikia lankyti masažus, baseiną.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad pažįsta ieškovę, buvo 4 - 6 kartus susitikę kelioms valandoms, tačiau kartu niekada negyveno. Vaiko niekada nėra metęs. Nurodė, kad nuvykti į ekspertizės įstaigą negalėjo, nes turėjo svarbesnių reikalų, kurie yra tik jo asmeninis reikalas. Vis dėlto, bet kokie, net ir teigiami, ekspertizės rezultatai nieko nepakeistų, vaikui jokio išlaikymo neketina duoti, nuo bet kokių tėvo pareigų atsisako, nurodo, kad jei ieškovė vaiko negali išlaikyti pati, gali atiduoti į vaikų namus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. L., gimimo liudijime jos motina nurodyta ieškovė V. L., tėvas nenurodytas (b. l. 7). Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas G. S. yra biologinis A. L. tėvas.
Dėl tėvystės nustatymo
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 str. 2 d. nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka, kad yra biologinis A. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 27, 40). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ėmėsi veiksmų bylos aplinkybėms nustatyti, rinko papildomai įrodymus, kurių pagrindinis šaltinis yra patys byloje dalyvaujantys asmenys, tuo pagrindu 2012-09-26 nutartimi paskyrė teismo DNR ekspertizę ir įpareigojo ieškovę ir atsakovą kartu su A. L. pagal jų susitarimą kartu ar atskirai 2012-10-02 11 val. nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją (b. l. 31), tačiau atsakovas teismo įpareigojimų nustatytais terminais nuvykti pas ekspertus ekspertizei atlikti neįvykdė, ieškovei su vaiku laukiant jo ekspertizės įstaigoje, atsakovas nepasirodė (b. l. 33), teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo svarbesnių reikalų, detaliau paaiškinti neatvykimo priežastis atsisakė (b. l. 41). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių. Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2006). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtos ekspertizės datą, laiką ir vietą (b. l. 30), į ekspertizės įstaigą neatvyko (b .l. 33), nenuvykimo priežasčių, kaip tokių, dėl kurių svarbos galima būtų spręsti, apskritai nenurodė (b. l. 41), todėl atsakovo neatvykimas į laboratoriją vertintinas kaip ekspertizės atsisakymas. Nesant kitų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų arba paneigtų atsakovo tėvystę, ekspertizės atlikimas būtų vienintelis patikimas ir objektyvus įrodymas byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių pateisinamų atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių, į tai, kad nors teismo posėdžių metu nepripažino, kad turėjo intymių santykių su ieškove (b. l. 29), tačiau toks nepripažinimas iš esmės prieštarauja bylos nagrinėjimo metu atsakovo padarytai prielaidai, kad net jei ekspertizės metu būtų nustatyta tėvystė į A., jis išlaikymo vaikui niekada neteiktų (b. l. 29, 41), į tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių ar paneigiančių atsakovo tėvystę, konstatuotina, kad šių aplinkybių visetas leidžia tokį atsakovo elgesį vertinti kaip siekį išvengti tiesioginio įrodymo, kad jis yra ieškovės dukters tėvas, gavimo, todėl yra pagrindas tokį atsakovo elgesį vertinti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių padarinių aspektu – nustatyti, kad atsakovas yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo A. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenimo, pozicijos dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo neišreiškė, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove V. L. (CK 3.169 str. 1 d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, vaiko išlaikymui lėšų neskirs, nuo bet kokių tėvo pareigų atsisako (b. l. 41).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos A. T. 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį preliminariai reikia 1000,00 Lt (b. l. 5). Vaikas turi specialių poreikių – jai padidėjęs pečių, kojų tonusas, todėl reikia lankyti baseiną ir masažus (b .l. 41). Ieškovės mėnesines pajamas sudaro apie 2290 Lt motinystės pašalpa (b. l. 8-9), ji išlaiko ne tik mažametę A. L., bet viena augina ir kitą nepilnametę dukterį, turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nurodo, kad mėnesines pajamas sudaro 300-400 Lt (b. l. 41). Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo vaikams (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar darbingumo lygio atsakovas negalėtų dirbti ar jam būtų nustatytas netekto darbingumo lygis, atsakovas, kaip nurodo, turi profesiją – yra autopakrautuvo vairuotojas (b. l. 42), važiuoja į komandiruotes užsienyje (b. l. 29), todėl nurodytų gaunamų pajamų dydis vertintinas kritiškai ir nesudaro pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, įvertinant ir tai, kad ieškovei ir taip tenka didžiausioji vaiko išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas, o atsakovas iki šiol išlaikymo vaikui neteikė. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametei A. L. išlaikymą tenkintinas iš dalies – iš atsakovo nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Taigi išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo vaiko gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas šių aplinkybių neginčija ir nurodo, kad ir toliau išlaikymo vaikui neteiks (b .l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo jo gimimo, todėl išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. L. iš atsakovo priteistinas nuo vaiko gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą, 238,65 Lt kuro išlaidas (b .l. 4, 34). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susijusios su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, kuris patenkintas visiškai, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už likusius reikalavimus iš dalies atleista 2012-06-05 nutartimi (b. l. 10). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 382 Lt žyminio mokesčio (94 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 144 Lt už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. L. yra atsakovo G. S. duktė.
Nustatyti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo G. S. nepilnametės dukters A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės A. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.
Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovo G. S. 288,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. S. 382,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.