Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdami atsakovės (apeliantės) UAB „Link namų“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei UAB „Link namų“ dėl negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškinio reikalavimai ir atsiliepimai

Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Link namų“ 15 500 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. 30 d. su atsakove sudarė preliminariąją sutartį Nr. IS-10 dėl Pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis arba Sutartis), nes ketino įsigyti, o atsakovė parduoti butą, dalį garažo, susidedančio iš parkavimo vietos garaže, dalį žemės sklypo, bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ir 1/24 dalį kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą. sumokėjo atsakovei avansinį mokėjimą - 17 000 Eur. Pagrindinę sutartį šalys susitarė sudaryti ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 dieną, pirkėja turi teisę per 10 kalendorinių dienų atsisakyti nuo šios Sutarties sudarymo ir toks atsisakymas užtraukia pirkėjai 1500 Eur dydžio baudą. Ieškovė 2015 m. vasario 9 d., t.y. dešimtą dieną nuo Preliminariosios sutarties sudarymo dienos, telefonu informavo atsakovės atstovę I. S., kad Sutarties atsisako ir šį savo atsisakymą įformino 2015 m. vasario 11 d. raštu, kuriame pažymėjo, jog sutinka sumokėti baudą ir prašo grąžinti sumokėtą avansinį mokėjimą. Tą patį prašymą, grąžinti sumokėtą avansą, el. paštu pakartojo 2015 m. vasario 16 d. Atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais akceptavo atsisakymą nuo sutarties: pateikus atsisakymą nuo Preliminarios sutarties iš atsakovės negavo jokio pranešimo atvykti į turto buvimo vietą, apžiūrėti atliktų statybos darbų bei pasirašyti statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto, be to minėtas turtas iš karto buvo viešai pradėtas siūlyti internete; 2015 m. kovo 28 d., t.y. dar nesuėjus pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo terminui, turto apžiūrai buvo paskelbtos atvirų namų dienos ir internete patalpintas skelbimas kviečiantis apžiūrėti turtą. Ieškovė 2015 m. kovo 27 d. gavo iš atsakovės raštą, kuriuo buvo kviečiama 2015 m. kovo 31 d. sudaryti Pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. 2015 m. kovo 30 d. raštu ieškovė dar kartą patvirtino apie atsisakymą nuo sutarties ir prašė grąžinti sumokėtą avansą, atskaičius 1 500 eurų baudą. Tą pačią dieną gavo atsakovės nesutikimą su tuo, kad ieškovė pasinaudojo sutarties atsisakymo teise, numatyta Preliminarios sutarties 24 punkte, nes yra praleistas Sutartyje numatytas dešimties dienų terminas. Atsakovė pranešė ieškovei, kad sumokėtas 17 000 Eur avansinis mokėjimas įskaitomas kaip bauda (Preliminarios sutarties 27 punktas). Ieškovė nurodo, kad yra visos prielaidos šalių sudarytai Preliminariai sutarčiai taikyti vartotojų teisių apsaugos institutą. Minėtos sutarties nevykdymo atveju bauda sudaro 17 000 eurų, o atsakovei sutarties sąlygų nevykdymas užtraukia tik 4 000 eurų baudą (Preliminarios sutarties 26 punktas). Atsižvelgiant į tai Preliminarios sutarties 27 punkto nuostata yra ex officio negaliojanti. Šalių susitarimas dėl baudos (netesybų), laikytinas negaliojančiu nuo Preliminarios sutarties sudarymo momento, o šiai sutarties sąlygai negaliojant, atsakovė neturi teisinio pagrindo pasilikti ieškovės sumokėtą avansą. Atsakovė UAB „Link namų“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo jai suteikta teise per dešimt kalendorinių dienų atsisakyti Preliminariosios sutarties, nes Pagrindinė sutartis iki Preliminariosios sutarties 2 punkte nurodyto termino (2015 m. kovo 31 d.) nebuvo sudaryta išimtinai tik dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Ieškovei atsirado iš anksto aptarta, aiškiai apibrėžta ir Preliminariosios sutarties 27 punkte įtvirtinta pareiga sumokėti atsakovei 17 000 Eur dydžio netesybas (baudą), į kurias atsakovė 2015 m. balandžio 8 d. vienašališkai įskaitė ieškovės sumokėtą avansą. Ieškovė tiek žodžiu, tiek raštu apie atsisakymą pirkti turtą atsakovę informavo tik 2015 m. vasario 11 d., tai yra praleidusi Preliminariosios sutarties 24 punkte nustatytą dešimties kalendorinių dienų terminą. Atsakovė, elgdamasi sąžiningai ir siekdama sumažinti savo nuostolius, pradėjo ieškoti kitų turto pirkėjų, nes jei turtą būtų pavykę parduoti iki Preliminarioje sutartyje numatytos datos (2015-03-31), atsakovė nepatirtų papildomų nuostolių ir galėtų svarstyti dėl ieškovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės pažeidus Preliminariosios sutarties sąlygas. Po ieškovės atsisakymo sudaryti Pagrindinę sutartį, atsakovė turtą pardavė net dviem mėnesiais vėliau, nei buvo numatyta ir patyrė realius nuostolius. Ieškovė, atsisakydama pirkti turtą praleidusi terminą, iš esmės pažeidė Preliminariąją sutartį, todėl jai kilo pareiga sumokėti Sutartyje numatytas ir iš anksto aptartas netesybas. Atsakovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad ieškovė iki 2015 m. kovo 31 d. įsigis turtą ir sumokės atsakovei likusią kainos dalį – 112 300 Eur. Išimtinai tik dėl ieškovės veiksmų (sutartu terminu Pagrindinės sutarties nesudarė) atsakovė negavo planuotų 112 300 Eur, kas išbalansavo atsakovės iš anksto suplanuotą gautinų sumų paskirstymą turimų įsipareigojimų dengimui ir todėl buvo patirti realūs nuostoliai (už negrąžinto kredito dalį mokėtos palūkanos, negalėjimas laiku atsiskaityti su rangovais ir pan.). Ieškovė yra verslininkė, turinti didelę patirtį nekilnojamojo turto srityje, todėl suprato/turėjo suprasti Preliminariąja sutartimi prisiimamų įsipareigojimų mastą bei galimas pasekmes. Atsakovė jokiais veiksmais neakceptavo ieškovės atsisakymo nuo Preliminariosios sutarties.Preliminariosios sutarties 27 punkto nuostata yra sąžininga, teisėta ir galiojanti. Ieškovei pažeidus Preliminariąją sutartį ir vienašališkai atsisakius įsigyti turtą, atsakovė turėjo pagrįstą teisę reikalauti baudos sumokėjimo.

Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Link namų“ ieškovės R. M. naudai 15 500 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-06-22, iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 377,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad 2015 m. vasario 11 d. atsakovei jau buvo žinoma apie ieškovės atsisakymą pirkti butą ir būtent todėl atsakovė pradėjo aktyviai pardavinėti turtą kaip laisvą, nors teismui ir tvirtino, kad atsisakymas negalioja dėl Sutartyje numatyto, bet praleisto termino. Ieškovės padarytas nežymus (dvi dienos) atsisakymo nuo sutarties termino praleidimas, apie tikruosius ketinimus ir tokią savo poziciją žodžių informavus žymiai anksčiau, negalėjo sukelti atsakovės nurodomų padarinių, įvardintų vėlavimu atsiskaityti su rangovais, įvairiomis įmonėmis ir pan. Šalys sudarė CK 6.401 str. reglamentuojamą preliminariąją nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartį ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos. Preliminarioje sutartyje yra numatyta galimybė abiejų šalių rašytiniu susitarimu, patvirtintu notaro, keisti sutarties sąlygas (Sutarties 34 punktas). Atsakovė, būdama stipresne šios sutarties šalimi, gavusi ieškovės atsisakymą pirkti butą, nesiėmė veiksmų mažinti ar išvengti nuostolių, nesiūlė ieškovei bendru sutarimu nutraukti Preliminarią sutartį, bet priešingai, žinodama tikruosius ieškovės ketinimus, primygtinai kvietė ieškovę atvykti į notarų biurą pasirašyti Pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį.Ieškovei pakartotinai patvirtinus apie atsisakymą ir neatvykus pas notarą, atsakovė pareikalavo netesybų už sutarties pažeidimą. Šalių Sutarties 27 punkte numatyta 17 000 Eur bauda savo dydžiu laikytina baudine sankcija, nes netesybos (bauda) turi atlikti tik kompensuojamąją funkciją. Jos gali būti nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiosios šalies realiai patirtus nuostolius, o atsakovė tokių nuostolių nepatyrė, nes nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Teismas atsižvelgė į padaryto ieškovės pažeidimo pobūdį, t.y. atsisakymo nuo sutarties pateikimą raštu dviem dienomis vėliau nei numatyta Sutartyje, nors apie tai ji žodžiu atsakovę informavo, bei pačios atsakovės veiksmus, gavus atsisakymą ir nedelsiant parduodant turtą kaip laisvą, atsakovės atliktas vienašališkas priešpriešinis reikalavimų įskaitymas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju ieškovės atsisakymas pirkti butą, nėra esminis Sutarties pažeidimas, galintis užtraukti ieškovei atsakomybę - 17 000 Eur baudą.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurio prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi patenkino ieškinįAtsakovė nurodė, kad ieškovė yra verslininkė, turinti ilgametę patirtį nekilnojamojo turto srityje, esama ir buvusi ne vienos įmonės vadovė bei akcininkė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, bei kad ieškovei nepagrįstai taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios normos (Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015).Preliminariosios sutarties 27 punkto nuostata neatitinka CK 6.228⁴ str. išdėstytų nesąžiningos ir negaliojančios sutarties nuostatų.Ieškovė (pirkėja) atsisakyti Preliminariosios sutarties galėjo per 10 dienų, o vėliau atsisakyti sutarties nebegalėjo, todėl sutartis galėjo būti nutraukta prieš terminą tik bendru sutarimu. Ieškovė 2015-02-09 (10-tą dieną po Preliminariosios sutarties sudarymo dienos) dar tikino atsakovę, kad planuoja pirkti Turtą ir sudaryti pagrindinę sutartį bei prašė banko darbuotojo, su kuriuo galėtų pasikalbėti dėl paskolos gavimo, kontaktų.Atsakovė pranešimą gavo praėjus ne 10-čiai, o 12-kai dienų nuo Preliminariosios sutarties sudarymo dienos, reiškia, kad ieškovė nerealizavo jai suteiktos teisės atsisakyti Preliminariosios sutarties ir Preliminarioji sutartis liko galioti iki joje numatyto termino pabaigos, todėl ieškovei teisėtai pritaikytos avansinio mokėjimo dydžio netesybos.Dėl ieškovės kaltės, atsakovė patyrė realius nuostolius: 1) turtą pardavė dviem mėnesiais vėliau; 2) nekilnojamojo turto statytojai nekilnojamojo turto projektus įgyvendina iš skolintų lėšų ir turi ženklius įsipareigojimus kreditoriams, rangovams ir t.t.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovės teiginys išdėstytas atsiliepime į ieškinį, jog ieškovė kažkuriuo metu po 2015-02-09 (kurio atsakovė pati negali tiksliai nurodyti) yra sakiusi, kad „apsigalvojo ir vis tik ketina turtą įsigyti“, buvo melagingas (atsiliepimo į ieškinį 20 punktas). Atsakovė painiojosi ir keitė savo parodymus, kas leidžia daryti išvadas apie jos nesąžiningą elgesį. Net ir sutinkant su atsakovės pozicija, jog ieškovei pavėlavus pasinaudoti savo teise atsisakyti nuo sutarties, sutartis liko galioti, atsakovės pritaikytos 17 000 eurų dydžio netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės.Ieškovė mėgino šią situaciją spręsti gražiuoju, sutikdama sumokėti Preliminariosios sutarties 24 punkte numatytą 1 500 eurų dydžio baudą, pašydama sugrąžinti likusią jos sumokėto avanso dalį raštu (2015-02-11 ir 2015-02-16) bei ne kartą skambindama telefonu atsakovės atstovams siūlydama susitikti ir rasti taikų abiems šalims priimtiną konflikto sprendimą. Atsakovė būdama stipresne sandorio šalimi specialiai vilkino laiką iki pat Preliminariojoje sutartyje numatyto termino (2015-03-31) ir į jokias derybas nesileido, kai tuo pačiu, savo konkliudentiniais veiksmais ieškovės atsisakymą nuo sutarties akceptavo Atsakovė nepateikė teismui jokių nuostolius patvirtinančių įrodymų. Atsakovės nurodomi argumentai neturi jokio realaus pagrindo, kadangi atsakovė yra verslininkas ir visi jos nurodomi argumentai yra įprasta verslo rizika, kurią kiekvienas statytojas savaime prisiima imdamasis projekto. Visi atsakovės nurodomi įsipareigojimai ir iš jų išplaukiančios išlaidos vienaip ar kitaip egzistuotų, nepriklausomai nuo to ar Preliminarioji sutartis tarp ieškovės ir jos būtų buvusi sudaryta, ar ne.Atsakovei per 2 kalendorines dienas realiai nebūtų atsiradę jokių neigiamų pasekmių ir per tiek laiko atsakovė tikrai negalėtų patirti nuostolių, viršijančių Preliminariosios sutarties 24 punkte numatytą 1 500 eurų baudą už sutarties atsisakymą per 10 dienų, kurią ieškovė geranoriškai sutinka sumokėti ir kurios priteisti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sudarydama Preliminariąją sutartį veikė siekdama tikslų, nesusijusių su verslu, prekyba, amatu ar profesija - ieškovė yra vartotoja.Atsakovė, kaip sutarties sąlygas pasiūliusi šalis, sutartimi nepagrįstai sau suteikė perdėtą pranašumą ir pažeidė ieškovės kaip vartotojos teises bei šalių lygybės principą - Sutarties pažeidimo atveju sau numatydama tik 4 000 eurų, o ieškovei net 17 000 eurų dydžio baudą.Ieškovė planavo įsigyti turtą asmeniniais tikslais, ketindama perkamame bute gyventi, todėl visi atsakovės argumentai dėl ieškovės verslo patirties yra nepagrįsti.Atsakovė teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė derėjosi tik dėl vienos sąlygos, t.y. dėl avansinio mokėjimo dydžio, o dėl baudos dydžio nesiderėjo, nors anot atsakovės turėjo tokią galimybę. Būtent dėl netesybų dydžio derybos nevyko. Tai reiškia, kad šis punktas nebuvo aptartas individualiai ir atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtintus nesąžiningos vartojimo sutarties kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais. Byloje neabejotinai nustatyta, kad ieškovė 2015 m. vasario 11 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei atsisakymą ir paprašė grąžinti sumokėtą avansą.Byloje kilo ginčas dviem aspektais: ar Preliminarioji sutartis yra vartojimo sutartis, vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių teisės normų taikymo, ar pagal Preliminariosios sutarties 27 punktą pritaikyta 17000 eur bauda atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių normų taikymo

Ieškovė nurodė, kad planavo įsigyti turtą asmeniniais tikslais, ketindama perkamame bute gyventi, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės verslo patirties sprendžiant ginčą yra nereikšmingi. Kasacinio teismo praktika aiški ir leidžia daryti išvadą, kad sutarčių kvalifikavimas vartojimo sutartimis siejamas ne su fizinio asmens įgūdžiais jo profesinėje veikoje, bet su fizinio asmens sudarytos sutarties prekei (paslaugai) įsigyti tikslais.Kilus abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) bei, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas. Jeigu nustatoma, kad fizinio asmens sudarytos sutarties tikslas taip pat buvo ir jo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos poreikių tenkinimas, tokia sutartis vartojimo sutartimi kvalifikuotina ir tokiam fiziniam asmeniui specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas taikytinas tuo atveju, kai yra pagrindas konstatuoti, jog įsigytos prekės (paslaugos) naudojimas ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos tikslui buvo visiškai nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Siekiant įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdį turi būti tiriamos ir nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės, pvz., ar ieškovas savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti sudarė ginčijamus sandorius esamais ar būsimais verslo, profesijos tikslais, ar tai buvo vienkartinė ieškovo investicinė veikla, ar buvo sudaromos ir kitos investicinio pobūdžio sutartys, jeigu tokios buvo sudaromos, tai kiek jų buvo ir kaip dažnai jos buvo sudaromos, ar ieškovo veikloje nėra versliškumo požymių ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015, tačiau iš šioje kasacinėje byloje esančių aplinkybių, kaip teismai ir nustatė, aiškiai matyti, kad ginčytas turto plėtros projektas buvo investicinis ir inicijuotas pačių bylos ieškovų, t.y. buvo nustatyta, kad turto plėtros projektas vykdomas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslui. Tai ir lėmė, kad ieškovams šioje byloje nebuvo pritaikyta vartotojo apsauga. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ieškovė ketino įsigyti vieną butą su viena parkavimo vieta, asmeniniams poreikiams tenkinti, ko neginčijo ir pati atsakovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Preliminarioji sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju pirkėjos - ieškovės) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos.

Dėl baudos dydžio vertinimo

Ieškovė pagrįstai nurodė, kad atsakovė yra verslininkė ir visi jo nurodomi argumentai yra įprasta verslo rizika, kurią kiekvienas statytojas savaime prisiima imdamasis projekto. Imdamasi statybų verslo atsakovė numatė ar turėjo numatyti, kad nekilnojamojo turto pardavimas gali užtrukti ir tiksliai prognozuoti, kada atsiras pirkėjas vienam ar kitam turtui nėra įmanoma. Visi atsakovo nurodomi įsipareigojimai ir iš jų išplaukiančios išlaidos vienaip ar kitaip egzistuotų, nepriklausomai nuo to ar Preliminarioji sutartis tarp ieškovės ir atsakovo būtų buvusi sudaryta, ar ne.Vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintu bendruoju sąžiningumo kontrolės kriterijumi - individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.228 straipsnio nuostatas vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra nesąžiningų sąlygų aspektu vertinama tik vartotojo naudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis sąlygomis laikomos tos sąlygos kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jei tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numato, kad jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Tai reiškia, kad derybos ir individualus aptarimas vienos ar kitos sąlygos nedaro visų kitų toje pačioje sutartyje esančių, bet individualiai neaptartų, vartotojui nenaudingų sutarties sąlygų individualiai aptartomis. Atsakovės atstovė I. S. pripažino, kad ieškovė derėjosi dėl vienos sąlygos, t.y. dėl avansinio mokėjimo dydžio, o dėl baudos dydžio nesiderėjo, nors anot atsakovės turėjo tokią galimybę, t.y. pati atsakovė neneigia, kad būtent dėl netesybų dydžio derybos nevyko. Tai reiškia, kad šis punktas nebuvo aptartas individualiai. Ieškovė pagrįstai teigia, kad 27 Preliminariosios sutarties punkte įtvirtinta sąlyga atitinka visus vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos kriterijus: ji nebuvo aptarta individualiai ir pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis), o būtent verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš jo gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teisė gauti iš verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį (6.228⁴ 2 dalis 4 punktas) (atsakovė sau numatė tik 4 000 eurų dydžio baudą, o ieškovei 17 000) ir bauda buvo nustatyta verslininko parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Atsakovės nurodomas 29 sutarties punktas: „Šalys pareiškia ir patvirtina, kas šioje Sutartyje nurodytas baudų dydis yra Šalių atskirai aptartas, ekonomiškai pagrįstas, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams“ - taip pat yra standartinė atsakovės paruoštose sutartyse naudojama sąlyga, kuri tuo pačiu punkto numeriu kartojasi visose atsakovės sutartyse. Apeliantė pripažįsta, kad po 2015-02-11 ji nebesitikėjo, kad ieškovė pirks turtą, viešai skelbė, kad tolaiu parduodamas ieškovei skirtas butas. Apeliaciniame skunde atsakovės išdėstyta pozicija parodo, kad atsakovė žinojo, jog ieškovė buto nebepirks, tačiau atsakovės teigimu, sutiko nutraukti sutartį tik tuo atveju „jei atsirastų asmuo, kuris iš Ieškovės perimtų jos Preliminariąja sutartimi prisiimtas teises ir pareigas, t.y. iki nustatyto termino sudarytų Pagrindinę sutartį...“. Tai patvirtina, kad iki sutarto termino pabaigos nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, atsakovė nuo pat pradžių planavo ieškovei pritaikyti baudą. Ši pozicija prieštarauja apelianto pozicijai, kad iki pat 2015-03-31 atsakovė nebuvo tikra kaip pasielgs ieškovė ir kad neva ji turėjusi „pagrįstų abejonių ar ieškovė vis dėlto sudarys Pagrindinę sutartį“. Atsakovės ieškovei išsiųstas kvietimas sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį vertinamas kaip apsimestinis dokumentas, sudarytas, siekiant pasilikti ieškovės sumokėtą avansinį mokėjimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl netesybų ir baudos dydžio santykio yra aiški. Kasacinio teismo praktikoje pasakyta „Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).Kasacinio teismo praktikoje netesybų mažinimo kriterijais pripažįstama tai, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, kad atsakovei apie atsisakymą nuo sutarties buvo raštu pranešta 2015-02-11 t.y. praėjus labai nedaug laiko (tik 12-kai dienų) nuo Preliminariosios sutarties sudarymo ir todėl, ieškovė terminą atsisakyti nuo sutarties praleido labai neženkliai; ieškovė mėgino šią situaciją spręsti gražiuoju, sutiko sumokėti Preliminariosios sutarties 24 punkte numatytą 1 500 eurų dydžio baudą, kelis kartus pašydama sugrąžinti likusią jos sumokėto avanso dalį raštu bei žodžiu siūlydama susitikti ir rasti taikų abiems šalims priimtiną konflikto sprendimą. Nepaneigtas ieškovės argumentas, kad atsakovė būdama stipresne sandorio šalimi specialiai vilkino laiką iki pat Preliminariojoje sutartyje numatyto termino (2015-03-31) ir į jokias derybas nesileido, kai tuo pačiu, savo konkliudentiniais veiksmais ieškovės atsisakymą nuo sutarties akceptavo ir po dviejų mėnesių turtą sėkmingai pardavė.Net jeigu sutikti su atsakovės pozicijos dėl baudą nustatančių nuostatų Preliminariosios sutarties nuostatų galiojimo, likusi baudos suma (15500 eurų) pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą.Apeliantė nepateikė teismui jokių nuostolius patvirtinančių įrodymų, apeliantei per 2 kalendorines vėlavimo pranešti apie atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dienas realiai nebūtų atsiradę jokių neigiamų pasekmių. Apeliantės argumentai dėl nuostolių yra deklaratyvūs. Neįrodyta, kad per tokį trumpą vėlavimo laiką atsakovė galėtų patirti nuostolių, viršijančių Preliminariosios sutarties 24 punkte numatytą 1 500 eurų baudą už sutarties atsisakymą per 10 dienų, kurią ieškovė sutiko sumokėti. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatyta, kad Preliminariosios sutarties 27 punkte numatytos netesybos yra nesąžininga sutarties sąlyga, pažeidžianti ne tik vartotojo teises bet ir bendrą šalių lygybės principą ir yra ex officio negaliojanti. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir sutinkant su atsakovės pozicija, jog ieškovei pavėlavus pasinaudoti savo teise atsisakyti nuo sutarties, sutarties nuostatos dėl baudų galioja, atsakovės pritaikytos 17 000 eurų dydžio netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės ir teismo buvo pagrįstai sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.