Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-18 · Byla Nr. A2.6.-13840-908/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
A2.6.-13840-908/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13178-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-13840-908/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13178-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 2.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, Editai Petkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui V. L., vertėjoms K. C., S. M., R. D., išnagrinėjusi V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2015-04-07, apie 11.04 val., po to, kai T. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, važiuodamas vairuojamu motociklu Piaggio Beverly 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. gatve 3, Vilniuje, nesustabdęs ir nesuvaldęs vairuojamo motociklo atsitrenkė į V. K. vairuojamo automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, V. K. nedelsdamas nesustojo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pagalba nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, taip V. K. pažeidė KET 219 punkto reikalavimus ir padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu V. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad važiavo gatve. Visi stovėjo prie šviesoforo, jis stovėjo pirmoje eismo juostoje. Kai visi pajudėjo iš vietos, iki šviesoforo likus 50 m, įjungė posūkį, nuvažiavo apie 20-30 m ir padidino greitį. Žiūrėjo į veidrodėlius, kelias buvo laisvas. Nuvažiavęs apie 20-30 m., išgirdo kažkokį garsą, tada pažiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad kažkas skrenda ore. Iš karto nesuprato kas tai, tik po to suprato, kad tai buvo šalmas. Jis gulėjo 5 m už įvykio vietos. Sustojo, kai išgirdo garsą ir pamatė, kad kažkas skrenda ore. Įjungė avarinį ženklą ir grįžo atgal pažiūrėti, kas nutiko. Nuo jo automobilio apie 30 metrų atstumu gulėjo motociklininko šalmas. Gal 30-50 metrų nuo automobilio buvo šviesoforas. Nuvažiavo į šalį, sustojo ir įjungė avarinį ženklą, o pats grįžo į įvykio vietą. Kai atėjo, ten stovėjo mergina: aukšta, baltais plaukais, o šalia, pėstiesiems skirtoje vietoje, prie šviesoforo, sėdėjo jaunas vaikinas, kiek suprato, motociklininkas. Motociklas gulėjo antroje eismo juostoje. V. K. paklausė, ar reikia pagalbos, ar reikėtų iškviesti policiją, greitąją pagalbą, bet mergina lietuviškai jam atsakė, kad kalba tik angliškai, lietuviškai. Jis iš Ukrainos, todėl jam kalbėti lietuviškai sunku, nors kalbą supranta. Žino tik ukrainiečių ir rusų kalbas. Šalia stovėję žmonės pasakė, kad policiją ir greitąją pagalbą iškvietė. Dar pastovėjo kokias penkias ar septynias minutes, pažiūrėjo, pakalbėjo su žmonėmis, klausė, ar reikėtų dar kokios nors pagalbos, jie pasakė, kad jokios pagalbos nereikia. Visi pradėjo skirstytis. Jis negalvojo, jog yra eismo įvykio dalyvis, o kaip padorus pilietis, norėjo padėti. Įsėdo į automobilį, kažkoks žmogus užrašė jo automobilio valstybinį numerį. Nuvažiavo prie Seimo, į benzino kolonėlę, įsipylė kuro, nuvažiavo į darbą, ten šalia yra garažas. Žmonos tėvas paskambino ir pranešė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pasakė, kad stovi prie garažo, nurodė adresą ir laukė pareigūnų. Atvažiavo trys ekipažai, apžiūrėjo automobilį, ten nieko nesimatė, vienas iš pareigūnų nutrynė dulkes, nufotografavo. Jį nuvežė atlikti ekspertizės, buvo blaivus, po to nuvežė į policijos nuovadą, ten parašė pasiaiškinimą. Policijos pareigūnai liepė laukti sprendimo, tokį sprendimą ir priėmė. Kontakto su savo automobiliu nejuto. Motociklininko griuvimo priežastis buvo ta, kad motociklininkas netaisyklingai manevravo ir važiavo labai arti kelkraščio. Kai užsidegė šviesoforo šviesa, jis išlindo tarp mašinų, jam nebuvo laisvos vietos ir nukrito. Motociklininkas buvo tokioje zonoje, kad jo šoniniuose veidrodėliuose nesimatė. Kad yra eismo įvykis V. K. nesuprato, jei būtų supratęs, nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos. Jo mašinos dokumentai tvarkingi, buvo blaivus, priežasčių išvažiuoti neturėjo. Buvo sustojęs, norėjo padėti, atlikti savo pilietinę pareigą (b. l. 83-85).

Šalies argumentai

V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-04-07, apie 11.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo A. G. gatvės pirma eismo juosta iš dviejų nuo „Žaliojo“ tilto pusės. Privažiavus reguliuojamą A. G. – A. J. gatvių sankryžą, jo judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl automobilį sustabdė. Žiūrint nuo sankryžos jo automobilis stovėjo antras. Tuo metu tos pačios krypties antroje eismo juostoje prieš sankryžą taip pat stovėjo automobiliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti paskui priekyje pajudėjusį automobilį. Antroje eismo juostoje buvę automobiliai taip pat pradėjo važiuoti. Automobiliai važiavo vienas paskui kitą apie 15-20 km/h greičiu. Pavažiavęs apie 10 metrų atstumą, jis nutarė persirikiuoti į antrą eismo juostą. Jis įjungė posūkio signalą ir pažiūrėjo į šoninius veidrodėlius, nes norėjo įsitikinti, kad saugu atlikti persirikiavimo manevrą. Tos pačios krypties antra eismo juosta buvo laisva. Antra eismo juosta jam iš paskos važiavęs automobilis buvo pakankamai toli. Todėl jis pradėjo lėtai rikiuotis į antrą eismo juostą. Tik pradėjus rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrąją, jis staiga išgirdo, kad kažkas ties automobilio galine dalimi stabdo, o po to čiuožia pro jo automobilio galinį kairįjį kampą. Negirdėjo ir nejautė, kad kažkas būtų atsitrenkęs į jo automobilio galinę dalį. Pasižiūrėjęs per veidrodėlį pamatė, kad A. G. gatvės važiuojamos dalies antroje eismo juostoje guli kažkoks daiktas. Koks ten daiktas gulėjo, jis nepastebėjo, tačiau jam pasirodė, kad tai buvo bamperis. Taip pat pamatė pro jo automobilio galinį kairį kampą pračiuožiant šalmą. Tuo metu vairuojamu automobiliu dar nebuvo pilnai persirikiavęs į antrą eismo juostą. Tada jis grįžo į pirmą eismo juostą ir kiek pavažiavęs sustabdė vairuojamą automobilį. Pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad ties A. G. – A. J. gatvių sankryža sustojo daug automobilių, vienas iš jų stovėjo įstrižai važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, jis suprato, kad įvyko eismo įvykis. Nuėjęs į įvykio vietą pamatė ant bordiūro sėdintį, kaip suprato, motociklo vairuotoją. Prie jo, važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje gulėjo motociklas. Nepastebėjo, kad motociklo vairuotojas būtų sužalotas. Netoliese, šiek tiek įstrižai važiuojamai daliai stovėjo baltos spalvos automobilis, kurio sparnas buvo įlenktas. Pamanė, kad būtent tarp šio automobilio ir motociklo įvyko susidūrimas. Įvykio vietoje be motociklo vairuotojo buvo du vaikinai ir šviesiaplaukė mergina. Jis jų rusų kalba paklausė ar reikia pagalbos. Jam buvo pasakyta, kad apie įvykį jau pranešta ir laukiama pagalba. Mergina jam taip pat pasakė, kad jis kalbėtų lietuviškai arba angliškai. Kadangi lietuvių ir anglų kalbų nemoka, jis nesuprato apie ką kalbėjo įvykio vietoje buvę žmonės. Dėl minėtos priežasties jis įvykio vietoje dar pabuvo apie 5 minutes ir nuėjo prie savo automobilio. Paskui jį iš įvykio vietos kažkodėl atsekė vaikinas. Jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nuvažiavęs į degalinę įsipylė kuro, po to nuvažiavo iki savo Švitrigailos gatvėje esančių namų. Tik privažiavus namus ir dar nespėjus automobilio „pastatyti“ į garažą, jam paskambino žmonos tėvas ir pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai. Jis nurodė, kad yra prie namų ir lauks atvykstančių policijos pareigūnų. Netrukus atvažiavo trys policijos pareigūnų ekipažai. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį. Tuo metu pamatė, kad nuo jo automobilio galinio bamperio kairės pusės buvo nubrauktas purvas. Nematė ir negali nurodyti kokiomis aplinkybėmis A. G. gatvėje nukrito motociklas. Kaip minėjo, jis jokio smūgio į savo vairuojamo automobilio galinę dalį nejuto. Priešingu atveju būtų likęs įvykio vietoje.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. R. paaiškino, kad važiavo tarp stovinčių automobilių dideliu greičiu, bet neviršydamas 50 km/h, pažeidinėdamas taisykles, tarp pirmos ir antros eismo juostos. Vienas automobilis prieš pat jį, nerodydamas posūkio signalo, persirikiavo. Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, suprato, kad vairuotojas rodė posūkio signalą, bet tuo metu, jis nepastebėjo. Persirikiuojant automobiliui, jam teko staigiai stabdyti. Nepavyko išmanevruoti ir motociklo ratai pradėjo slysti. Nukritęs čiuožė kartu su motociklu link automobilio ir atsitrenkė į jį. Čiaužė kartu su motociklu prisikabinęs prie automobilio. Paskui automobilis atsikabino ir nuvažiavo toliau savo greičiu. Jis liko gulėti ant kelio. Pačiam atsikelti nuo kelio nepavyko. Jį buvo prispaudęs motociklas. Žmonės padėjo nukelti motociklą. Taip pat prie jo ir kitų žmonių priėjo vienas vyriškis ir rusiškai paklausė, ar nereikia pagalbos. Tas žmogus galėjo būti V. K.. Buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažiūrėjęs vaizdo įrašą suprato, kad yra kaltas. Gal vairuotojas jo ir nematė, bet mano, kad turėjo justi smūgį. Pripažįsta, kad sudarė avarinę situaciją (b. l. 104-108).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažintas T. R. paaiškino, kad 2015-04-07, apie 11.00 val., Vilniuje, vairuodamas motociklą „Piaggio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 km/h greičiu važiavo A. G. gatvės antra eismo juosta iš dviejų nuo „Žaliojo“ tilto pusės link „Baltojo“ tilto. Tuo metu buvo šviesus paros metas, be kritulių, asfaltuota kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Artėdamas prie reguliuojamos A. G. – A. J. gatvių sankryžos matė, kad tarp A. G. gatvės pirma ir antra eismo juostomis važiuojančių automobilių yra didelis tarpas. Dėl minėtos priežasties jis nutarė iš antros eismo juostos įvažiuoti į tarpą tarp automobilių. Tarpas tarp automobilių buvo platus, jam pasirodė, kad juo judėti saugu, todėl šiuo tarpu apie 50 km/h greičiu tęsė važiavimą. Neįsidėmėjo ar važiuojant tarpu tarp automobilių jis judėjo pirma ar antra eismo juosta. Važiavo tarp judančių automobilių esančio tarpo viduriu ir stengėsi laikytis saugaus atstumo nuo iš abiejų šonų važiavusių automobilių. Priartėjęs prie A. G. – A. J. gatvių sankryžos matė, kad jo važiavimo krypties atžvilgiu užsidegė žalias šviesoforo signalas, dėl ko priekyje jo prieš sankryžą abejose eismo juostose stovėję automobiliai pradėjo važiuoti. Kai iki priekyje jo ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančio šviesios spalvos automobilio buvo likęs apie 3 metrų atstumas, minėtas automobilis staiga buvo pasuktas į kairę rikiuotis į antrą eismo juostą. Kaip jam pasirodė, automobilio vairuotojas pradėjo rodyti kairio posūkio signalą tik pradėjęs sukti į kairę. Kadangi jis važiavo tarpu tarp pirma ir antra eismo juostomis važiuojančių automobilių, minėtas automobilis jam užkirto kelią. Siekdamas išvengti susidūrimo, jis staigiai nuspaudė stabdį. Dėl staigiai nuspausto stabdžio nesuvaldė vairuojamo motociklo ir kairiuoju šonu nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Tik nukritęs bei keletą metrų paslydęs važiuojamąja dalimi jo motociklas galiniu ratu atsitrenkė į jam kelią užkirtusio automobilio galinį kairįjį ratą, o priekiniu ratu – į vairuotojo duris ar tai slenkstį ties durimis. Minėtomis dalimis susikabinęs su automobiliu motociklas kurį laiką judėjo. Po to jis šio automobilio nebestebėjo, nes jam tik rūpėjo kaip iš po motociklo ištraukti skaudančią koją. Po įvykio prie jo priėjo iš paskos antra eismo juosta važiavusių automobilių „Lexus“ ir „Škoda“ vairuotojai, kurie pakėlė motociklą. Apie įvykį buvo pranešta policijai, taip pat iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie jį išgabeno į ligoninę. Jam kelią užkirtęs šviesios spalvos automobilis iš įvykio vietos išvažiavo. Iš paskos važiavusių automobilių vairuotojai minėjo, kad prieš išvažiuodamas iš įvykio vietos šviesios spalvos automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir teiravosi jo savijautos.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. paaiškino, kad Goštauto gatvėje pradėjo judėti srautas automobilių. Šalia jo važiavo motoroleris, o kitoje pusėje Toyota automobilis. Tas automobilis rikiavosi be posūkio signalo, išvažiavo priešais motorolerį ir motoroleris nugriuvo po jo ratais. Jis vos spėjo sustoti. Nėra tikras, kad Toyota posūkio signalo nerodė. Motociklui nugriuvus sustojo ir padėjo. Iškvietė greitąją pagalbą. Toyota vairuotojas sustojo už kelių šimtų metrų ir atėjo iki jų, kažką pasakė rusų kalba. Suprato, kad jis paklausė „ar reikia pagalbos“, bet jis nemokėjo atsakyti. Toyota vairuotojas su motociklistu nekalbėjo, tik paklausė, ar reikia pagalbos ir nuėjo. Kiek pamena, nė vienas ten buvęs asmuo nekalbėjo rusiškai. Tada jis nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Kiti žmonės nubėgo ir nufotografavo jo automobilio numerius (b. l. 104-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. B. paaiškino, kad 2015-04-07, apie 11.00 val., vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo A. G. gatvės antra eismo juosta iš dviejų nuo „Žaliojo“ tilto pusės link „Baltojo“ tilto. Artėdamas prie reguliuojamos sankryžos su A. J. gatve matė, kad jo važiavimo krypties atžvilgiu dega žalias šviesoforo signalas, dėl ko ta pačia kryptimi važiuojantys automobiliai lėtai vienas paskui kitą judėjo. Kai jo vairuojamas automobilis jau buvo prie minėtos reguliuojamos sankryžos, jis staiga pamatė tos pačios krypties pirma eismo juosta važiuojantį motociklą. Motociklas važiavo apie 5 metrų atstumu priekyje jo automobilio. Jam pasirodė, kad motociklo vairuotojas ketino rikiuotis į antrą eismo juostą. Tuo metu priekyje motociklo, taip pat pirma eismo juosta važiavęs šviesios spalvos automobilis „Toyota“ taip pat pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrąją ir tokiu būdu užkirto kelią motociklui. Negali tiksliai nurodyti ar prieš atlikdamas persirikiavimo manevrą ir manevro metu automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo įjungęs posūkio signalą, atrodo, kad ne. Automobilio „Toyota“ vairuotojui pradėjus staigų persirikiavimo manevrą, motociklo vairuotojas siekdamas išvengti susidūrimo bandė pasukti motociklą, tačiau jo nesuvaldė ir nugriuvęs ant kairiojo šono atsitrenkė į automobilio „Toyota“ galinę dalį. Kaip jam pasirodė, kontaktas su automobiliu „Toyota“ įvyko motociklo kritimo metu. Po motociklo ir automobilio „Toyota“ kontakto automobilis net nesustojęs nuvažiavo A. G. gatve iki sekančios reguliuojamos sankryžos, ties kuria sustojo. Tik tada iš automobilio „Toyota“ išlipo vairuotojas, t.y. apie 50 metų amžiaus vyras, ir atėjo į įvykio vietą. Vairuotojas į įvykio vietą atėjo tik po kurio laiko. Iki tol jis kartu su kitu įvykio liudytoju pakėlė motociklą ir nuvarė jį į šoną. Automobilio „Toyota“ vairuotojas rusų kalba paklausė ar reikalinga pagalba. Kažkas vairuotojui pasakė, kad reikia kalbėti lietuviškai. Tada automobilio „Toyota“ vairuotojas daugiau nieko nesakęs apsisuko ir iš įvykio vietos išėjo. Tai pamatęs, kitas liudytojas nuėjo šiam iš paskos ir užsirašė automobilio „Toyota“ valstybinį registracijos numerį. Tuo tarpu vairuotojas sėdo į automobilį „Toyota“ ir nuvažiavo A. G. gatve tolyn. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužalotą motociklo vairuotoją išgabeno į ligoninę. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo matytas įvykio aplinkybes ir paliko savo kontaktinius duomenis. Jis pats automobilio „Toyota“ valstybinių registracijos numerių nematė, šiuos duomenis pareigūnams turėjo nurodyti kitas įvykio liudytojas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. R. paaiškino, kad 2015-04-07, apie 11.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo A. G. gatvės pirma eismo juosta iš dviejų nuo „Žaliojo“ tilto pusės link „Baltojo“ tilto. Kartu su juo važiavo keleivė L. Š., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Matė, kad reguliuojamoje sankryžoje su A. J. gatve, prie kurios artėjo, dega raudonas šviesoforo signalas, dėl ko prieš sankryžą buvo sustoję automobiliai. Tuo metu tos pačios eismo krypties pirma eismo juosta, per vieną automobilį nuo jo vairuojamo automobilio, važiavo šviesios spalvos automobilis „Toyota“. Priartėjus prie minėtos sankryžos, pro jo vairuojamą automobilį pravažiavo motociklas. Motociklas važiavo tarpu tarp pirmoje ir antroje eismo juostose buvusių automobilių. Tuo metu sankryžoje jų važiavimo krypties atžvilgiu užsidegė eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas, todėl prieš sankryžą stovėję automobiliai jau pradėjo važiuoti. Motociklas važiuodamas tarpu tarp eismo juostose buvusių automobilių važiavo gerokai greičiau, nei ką tik pradėję judėti automobiliai. Pravažiavęs pro jo automobilį, motociklas pravažiavo ir priekyje jo pirma eismo juosta važiavusį automobilį. Kai motociklo priekinis ratas buvo gal metro atstumu iki minėto taip pat pirma eismo juosta važiavusio šviesios spalvos automobilio „Toyota“, šio automobilio vairuotojas labai staigiai pradėjo sukti kairėn ir rikiuotis į antrą eismo juostą. Nepastebėjo, ar atlikdamas šį manevrą automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo įjungęs posūkio signalą, atrodo, kad ne. Po šių automobilio „Toyota“ veiksmų motociklo vairuotojas bandė sukti, tačiau su motociklu nugriuvo ant kairiojo šono, atsitrenkė į automobilio „Toyota“ galinę dalį ir antra eismo juosta nuslydo link saugumo salelės. Tuo tarpu automobilis „Toyota“ net nesustojęs nuvažiavo A. G. gatve iki sekančios reguliuojamos sankryžos, ties kuria sustojo. Tada iš automobilio „Toyota“ išlipęs vairuotojas pėsčiomis grįžo į įvykio vietą. Per tą laiką jis pats iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą eismo juostą ir vairuojamą automobilį sustabdė. Be to, jis kartu su kitu įvykio liudytoju pakėlė motociklą ir nuvežė jį į šoną. Automobilio „Toyota“ vairuotojas įvykio vietoje kažką pasakė jam nesuprantama kalba ir šypsodamasis nuėjo link savo automobilio. Po to, pastarasis vairuojamu automobiliu „Toyota“ nuvažiavo A. G. gatve tolyn. Prieš tai jis buvo nuėjęs šiam vairuotojui iš paskos ir užsirašė automobilio „Toyota“ valstybinį numerį. Apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužalotą motociklo vairuotoją išgabeno į ligoninę. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo matytas eismo įvykio aplinkybes ir nurodė iš įvykio vietos išvažiavusio automobilio „Toyota“ valstybinį numerį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausta L. Š., kuri eismo įvykio metu važiavo P. R. vairuojamu automobiliu, davė parodymus, kurie iš esmės analogiški duotiems liudytojo P. R..

Ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas eismo įvykio metu ties įvykio vieta buvusios transporto priemonės vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės.

Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius prieš įvykį stovėjo A. G. g. eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Geležinio Vilko g. pusės (nuo „Baltojo“ tilto pusės link „Žaliojo“ tilto), važiuojamojoje dalyje, prieš reguliuojamą A. G. – A. J. gatvių sankryžą, kurioje šio automobilio važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu filmavimo kameros ribos „apėmė“ pačią sankryžą ir tam tikrą gatvės atkarpą ties ja. Matyti, kad po kiek laiko, sankryža A. G. gatvės priešingos krypties (nei buvo minėtas automobilis) pirma ir antra eismo juostomis pradėjo važiuoti automobiliai, kurie prieš tai stovėjo prieš sankryžą. Šios krypties antroje eismo juostoje prieš sankryžą stovėjęs automobilis pajudėjo greičiau ir pirmas nuvažiavo A. G. gatve link Geležinio Vilko g. pusės. Taip pat buvo matomi šios krypties pirma eismo juosta vienas paskui kitą kolonoje važiuojantys automobiliai, tarp jų – sidabrinės spalvos lengvasis automobilis, kuriame buvo įjungtas kairiojo posūkio signalas. Iškart po to minėtas automobilis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kurioje tuo metu buvo laisva transporto priemonių neužimta kelio atkarpa. Kai šio į kairę pasukto automobilio kairės pusės ratai buvo ties pirmą ir antrą eismo juostas skiriančia linija, buvo pradėtas matyti ta pačia kryptimi automobiliui iš paskos važiuojantis motociklas. Motociklas važiavo pirma eismo juosta link Geležinio Vilko g. pusės, ties pirmą ir antrą eismo juostas skiriančia linija, tarpu tarp pirma ir antra eismo juostomis važiuojančių automobilių. Motociklas važiavo didesniu greičiu nei pirma ir antra eismo juostomis kolonoje važiuojantys automobiliai. Netrukus motociklas užvažiavęs ant pirmą ir antrą eismo juostos skiriančios linijos pasviro į kairę pusę. Tuo metu į antrą eismo juostą besirikiuojančio sidabrinės spalvos automobilio matomumą užstojo kita transporto priemonė. Judėdamas į antrą eismo juostą motociklas kartu su vairuotoju toliau krypo į kairę pusę ir jau antroje eismo juostoje nukrito. Tuo metu į antrą eismo juostą besirikiuojančio sidabrinės spalvos automobilio priekinis kairės pusės ratas buvo antroje eismo juostoje, o galinis – ties pirmą ir antrą eismo juostas skiriančia linija. Antroje eismo juostoje nukritęs motociklas su vairuotoju važiuojamąja dalimi slydo Geležinio Vilko g. kryptimi iš dešinės pusės į kairę. Slysdamas važiuojamąja dalimi motociklas pasiekė („pasivijo“) tuo metu į antrą eismo juostą besirikiuojantį sidabrinės spalvos automobilį ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Po to, sidabrinės spalvos automobilis išvažiavo, o motociklas išslydo iš vaizdo registratoriaus filmavimo ribų. Įvykio vietoje sustojo paskui sidabrinės spalvos automobilį ir motociklą A. G. g. link Geležinio Vilko g. pusės važiavę automobiliai.

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2015-04-07 eismo įvykis kilo Vilniuje, A. G. gatvėje, ties šios gatvės reguliuojama sankryža su A. J. gatve, jos eismo pusėje skirtoje važiuoti Geležinio Vilko g. kryptimi. Šią A. G. g. eismo pusę už A. G. g. ir A. J. g. važiuojamųjų dalių sankirtos (žiūrint eismo kryptimi link Geležinio Vilko g. pusės), sudaro 2 eismo juostos (bendras plotas – 8 m). Jas nuo priešingos krypties eismo pusės skiria skiriamoji juosta (saugumo salelė). Įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuota, kad A. G. g. eismo pusės, skirtos važiuoti Geležinio Vilko g. kryptimi, antroje eismo juostoje yra tikėtina įvykio metu nukritusio motociklo paliktas apie 10,3 m ilgio slydimo pėdsakas. Pėdsakas prasidėjo už A. G. – A. J. gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos (žiūrint eismo kryptimi link Geležinio Vilko g. pusės), už pėsčiųjų perėjos ribų, apie 3 m atstumu nuo priešingos krypties eismo puses skiriančios skiriamosios juostos (saugumo salelės), tęsėsi iš dešinės pusės į kairę ir baigėsi ties skiriamąja juosta (saugumo salele), kur buvo rasta tikėtina apgadinto motociklo tepalo dėmė ir detalių šukės. Transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad įvykio metu T. R. vairuotas motociklas „Piaggio Beverly 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – T. R.; techninė apžiūra atlikta), kuris po įvykio buvo patrauktas už važiuojamosios dalies ribų, buvo apgadintas, t.y. apgadinti priekinio rato purvasargis, priekinės apdailos detalės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodis, atraminė kojalė ir duslintuvas. Įvykio metu V. K. vairuotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas G. M.; techninė apžiūra atlikta), kuriuo pastarasis iš įvykio vietos išvažiavo, buvo apžiūrėtas jo radimo vietoje, t.y. Švitrigailos gatvėje esančiame garaže. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad buvo apgadintas automobilio galinis bamperis, t. y. buvo rasti vertikalūs įbrėžimai (nubraukimo žymės) ant galinio bamperio kairės pusės.

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad eismo įvykio metu T. R. patyrė daugybinius paviršinius odos nubrozdinimus rankose ir kojose, taip pat kairės blauzdos abiejų kaulų apatinių trečdalių lūžimus. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

V. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 219 punkto reikalavimus, t. y. už tai, kad jis nedelsdamas nesustojo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pagalba nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr.: 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

V. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo neigė. Jis nurodė, kad išgirdo kažkokį garsą, tada pažiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad kažkas skrenda ore, tačiau nesuprato, kad tapo autoįvykio dalyviu. Patikrinus bylos medžiagą, matyti, kad V. K. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nesijautė kaltas, nemanė, kad sukėlė eismo įvykį. Tai patvirtina ir 2015-08-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuoti motociklininko padaryti KET pažeidimai, nulėmę autoįvykį. Tiek apklaustų liudytojų, tiek paties V. K. paaiškinimais nustatyta, kad po eismo įvykio automobilio Toyota Avensis vairuotojas, pavažiavęs į šalį, sustabdė automobilį ir išlipęs nuėjo į įvykio vietą. Ten klausinėjo žmonių, ar reikalinga pagalba, tačiau susikalbėti nepavyko dėl kalbos barjero (V. K. kalba tik ukrainietiškai ir rusiškai, o lietuviškai supranta, tačiau kalba sunkiai), tik supratęs, kad pagalba iškviesta, iš įvykio vietos išvažiavo. Iš byloje esančios fotolentelės bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ( b. l. 21, 29- 30) matyti, kad automobiliui Toyota Avensis buvo padaryti nežymus apgadinimai. Apgadintas automobilio galinis bamperis, t. y. buvo rasti vertikalūs įbrėžimai. Atkreiptinas dėmesys, kad įbrėžimai matomi, tik žiūrint iš apačios, akių lygyje aiškių įbrėžimų nematyti. Pats V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnams apžiūrint automobilį, nieko nesimatė, vienas iš pareigūnų nutrynė dulkes ir nufotografavo. Esant tokiems automobilio apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui, teismo vertinimu, V. K. galėjo ir nesuprasti, jog jo automobilis kontaktavo su motociklu. Aukščiau paminėtos aplinkybės, elgesys po eismo įvykio, neduoda pagrindo išvadai, kad V. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-57-139/2015). Nagrinėjamu atveju V. K. nemanė, kad sukėlė eismo įvykį, kad yra dėl jo kaltas (jo kaltės nebuvimą patvirtina ir 2015-08-10 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo konstatuota, kad pagrindine eismo įvykio kilimo ir jo padarinių atsiradimo sąlyga laikytini T. R. veiksmai). Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio V. K. sustabdė automobilį, priėjo prie nukentėjusiojo, klausinėjo, ar reikalinga pagalba, ar reikia kviesti tarnybas, suprato, kad jos į eismo įvykį yra iškviestos. Pažymėtina ir tai, kad V. K. automobilis buvo draustas vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, įvykio metu jis buvo blaivus (2015-04-09 specialisto išvada Nr. T-A-2807/15(01) (b. l. 66), todėl tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo. Be to, įvykio vietoje buvo daug žmonių, kurie matė jį, jo vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius, o vienas iš liudytojų, matant V. K., juos užsirašė, todėl bėgti iš įvykio vietos, ir tuo aspektu, nebuvo prasmės. Be to, V. K. nesislapstė nuo policijos pareigūnų, nurodė savo buvimo vietą. Visa tai rodo, jog jis nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis pažeidė KET 219 punkto reikalavimus, t. y. už tai, kad jis nedelsdamas nesustojo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pagalba nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog V. K. po įvykio sustojo, priėjo prie motociklininko, teiravosi ar reikalinga pagalba, ir, tik sužinojęs, kad į įvykio vietą iškviestos tarnybos bei įsitikinęs, kad nukentėjusiajam pagalba suteikta, išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių esant V. K. pažeidime subjektyviuosius požymius, t. y., kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją sąmoningai ignoruodamas, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, V. K. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinę teiseną, pradėtą V. K. atžvilgiu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė