Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-12-19 · Civilinė byla Nr. 2-27023-608/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
2-27023-608/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00357-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
M. K.
Advokatai
Vytautas Zenevskis, Stasė Jovaišienė
Civilinė byla Nr. 2-27023-608/14Proceso Nr. 2-68-3-00357-2014-6
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, atsakovei M. K., atsakovės atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei M. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės M. K. 20425,92 Lt kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1097-565/2012 nuspręsta pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2005-12-07 tarp ieškovės ir atsakovės, registro Nr. I-4686, pritaikė vienašalę restituciją ir grąžino ieškovei nuosavybės teisę į butą. Lietuvos Apeliacinio Teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1198/2013 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas ir yra įsiteisėjęs, jo pagrindu A. M. įgytas butas buvo sugrąžintas buto pardavėjai V. K., nes pripažinta, kad sudarant buto pardavimo sutartį V. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Minėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl A. M. patirtų minėto buto išlaikymo išlaidų, taip pat kitų išlaidų, kurias A. M. patyrė, kliaudamasi buto pirkimo sutartimi, kuri vėliau buvo panaikinta. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtas butas kaip nuosavybė buvo sugrąžintas V. K., ji be pagrindo įgijo tam tikrą turtą, nes A. M., remdamasi tuomet dar galiojančia buto pirkimo sutartimi turėjo to buto išlaikymo išlaidų: mokėjo buto šildymo, namo eksploatacijos, elektros tiekimo, atliekų tvarkymo ir kitus mokesčius, taip pat gyvenimo kokybei bute pagerinti nupirko tam tikrus daiktus -televizorių, šaldytuvą, taip pat V. K. naudai pirko arba atliko natūra tam tikras paslaugas: kapų sutvarkymas ir kasmetinė priežiūra, papildoma sveikatos apžiūra ir t. t. Dėl minėtų priežasčių ieškovė patyrė viso 20425,92 Lt išlaidų. Ieškovė laiko, kad šių išlaidų atlyginimo turi teisę reikalauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.237 str. pagrindu. Minėtos teisės normos numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai sugrąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Ši pareiga atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Ieškovė patikslina, kad pagal pripažintos negaliojančia sutarties 8 punktą V. K. turėjo teisę minėtame bute gyventi nemokamai iki jos mirties. Dėl šios priežastis A. M., vykdydama sutarties 8 punktą, užtikrino nemokamą pragyvenimą: mokėjo už butą šildymo, elektros ir kitus privalomus mokesčius. Tačiau panaikinus minėtą sutartį, A. M. patirtos išlaidos tapo kaip V. K. nepagrįstai įgytas turtas – praturtėjimas, nes už buto išlaikymą vietoje V. K. sumokėjo A. M.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 3 d. jei ieškovės nupirkti šaldytuvas ir televizorius nėra išlikę ar atsakovė jų nenori atiduoti, turi būti atlyginama vertė pinigais. V. K. mirė 2013 metais. Jos teisių perėmėja yra įpėdinė M. K..

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad nors sandoris ir buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškovė buvo pripažinta nesąžininga sandorio šalimi. Nesąžiningas ieškovas negali remtis įstatyme nustatytomis kreditoriaus interesų garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems asmenims. Atsakovė pažymi, jog pagal ieškovės ir V. K. 2005-12-07 sudarytą ir teismo pripažinta negaliojančia sutartį A. M. įsipareigojo leisti V. K. gyventi įsigytame bute iki jos mirties neatlygintinai, tačiau mokėjimo už komunalines ir kitas paslaugas, taip pat atitinkamų paslaugų teikimo V. K. klausimai minėtoje sutartyje nebuvo aptarti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2009, išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė teikė atitinkamas paslaugas V. K., taip pat mokėjo buto, kuriame gyveno V. K., eksploatavimo, administravimo mokesčius bei mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovė teigia, jog šias paslaugas teikė teismo pripažintos negaliojančia 2005 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. I-4686, sudarytos tarp ieškovės ir V. K., pagrindu, tačiau toks ieškovės argumentas nepagrįstas, nes minėta sutartis nenumatė ieškovės A. M. prievolės teikti atitinkamas paslaugas, mokėti už V. K. naudojamas komunalines, energijos tiekimo ir kitas paslaugas. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog pagal 2005-12-07 buto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. I-4686, ieškovė įsipareigojo leisti V. K. gyventi pagal minėtą sutartį ieškovės įsigytame bute iki V. K. mirties neatlygintinai, tačiau tokia sutarties sąlyga reiškia V. K. teisę gyventi minėtame bute panaudos pagrindais, t. y. nemokant nuomos mokesčio už naudojimąsi butu. Tačiau minėta sutartimi nebuvo aptartas mokesčių už komunalines paslaugas bei buto išlaikymo išlaidų mokėjimas, taip pat kitų ieškovė nurodytų paslaugų teikimas V. K., t. y. kapų sutvarkymas, sveikatos priežiūros ir pan. Taigi ir minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia nepanaikino atitinkamų ieškinyje nurodytų piniginių lėšų įgijimo pagrindo. Be to, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų perdavusi V. K. atitinkamas pinigines lėšas, vykdydama 2005 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. I-4686, tai tokių lėšų sugrąžinimo klausimas turėjo būti išspręstas taikant restituciją, kaip minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia teisines pasekmes, o ne taikant neteisėto praturtėjimo institutą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1097-565/2012 konstatavo, jog ieškovė vykdydama minėtą sutartį nėra perdavusi V. K. jokių piniginių lėšų, todėl taikė vienašalę restituciją – buto (duomenys neskelbtini) grąžinimą pardavėjos V. K. nuosavybėn (b.l. 50-65, tomas 1). Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl juo konstatuota aplinkybė, jog ieškovė nėra nieko perdavusi V. K., vykdydama 2005 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. I-4686, iš naujo neįrodinėtina (LR CPK 182 str. 2 d.).

Pažeistoms teisėms pagal nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas ginti būtina prielaida yra ta, jog turi būti praturtėta arba įgyta turto be teisinio pagrindo, t. y. praturtėjimo ar turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (LR CK 1.136 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesant jokio sandorio ar teisės akto, įpareigojančio ją išlaikyti V. K. ir teikti jai atitinkamas paslaugas, perduodama turtą V. K. ir teikdama atitinkamas paslaugas savo lėšomis, visa tai perdavė V. K. neatlygintinai, visiškai suvokdama savo veiksmų pasekmes ir jų siekdama. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog turtą ir paslaugas gavusiai šaliai V. K. buvo atskleista, jog tokios paslaugos yra atlygintinos, ir kad V. K. šias paslaugas būtų priėmusi, jeigu būtų suvokusi jų atlygintinumą. Taigi tokios aplinkybės patvirtina, kad atitinkamas turtas ir paslaugos V. K. buvo perduotos neatlygintinai ieškovės valia, ieškovė visiškai suvokė jos V. K. naudai atliekamų veiksmų nealygintinumą. Tuo atveju, jeigu ieškovė, nevykdydama savo sutartinės prievolės sumokėti buto kainą, siekė pridengti sutartinių prievolių nevykdymą neatlygintinų V. K. priežiūros ir kitokių paslaugų teikimu, tai tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi ir negali būti ginami įstatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 str. 3 d. numato, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolius patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika.

Ieškovė be kita ko neįrodė ir savo patirtų nuostolių dydžio. Mokėjimo dokumentais įrodyta tik 4765,81 Lt sumos už adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines, eksploatavimo bei kitas paslaugas sumokėjimas. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinyje nurodyti daiktai – televizorius ir šaldytuvas buvo pirkti ieškovės lėšomis. Nėra pateikta įrodymų apie ieškovės patirtas kapų sutvarkymo ir kitas ieškinyje nurodytas V. K. naudai padarytas išlaidas. Teismas vertina kritiškai ieškovės liudytojų D. M. ir V. K. parodymus, nes minėti asmenys yra susiję su ieškove giminystės ar kitokiais asmeninio pobūdžio ryšiais. D. M. yra ieškovės sūnus, o V. K. jos sugyventinis, todėl jų parodymai nėra objektyvūs, taip pat minėti asmenys taip pat nenurodė konkrečios ieškovės patirtų nuostolių sumos, nepatvirtino, jog ieškinyje nurodyti daiktai buvo pirkti ir paslaugos V. K. teiktos išimtinai ieškovės asmeninėmis lėšomis.

Ieškovė reikalauja lėšų, kurias be įstatymo ar sutarties numatyto pagrindo perdavė V. K. naudai, priteisimo iš V. K. palikimą priėmusios įpėdinės M. K.. Kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams ir jų tenkinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 str., kurio 1 d. numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, toks pats terminas nustatytas ir ieškiniui dėl paveldėto turto pareikšti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/06). Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Taigi bendrasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. numatytas ieškinio senaties terminas yra taikytinas kreditoriaus reikalavimui dėl palikėjo materialinio pobūdžio prievolių priteisimo, kai palikimą priėmę įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra informuoti apie tokį kreditoriaus reikalavimą į palikėją, tačiau jo nevykdo ar jį ginčija. Tačiau tuo atveju, kai palikimą priėmę įpėdiniai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreditoriaus informuoti apie kreditorinį reikalavimą, o kreditorius reiškia ieškinį tiesiogiai įpėdiniams dėl palikėjo turtinių įsipareigojimų priteisimo iš palikimą priėmusių įpėdinių, tokiam ieškiniui pareikšti yra taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra praleidusi minėtą ieškinio senaties terminą, ji per tris mėnesius nuo V. K. palikimo atsiradimo dienos nepranešė įpėdiniams apie savo reikalavimą, nors V. K. mirties faktas jai buvo žinomas. Tai, kad V. K. mirties momentu nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo 2005-12-07 pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. I-4686, pripažinta negaliojančia, neturi reikšmės reikalavimų įpėdiniams pareiškimo momentui ir tvarkai, nes kaip minėta, minėtoje sutartyje nebuvo numatytas ieškiniu reikalaujamų piniginių lėšų perdavimo V. K. pagrindas, t. y. ieškovės reikalavimo teisė nebuvo įtakojama minėtos sutarties. Taigi ieškinys atmetamas ir dėl to, jog ieškovė taip pat yra praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą reikšti kreditoriaus reikalavimą skolininko įpėdiniams.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2600,00 Lt išlaidos už advokato teisines paslaugas; valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovu yra valstybė, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. M. atsakovės M. K. naudai 2600,00 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. M. valstybės naudai 33,43 Lt (trisdešimt tris litus, keturiasdešimt tris centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė