- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- eI-777-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00313-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Jonas Pavilionis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja,
atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovei J. T.,
trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato padėjėjo Jono Pavilionio, elektroninėmis ryšių priemonėmis 2015 m. rugpjūčio 28 d. padavė administraciniam teismui skundą ir prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius), patvirtinti pagal nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis matininko T. M. paruoštą R. D. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SB „(duomenys neskelbtini)“), Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Naujikų kaime, (duomenys neskelbtini), planą. Nurodytas pareiškėjos skundas dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotajam asmeniui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SB “ (duomenys neskelbtini)”) teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti administraciniame teisme. Pareiškėja savo reikalavimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, galutinai suformulavo elektroninėmis ryšių priemonėmis 2016 m. rugsėjo 6 d. pateiktame skunde. Šiuo skundu R. D. prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Panevėžio skyriaus, suderinti matininko T. M. paruoštą R. D. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Naujikų kaime, (duomenys neskelbtini), planą be SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko parašo. Nurodytas skundas nagrinėti buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje.
Šalies argumentai
R. D. skunde ir patikslintuose skunduose nurodė, kad ji 1992 m. birželio 10 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo SB „(duomenys neskelbtini)“ esantį ginčo žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje, prie jo parengtame plane nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre įrašyta, jog ginčo žemės sklypo plotas yra 0,0607 ha. Pareiškėja pabrėžė, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)plane, kurį 1992 m. birželio 10 d. parengė ir patvirtino tuometinis SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas, jai priklausančio sodo sklypo teritorija stačiakampės formos, ribų linijos tiesios, kad sklypas ribotųsi su apsisukimo aikštele nebuvo pažymėta. R. D. pažymėjo, kad tokios sklypo ribos nubraižytos ir 1987 m. gegužės 7 d. patvirtintame statybą leidžiančiame plane. Pareiškėja nurodė, kad jos užsakymą vykdęs matininkas T. M., atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengtame plane pažymėjo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Pareiškėja patvirtino, kad ginčo žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su keliu (Lakštingalų gatve) bei teigė, kad dėl šios ir kitų sklypo ribų su gretimų žemės sklypų savininkais ginčų niekada nebuvo kilę. R. D. paaiškino, kad Lakštingalų gatvės pabaigoje ties jos ir gretimu sklypais jokios apsisukimo aikštelės nėra buvę, ši teritorija tokiu tikslu niekada nebuvo naudojama ir šiuo metu nėra reikalinga, kadangi transporto priemonėms apsisukti užtenka kelio pločio ir esamo apsisukimo teritorijos. Be to, R. D. nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su matininko T. M. parengtu ginčo žemės sklypo planu, ją diskriminuoja, kadangi kitai bendrijos narei leido prisimatuoti Šilagėlės gatvėje esančią apsisukimo aikštelę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose R. D. ir jos atstovas advokato padėjėjas J. Pavilionis, iš esmės remdamiesi teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir motyvais prašė tenkinti skundą.
Šalies argumentai
R. D. papildomai nurodė, kad jai priklausantis ginčo žemės sklypas turi rombo formą, nuo Lakštingalų gatvės jį skiria nuo pat įsikūrimo sode pasodintos tujos, nuo kaimynų sklypų – grioveliai. Pareiškėja tvirtino, kad ji apsisukimo aikštelės sąskaita ginčo žemės sklypo ploto savavališkai nepadidino. Teigė, kad ji buvo gavusi tik 1992 m. parengtą sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, apie SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projektą nežinojusi, jį pirmą kartą pamatė tik 2014 m., kai prasidėjo sodo sklypų kadastriniai matavimai. Teigė, kad matininkas T. M., teikdamas tikrinti parengtą kadastro duomenų bylą, apie tai, kad į ginčo sklypą patenka dalis apsisukimo aikštelės, pareiškėjai nepranešė. Nurodė, kad nesutikdama su NŽT Panevėžio skyriaus specialisto 2015 m. liepos 2 d. parengtu žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu, kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, tačiau atsakymo iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. negavo, todėl skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas J. Pavilionis naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimais prašė R. D. skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime išdėstė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Sodininkų bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatas, nurodė teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, kadastro duomenų surinkimą ir tikslinimo tvarką bei parengtų žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo tvarką. NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis šiuose teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, konstatavo, kad matininko T. M. parengtame plane pažymėtos R. D. priklausančio ginčo žemės sklypo ribos neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projekte suprojektuotų sklypo ribų. Be to, NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla tikrinimui ir suderinimui privalo būti teikiama tik gavus SB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto valdymo organo pritarimą dėl ginčo žemės sklypo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 16 d., NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch., iš esmės pakartodamas atsiliepimo motyvus ir argumentus bei remdamasis jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė pareiškėjos skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Panevėžio skyriaus atstovas patvirtino, kad rengiant SB ,, (duomenys neskelbtini)" esančių žemės sklypų planus, privaloma vadovautis šios bendrijos turimu sodo išplanavimo projektu. Teigė, kad rengiant sodo sklypų planus žemės privatizavimui, sodininkų bendrijų valdybų pirmininkai juos dažnai rengdavo aplaidžiai, nesivadovaudami sodų išplanavimo projektais. NŽT Panevėžio skyriaus atstovas nurodė kad toks SB ,, (duomenys neskelbtini)” sodo išplanavimo projektui neatitinkantis sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas buvo parengtas ir R. D. Panevėžio skyriaus atstovas teigė, kad priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo teritorijų, įskaitant ir dėl klausimo, ar tikslinga Lakštingalų gatvėje palikti apsisukimo aikštelę, numatytą pagal sodo išplanavimo projektą, ar kokio bendrojo naudojimo teritorijos reikia šiai aikštelei, yra įgalioti tik SB ,, (duomenys neskelbtini)” valdymo organai. Vertindamas viešai prie įvažiavimo į SB ,, (duomenys neskelbtini)” pakabintą sodo planą, nurodė, kad tai informacinio pobūdžio planas, skirtas orientuotis sodo bendrijos teritorijoje.
NŽT Panevėžio skyriaus atstovė J. T. papildomų paaiškinimų neteikė.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. A. M. papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrija siekia, jog sodo sklypų savininkai bendrojo naudojimo teritorijų, ypač skirtų pravažiavimams, sąskaita neteisėtai nepasididintų jiems priklausančių žemės sklypų. A. A. M. pripažino, kad nuo 2008 m., kai tapo SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku, pastebėjo, jog R. D. yra užėmusi dalį bendrojo naudojimo teritorijos, tačiau pašalinti šį pažeidimą nepareikalavo, pareiškėjai pretenzijas pareiškė, kai ji pradėjo ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. SB „(duomenys neskelbtini)“ svarstė klausimą dėl bendrojo naudojimo teritorijų ir nusprendė, kad bendrija nederins žemės sklypų planų, jeigu jie neatitinka sodo išplanavimo projekto. Pažymėjo, kad reikalavimas laikytis sodo išplanavimo projekto SB „(duomenys neskelbtini)“ yra svarbus, nes prasidėjo bendrijos teritorijoje esančių kelių perdavimo vietos savivaldybei procedūros.
Trečiojo suinteresuoto asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. M. papildomai paaiškino, kad jis nuo 2016 m. birželio 1 d. eina bendrijos valdybos pirmininko pareigas ir bendravo su R. D. ginčo žemės sklypo ribų klausimu. R. M. nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujasi turimu sodo išplanavimo projektu, kuriame Lakštingalų gatvės pabaigoje, ties sodų sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėta transporto apsisukimo aikštelė. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigė, kad sodininkų bendrija siekia išsaugoti bendrojo naudojimo teritorijas, todėl nesutinka, kad dalis Lakštingalų gatvėje esančios transporto apsisukimo aikštelės teritorijos, kuria užėmė ir faktiškai naudojasi R. D., būtų prijungta prie ginčo žemės sklypo. Atsakydamas į pareiškėjos teiginius, kad ji yra diskriminuojama, nes kitai bendrijos narei buvo skirta dalis kito apsisukimo teritorijos, paaiškino, kad šios situacijos nėra visiškai tapačios, todėl ir bendrijos sprendimai skirtingi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad R. D. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Naujikų kaime, (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas pareiškėjos užsakymą matininkas T. M. atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypo ribas vietoje paženklino ir parodė 2015 m. vasario 19 d., parengė kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją tikrinti NŽT Panevėžio skyriui. NŽT Panevėžio skyriaus specialistas 2015 m. liepos 2 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė kadastrinių matavimų metu padarytus pažeidimus, kadastro duomenų bylos neatitikimą Kadastro nuostatų 21, 37.8 ir 56 punktų bei Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 ir 29.8 punktų reikalavimams. R. D. 2015 m. liepos 20 d. prašymu „Dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų“ kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašė patvirtinti matininko T. M. parengtą ginčo žemės sklypo planą. Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji nuo 1992 m. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio forma, atsižvelgus į 1987 - 1992 metais išduotus planus, yra stačiakampė, sklypo ribų kraštinės lygios, sklypo plotas 6,068 ha ir kad jos užsakymą vykdęs matininkas T. M. išmatavo ir nustatė faktiškai naudojamo žemės sklypo plotą ir ribas. R. D. pabrėžė, jog kadastrinių matavimų metu paaiškėjo, kad jos valdomo sklypo plotas sumažėjo iki 0,0560 ha, todėl nesutinka, kad jis būtų sumažintas transporto apsisukimui reikalingos teritorijos sąskaita. Pareiškėja nurodė, kad transporto apsisukimas jau yra suformuotas ir pakankamas. NŽT Panevėžio skyrius, atsakydamas į minėtą R. D. prašymą, 2015 m. rugpjūčio 28 d. parengė raštą „Dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad matininko T. M. parengtame plane pažymėtos ginčo žemės sklypo ribos atitinka pareiškėjos turimą pirminį sklypo planą, tačiau neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekte suprojektuotų sodo sklypo ribų, nes ginčo žemės sklypo šiaurės vakarinė dalis užima dalį Lakštingalos gatvės gale suprojektuotos automobilių stovėjimo aikštelės pietrytinės dalies kampą. NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Sodininkų bendrijos įstatymo 2 ir 7 ir 6 straipsniais, R. D. nurodė, kad matininko T. M. parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla nederinta, nes jo parengtas žemės sklypas suformuotas, neatsižvelgus į SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projektą, be to, teikiant prašymą patikrinti ir suderinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, būtina turėti SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pritarimą dėl nustatytų žemės sklypo ribų.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai tikrinant žemės sklypo kadastrinius matavimus priskirtus veiksmus. Pareiškėja R. D. byloje kėlė ginčą, ar NŽT Panevėžio skyrius, patikrinęs matininko T. M. parengtą jai priklausančio sodo sklypo kadastrinių matavimų bylą, pagrįstai nederino žemės sklypo plano, t. y. ar pagrįstai neatliko šio viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirto veiksmo.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, kadastrinių matavimų atlikimą, jų tvirtinimą reguliuojančios teisės normos įtvirtintos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse (toliau - Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklėse (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija).
Kadastro nuostatų 65 punktas (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylas tikrinantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, konkrečiu atveju – NŽT Panevėžio skyrius, vykdantis šias funkcijas, privalo vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Tikrinimo taisyklių 8 punktas nurodo, kokius duomenis privalo nustatyti NŽT Panevėžio skyrius tikrinimo metu, tarp jų - ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas (8.3 punktas); ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Kadastro nuostatų 35–37 punktų reikalavimus (8.6 punktas). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus apibrėžia kaip veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje; parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.
Byloje pateikti 2011 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad nuo 2004 m. rugsėjo 29 d. R. D. ginčo žemės sklypą nuosavybės teise valdo pagal 2004 m. rugsėjo 9 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai priklausantis ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypo plotas – 0,0607 ha; žemės sklype pastatyti sodo namelis 1S1p ir ūkinis pastatas 2I1ž; ginčo žemės sklypas privačion nuosavybėn buvo įsigytas pagal 1994 m. lapkričio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenys, registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje proceso dalyviai aplinkybės, kad ši sutartis buvo sudaryta su R. D., neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu galiojusio 1991 m. liepos 25 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 6 straipsnyje buvo nustatyta, kad vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų žemės reformos metu yra ir žemės pirkimas (2 dalis), o žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ir sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams (3 dalis). Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad ginčo žemės sklypas privačion nuosavybėn buvo parduotas įgyvendinant Žemės reformos įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikomos teisės normos, reguliuojančios teisinius santykius, susiklostančius atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą, keitimo, atliekamo vykdant kadastrinius matavimus, sąlygas reglamentuoja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šios nuostatos įsakmiai nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus, nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra įtvirtintos taisyklės, kurių pirmoji įpareigoja atliekant kadastrinius matavimus nekeisti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), nustatytų pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, o antroji - atliekant kadastrinius matavimus leidžiama tikslinti tik žemės sklypo ploto, bet ne jo ribų, duomenis (2014 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014, 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-438-2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016).
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-1795, 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-996, 2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182, 2014 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XII-845, 2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1425 redakcija) apibrėžia, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. To paties straipsnio 3 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182, 2014 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XII-845 ir 2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1425 redakcija) nurodo, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi žemės teritorija pagal tuometinio Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto 1978 m. gegužės mėn. parengtą Lietuvos sodininkų draugijos Panevėžio tarybos Panevėžio TSO ir kitų rajoninių organizacijų kolektyvinio sodo išplanavimo projektą. Trečiojo suinteresuoto asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sodo išplanavimo projekto ištrauka patvirtina, kad šiame dokumente yra pažymėtos mėgėjų sodų sklypų vietos ir ribos, preliminarios numatytų statyti sodo namelių vietos, bendrojo naudojimo sodo žemės teritorijos. Taigi, sodo išplanavimo projekto ištrauka leidžia spręsti apie sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), konfigūraciją, gretimybes su kitais sodo sklypais ir bendrojo naudojimo teritorijomis. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai A. A. M. ir A. M. nurodė, kad šis grafinis dokumentas NŽT Panevėžio skyriuje vertinamas kaip teritorijos planavimo dokumentas, į kurį privaloma atsižvelgti atliekant SB „(duomenys neskelbtini)“ esančių žemės sklypų ir bendrojo naudojimo teritorijų kadastrinius matavimus. Šie SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų pateikti paaiškinimai neprieštarauja kitiems bylos duomenims: ant aukščiau minėtos ištraukos esančios žymos patvirtina, kad šis dokumentas buvo teikiamas derinimui įvairioms institucijoms, jame įrašyti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų priimti sprendimai.
Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projektas vertintinas kaip Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkte nurodytas teritorijų planavimo dokumentas, pagal šių taisyklių 22 punktą, privalomas kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims. Tokį šio dokumento vertinimą NŽT Panevėžio skyrius pateikė savo atsiliepime bei jo atstovas K. Ch. teismo posėdyje. Kaip liudytojas apklaustas matininkas T. M. teismo posėdyje nurodė, kad atlikdamas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jis vadovavosi ne tik pareiškėjos pateiktais dokumentais, bet ir SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projektu. Liudytojas patvirtino, jog atliekant sodų bendrijose esančių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir rengiant jų planus, būtina vadovautis sodo išplanavimo projektais ar sodų generaliniais planais. T. M. patvirtino, kad jo parengtas ginčo žemės sklypo planas esamo SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projekto neatitiko, kadangi į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą plane buvo įtraukta apsisukimo aikštelei skirta teritorija.
Pareiškėja pateikė jai priklausančio sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kurį 1992 m. birželio 10 d. patvirtino tuometinis SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas P. Č. Pagal šį planą, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 606,8 m², jo teritorija stačiakampės formos, sklypo ribos pažymėtos tiesiomis linijomis, sklypas greta pravažiavimo kelio. Be to, pareiškėja pateikė sodo namelio statybos leidimui gauti rengtą sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kuriame pažymėtos planuojamų statinių, tako, vejos, daržo, sodo vietos, o jame įbraižytos sklypo ribos iš esmės atitinka aukščiau nurodytą apibūdinimą. Liudytojais apklausti V. B. ir G. D. patvirtino R. D. paaiškinimus apie jos naudoto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) stačiakampę formą ir tiesių linijų ribas. Išanalizavus teismui pateiktą SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projekto ištrauką, matyti, kad jame įbraižyto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė riba nėra tiesi, ji ribojasi su pravažiavimo išplatėjimu, pereinančiu į gretimą sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 1992 m. birželio 10 d. parengtame sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane esantys žymėjimai neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projekto. Sugretinus ir išanalizavus SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projektą ir matininko T. M. 2015 m. vasario 19 d. vykusio ribų parodymo ir pažymėjimo metu parengto ginčo žemės sklypo planą, daroma išvada, kad pastarasis planas taip pat neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projekto. Liudytojas T. M., teikdamas parodymus apie šią aplinkybę, nurodė, jog rengdamas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, įvertino, kad jis neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projekto, ir apie tai pranešė savo klientei R. D. Tačiau pareiškėja pageidavo, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos rengiamame plane būtų pagal jos paaiškinimus ir jos turimą sodo sklypo planelį.
Įvertinęs bylos proceso dalyvių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėja R. D. siekė, kad kadastrinių matavimų metu būtų ne patikslinti jos nuosavybės teise valdomo ginčo žemės sklypo ploto duomenys, nekeičiant nustatytų jo ribų, o nustatytos naujos šio sklypo ribos. Atsižvelgus į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklypo plotas – 0,0607 ha, pagal matininko T. M. atliktus matavimus – 0,0560 ha, bei įvertinus pareiškėjos teiginius, kad ji nesutinkanti mažinti žemės sklypo ploto, daroma išvada, kad R. D. turėjo siekį užsitikrinti kuo mažesnį ginčo žemės sklypo ploto sumažėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kadastro nuostatų 21 punktą ir pasisakydamas dėl jo taikymo, yra nurodęs, kad šioje normoje yra nustatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą, klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y surašius atitinkamą išvadą, įgaliotam subjektui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant žemės sklypo ribų stabilumo principą (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013).
Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, jog NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai nustatė, kad matininkui T. M. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nesilaikoma Duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkte ir Kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtintų reikalavimų, ir todėl nederino parengto žemės sklypo plano.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis principu, kad viešojo administravimo subjektui yra leidžiama veikti tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, išaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto taikymo ribas. Toks atvejis yra numatytas CK 4.45 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo tvarką ir sąlygas, kai dėl sklypo ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, tarp sklypų savininkų kyla ginčai, spręstini bendros kompetencijos teismams. Tokiu atveju ginčijamų ribų klausimas negali būti sprendžiamas administracine tvarka (2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-438/2015).
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, o ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, dalyvauja sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182, 2014 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XII-845, 2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1425 redakcija). Byloje nagrinėjam ginčui spręsti taikomas Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. balandžio 8 d.) numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme, išskyrus šių nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 19 d. vykusiame ginčo žemės sklypo ribų paženklinime ir parodyme SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ar kitas įgaliotas atstovas nedalyvavo, nes nebuvo pakviestas. T. M. 2015 m. vasario 19 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui A. A. M. pateikė 2015 m. birželio 11 d. Pastarasis akte parašė pastabą, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su pažymėtomis R. D. žemės sklypo ribomis, nes jos neatitinka sodo išplanavimo projekto. Apie ginčą dėl R. D. sodo sklypo ribų, kilusį atliekant kadastrinius matavimus, nurodė liudytojas T. M. ir buvęs SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. A. M.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekantis matininkas T. M. privalėjo įvertinti, kad, pagal SB ,, (duomenys neskelbtini)” sodo išplanavimo projekto duomenis, R. D. priklausantis sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – kelio (Lakštingalų gatvės) pabaigoje esančiu išplatėjimu, skirtu transporto priemonėms apsisukti, kurio egzistavimą vietovėje bei pažymėjimą teritorijų planavimo dokumente pareiškėja ginčija. T. M. parengto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, kilus ginčui dėl ribos tarp šio sklypo ir Lakštingalos gatvės, t. y. bendrojo naudojimo teritorijos, nederino ir SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planas buvo parengtas, pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatas. Dėl šios priežasties, NŽT Panevėžio skyrius, matininko T. M. parengtos ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo metu nustatęs nurodytą pažeidimą, turėjo pagrindą nederinti žemės sklypo plano, t. y. neatlikti jam, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirtų veiksmų.
Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs juos patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai nederino matininko T. M. parengto ginčo žemės sklypo plano. Dėl šios priežasties pareiškėjos R. D. skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Panevėžio skyriaus, suderinti matininko T. M. paruoštą R. D. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Naujikų kaime, (duomenys neskelbtini), planą be SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko parašo nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos R. D. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.