- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 2-1227-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00326-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- N. B., R. B.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios individualios įmonės „Montela“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-444-267/2015 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams N. B. ir R. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2013-06-07 nutartimi (t. 1, b. l. 10-12) buvo iškelta ieškovo IĮ „Montela“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Katalonija“); Šiaulių apygardos teismo 2013-09-06 nutartimi (t. 1, b. l. 21) ieškovo bankroto byloje bendraatsakoviais buvo įtraukti įmonės savininkai N. B. ir R. B.; to paties teismo 2013-10-07 nutartimi (t. 1, b. l. 22) ieškovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, o 2014-03-07 teismo nutartimi (t. 1, b. l. 14-15) patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, iš viso 77 030 Eur (265 969,13 Lt) sumai.
Šalies argumentai
Ieškovas BIĮ „Montela“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-9), prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų N. B. ir R. B. (BIĮ „Montela“ savininkų) 77 030 Eur (265 969,13 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad individuali įmonė jau 2011 metais buvo nemoki, tačiau atsakovas (įmonės savininkas ir direktorius) N. B., įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino skolinius ieškovo įsipareigojimus: 28 337,59 Lt skola kreditoriui UAB „Gusto Prekyba“ nuo 2011-10-04 iki 2013-07-03 padidėjo iki 160 292,15 Lt; būdamas skolingas kreditoriui UAB „Gusto prekyba“, atsakovas N. B. pirko prekes ir iš kitų tiekėjų, tačiau jų neapmokėdavo; be to, ieškovo darbuotojams bankroto bylos iškėlimo metu įmonė buvo skolinga 35 369,79 Lt darbo užmokesčio, taip pat nemokėjo privalomų mokesčių VSDFV Šiaulių skyriui, pagal kurio ieškinį ir buvo iškelta ieškovo bankroto byla. Ieškovo nuomone, atsakovui N. B. laiku nesikreipus į teismą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo ir toliau didinus įmonės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, ieškovui ir jo kreditoriams buvo padaryta kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų dydžio žala (77 030 Eur, kas atitinka 265 969,13 Lt), kurią privalo solidariai atlyginti atsakovas N. B. ir jo sutuoktinė – atsakovė R. B. (CK 2.50 str., 2.87 str., 6.6. str. 1, 3 d.; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 str. 1, 4 d., 11 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015-04-15 nutartimi (t. 1, b. l. 173-176) nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad 2013-09-06 nutartimi Šiaulių apygardos teismas įtraukė įmonės savininką N. B. ir jo sutuoktinę R. B. bendraatsakoviais į IĮ „Montela“ bankroto bylą, o 2014-03-07, 2014-12-08, 2015-01-30 nutartimis bankroto civilinėje byloje Nr. B2-225-267/2015 patvirtino bankrutuojančiai įmonei „Montela“ pareikštus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma – 265 969,13 Lt. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokios nustatytos faktinės aplinkybės ir tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju administratorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių tą pačią 265 969,13 Lt skolą. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog Šiaulių apygardos teismas 2014-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-225-267/2015 jau yra priėmęs sprendimą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. patvirtinęs kreditorių pareikštus 265 969,13 Lt finansinius reikalavimus IĮ „Montela“ bankroto byloje, todėl pakartotinai šis klausimas teisme negali būti sprendžiamas. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovo reikalavimas yra patenkintas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2014-03-07 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-225-267/2015, teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo BIĮ „Montela“ ieškinį, pareikštą atsakovams N. B. ir R. B., dėl 265 969,13 Lt žalos atlyginimo priteisimo (CPK 293 str. 3 p.).
Be to, teismas atkreipė nagrinėjamą bylą inicijavusio administratoriaus dėmesį ir į tai, kad 2013-09-06 nutartyje, priimtoje IĮ „Montela“ bankroto byloje, teismas, vadovaudamasis CK 3.91 straipsnio nuostatomis, įtraukė įmonės savininko N. B. sutuoktinę R. B. bendraatsakove į bankroto bylą, tačiau nesprendė klausimo, ar sutuoktinių prievolė kreditoriams yra solidari ir ar galima nukreipti bankrutavusios įmonės skolų išieškojimą į savininko sutuoktinei tenkančią sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ar į jos asmeninį turtą, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 metais civilinėje byloje nr. 3K-7-400/2012 suformuotą teisminę praktiką individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas. Šį faktą bankroto byloje turi įrodyti bankroto administratorius, siekiantis gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas BIĮ „Montela“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atskirajame skunde (t. 2, b. l. 1-3) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-04-15 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nagrinėjamos civilinės bylos ir ieškovo bankroto bylos Nr. B2-225-267/2015 dalykai yra skirtingi, todėl CPK 293 straipsnio nuostatos netaikytinos. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, o civilinėje byloje Nr. B2-225-267/2015 iškelta ir vykdoma ieškovo bankroto byla. Nors ieškovo bankroto byloje yra patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai (77 030 Eur arba 265 969,13 Lt), tai nepašalina įmonės savininko, atsakovo N. B., bei jo sutuoktinės, atsakovės R. B., atsakomybės dėl ieškovui ir jo kreditoriams padarytos žalos, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieškinį, išieškota suma būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir atitinkami sumažintas reikalavimas bendraatsakoviams bankroto byloje.Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką yra priteisiamas žalos atlyginimas iš individualios įmonės savininkų ir vadovų, kurie taip pat dalyvauja atsakovais ir bankroto byloje, dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-247-907/2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiama dėl reikalavimų tapatumo kaip pagrindo pradėtai teisme bylai pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą nutraukti ir dėl šiuo klausimu priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai plėtoja bylų tapatumo kriterijų doktriną ir yra išaiškinęs, kad CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios ir bylą nutraukti. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas; sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, 2011-05-05nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje civilinėje byloje apeliantas BIĮ „Montela“ pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašo solidariai priteisti iš atsakovų bankrutavusios įmonės savininkų N. B. ir R. B. tą pačią skolą, dėl kurios jau yra priėmęs sprendimą (t. y. patvirtinęs kreditorių pareikštus 265 969,13 Lt kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai individualiai įmonei „Montela“) bankroto bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas, todėl pakartotinis šio klausimo nagrinėjimas teisme nėra galimas. Vadinasi, skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo nagrinėjamoje byloje ir ieškovo bankroto byloje pareikštų reikalavimų (ginčo šalių, ieškinių dalyko bei pagrindo) tapatumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apygardos teismo išvada nesutinka.
Analizuojant apelianto reiškiamo šioje byloje ieškinio ir bankroto bylos tapatumo elementus matyti, kad šioje byloje apelianto įmonės procesinė padėtis yra ieškovas, o reikalavimas reiškiamas įmonės (ir jos kreditorių) naudai. Bankroto byloje apelianto procesinė padėtis yra priešinga - jis yra atsakovas, kuris, vykdant bankroto procedūras, yra įpareigotas atlyginti teismo nutartimi patvirtintus (pripažintus pagrįstais) reikalavimus įmonės kreditoriams. Pažymėtina, kad tokia teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai įmonei, pati savaime nesukuria atsakovams N. B. ir R. B. tokių teisinių padarinių, kaip skolos ir iš jų išieškojimo vykdymas sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Nors kreditoriai turi reikalavimo teisę tiek į įmonę (skolininką), tiek ir į jos savininką ar savininkus (CK 2.50 str. 4 d.), šią teisę jie gali realizuoti tik pareikšdami atitinkamą ieškinį arba kartu su reikalavimu pačiai įmonei, arba atskiru ieškiniu reikalaudami, kad priteistini iš įmonės nuostoliai būtų priteisti ir iš subsidiaraus skolininko (įmonės savininko ar savininkų), jeigu įmonės turto nepakaks priteistiems nuostoliams padengti. Duomenų, kad bankroto byloje būtų reiškiami, o teismas būtų išsprendęs tokius reikalavimus subsidiariems skolininkams, nesama, juolab kad bankroto procesas dar nepasibaigęs ir nėra žinoma, kuri dalis kreditorių reikalavimų liks nepatenkinta (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-225-267/2015; teismų informacines sistemos LITEKO duomenys). Tokiu atveju nėra teisinių prielaidų vertinti, kad bankroto byloje jau yra nuspręsta dėl įmonės savininko ar jo sutuoktinės teisių ir pareigų.
Kita vertus, nagrinėjamoje byloje ieškovas BIĮ „Montela“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ieškiniu, pareikštu atsakovams – BIĮ „Montela“ savininkams N. B. ir R. B. (preziumuojant, kad R. B. jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio N. B. IĮ „Montela“ veikloje kaip šeimos versle), prašė solidariai priteisti iš atsakovų 77 030 Eur (265 969,13 Lt) dydžio žalą, kuri ieškovui ir jo kreditoriams buvo padaryta atsakovui N. B. (bankrutavusios individualios įmonės savininkui bei vadovui) laiku nesikreipus į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pagal įstatymą įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Toks faktinis ir teisinis reikalavimo pagrindas suponuoja teismo pareigą nustatyti atsakomybėn patrauktų asmenų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį; nustačius vadovo (savininko) neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi šioje civilinėje byloje ieškovas, bankrutavusi įmonė, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu pareiškė ieškinį įmonės savininkui bei vadovui ir jo sutuoktinei, siekdamas apginti savo ir bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, dėl žalos, galimai padarytos įmonės savininko (vadovo) bei jo sutuoktinės neveikimu (laiku nesikreipus į teismą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo), atlyginimo, įrodinėdamas šių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu IĮ „Montela“ bankroto byloje (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-225-267/2015), pradėtoje pagal ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui IĮ „Montela“, esminis klausimas yra veiklos nevykdančio rinkos dalyvio pašalinimas iš rinkos ir atsiskaitymas su jo kreditoriaus klausimais, o ne civilinės atsakomybės taikymas. Joje yra išspręstas klausimas dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo bei atliekamos ieškovo bankroto procedūros.
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo konstatuoti nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio ir ieškovo bankroto byloje nagrinėjamo ieškinio tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesutampa nei ieškinių dalykai (bylose pareikšti teisiniai reikalavimai bei ieškovų pasirinkti jų teisių gynimo būdai), nei pagrindai (aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus), nei ginčo šalys (ieškovo bankroto bylą inicijavo vienas iš įmonės kreditorių, kuris byloje dėl žalos atlyginimo nedalyvauja). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 išaiškinimus, įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 str.). Jeigu kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles apskritai neatsiranda. Tačiau šis teismas neleido apeliantui tokios įrodinėjimo pareigos įgyvendinti, iš esmės neišnagrinėjęs šioje byloje įmonės savininko sutuoktinei pareikšto reikalavimo ir nepasisakęs dėl jos vaidmens įmonės veikloje. Nagrinėjamu klausimu aktualu ir tai, kad neribotos atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) savininko (dalyvio) atsakomybė savo asmeniniu turtu tokios įmonės kreditoriams nėra tęstinio pobūdžio, kadangi ji pasibaigia likvidavus individualią įmonę (CK 2.50 str. 4 d., 6.128 str. 3 d.). Tuo tarpu patenkinus ieškinį dėl žalos, padarytos bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, nesąžiningais ar neteisėtais įmonės savininko (dalyvio) veiksmais, tarp jų – laiku nesikreipus dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, įmonės asmeninė savininko (dalyvio) ar savininkų prievolė atlyginti žalą, likvidavus įmonę, nepasibaigtų, ji išliktų ir būtų priverstinai vykdoma CPK nustatyta tvarka, o tai sudarytų didesnę galimybę apginti bankrutavusios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Apibendrinant pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, be pagrindo nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.