Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-84491-2025 (ROIK 24261710818) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji specialistė 2025 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-84491-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė L. J. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 180 Eur baudą už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 1 d. 14.43 val. magistraliniame kelyje Vilnius–Panevėžys, 121,871 km, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nesilaikydamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą. Skunde nurodyta, kad draudimo sutartis egzistavo ir buvo galiojanti. 2024 m. kovo mėn. buvo sudaryta metinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „A.“ (automobilio savininkas) ir „B“ per UADBB „C.“. Pagal šią sutartį transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti apdrausta 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. kovo mėn. Vėliau sutartis buvo pratęsta arba atnaujinta iki 2025 m. lapkričio 8 d. Nei jis, kaip faktinis transporto priemonės naudotojas, nei transporto priemonės valdytojas UAB „D.“ nebuvo informuoti apie draudimo sustabdymą ar negaliojimą 2024 m. lapkričio 1 d. Vienintelis gautas el. laiškas iš brokerio (2024 m. spalio 18 d.) buvo tik priminimas apie įmoką, tačiau jame nebuvo aiškiai nurodyta, kad draudimas bus laikomas negaliojančiu, jei įmoka nebus sumokėta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatyta, kad draudikas turi pareigą tinkamai informuoti draudėją apie aplinkybes, kurios lemia draudimo apsaugos nutraukimą, o to padaryta nebuvo.

2024 m. lapkričio 1 d. transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo sustabdyta, joks eismo įvykis neįvyko. Transporto priemonė buvo automatiškai užfiksuota kelių vaizdo kameromis, apie tai jis sužinojo tik gavęs iš Institucijos pranešimą, po ko nedelsiant buvo atnaujintas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, kas rodo veikimą sąžiningai ir be jokių ketinimų pažeisti teisės aktus. Administracinis nusižengimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į asmenų sąžiningumą ir veiksmų proporcingumą. Šiuo atveju Pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti, kad draudimas tam momentui buvo laikomas negaliojančiu – informacija buvo neišsami, o draudimo polisas, kaip dokumentas, nebuvo oficialiai nutrauktas.

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, prašydama jį atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenimis, 2024 m. vasario 29 d. tarp draudimo bendrovės „B.“ ir UAB „A.“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios kopiją Pareiškėjas 2025 m. gegužės 14 d. pateikė el. paštu. Draudimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad jos terminas yra nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d., o 1.5.2 punkte pažymėta, jog įmokos už draudimą bus mokamos dalimis iki kiekvieno mėnesio 1 dienos (iš viso 12 įmokų). Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazėje nurodyta, kad draudimo sutartis buvo nutraukta 2024 m. spalio 26 d. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta.

Pareiškėjas prie skundo pateikė priedą – 2024 m. spalio 18 d. priminimą dėl draudimo įmokos pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimo. Akivaizdu, kad draudimo bendrovė tinkamai informavo įmonę apie tai, jog reikalinga atlikti kitą mokėjimą, tačiau įmonė, net ir gavusi priminimą, įmokos nesumokėjo. Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazėje nurodyta, kad kita įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp draudimo bendrovės „B.“ ir UAB „A.“ sudaryta 2024 m. lapkričio 8 d., t. y. jau po administracinio nusižengimo padarymo. Tai reiškia, kad UAB „A.“ nesumokėjo 9-os įmokos iš 12-os pagal draudimo sutartį ir draudimo apsauga nutrūko, todėl 2024 m. lapkričio 1 d. transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota dalyvaujanti viešajame eisme neapdrausta.

Institucijos įgaliotas pareigūnas ištyrė visas byloje esančias aplinkybes tinkamai ir išsamiai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – 180 Eur, kurios naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė. Paaiškino, kad 2024 m. spalio mėn. pabaigoje buvo gautas informacinis pranešimas, jog artėja draudimo įmokos sumokėjimo terminas. Lapkričio mėn. važiavo iš komandiruotės. Jam paskirta bauda yra keista. Jei teismas manytų, kad jis buvo nubaustas teisingai, prašo baudą sumažinti iki 30 Eur. Nebuvo motyvo nedrausti transporto priemonės. Vairavo automobilį „BMW“, bet nežinojo, kad draudimo apsauga yra pasibaigusi, negalioja. Prašo panaikinti baudą, o jei ne – tai bent sumažinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla pagal Pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Institucijos Nutarimo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. J. skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Eur, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo 60 iki 120 Eur, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 240 Eur.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus, Institucijos atstovo pateiktą atsiliepimą į skundą, Pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, taip pat yra visiškai be motyvų, nors Pareiškėjas teikė Institucijai savo nesutikimo su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu argumentus ir atitinkamus duomenis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų duomenų visumą, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad teismo posėdžio metu Pareiškėjas pripažino 2024 m. lapkričio 1 d. 14.43 val. magistraliniame kelyje Vilnius–Panevėžys, 121,871 km, vairavęs transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad transporto priemonė dalyvavo viešajame eisme, konstatuoja, jog šios aplinkybės yra teisingai nustatytos skundžiamame Nutarime, todėl plačiau dėl to nepasisako. Toliau teismas nustatė, kad skundžiame Nutarime nurodyta, jog Pareiškėjas nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, t. y. 2024 m. lapkričio 1 d. 14.43 val. transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau, kaip matyti iš Pareiškėjui paskirtos baudos dydžio – 180 Eur, jis buvo nubaustas kaip atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Nutarime neatskleista, kokio juridinio asmens vadovas ar koks kitas atsakingas asmuo yra Pareiškėjas, tik jau Institucijos pateiktame atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjui buvo suformuotas ir išsiųstas kaip UAB „A.“ vadovui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nei savo skunde teismui, nei teismo posėdžio metu šios aplinkybės neginčija, teismas, įvertinęs kitus administracinio nusižengimo bylos duomenis, laiko ją nustatyta.

Toliau Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kuri yra nustatyta ir 2025 m. vasario 12 d. administracinio nusižengimo protokole ir Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenimis, kad transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta „B.“ Lietuvos filiale, draudimo sutartis buvo sudaryta 2024 m. vasario 29 d., įsigaliojo 2024 m. kovo 1 d., o nutraukta 2024 m. spalio 26 d., kita draudimo sutartis su ta pačia bendrove buvo sudaryta 2024 m. lapkričio 8 d., taigi, galiojančios draudimo sutarties 2024 m. lapkričio 1 dienai sudaryta nebuvo.

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamas Nutarimas, be kita ko, ir šiuo aspektu yra be motyvų. Institucijos atstovas tik savo atsiliepime į skundą nurodė, kad Pareiškėjas prie skundo pateikė priedą – 2024 m. spalio 18 d. priminimą dėl draudimo įmokos pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimo; akivaizdu, kad draudimo bendrovė tinkamai informavo įmonę apie tai, jog reikalinga atlikti kitą mokėjimą, tačiau įmonė, net ir gavusi priminimą, įmokos nesumokėjo; Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazėje nurodyta, kad kita įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp draudimo bendrovės „B.“ ir UAB „A.“ sudaryta 2024 m. lapkričio 8 d., t. y. jau po administracinio nusižengimo padarymo; tai reiškia, kad UAB „A.“ nesumokėjo 9-os įmokos iš 12-os pagal draudimo sutartį ir draudimo apsauga nutrūko, todėl 2024 m. lapkričio 1 d. transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota dalyvaujanti viešajame eisme neapdrausta.

Teismo vertinimu, nurodyti Institucijos argumentai yra prielaidų pobūdžio, nes nėra pagrįsti jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, be to, jie nei patvirtina, nei paneigia Pareiškėjo pagrindinio nesutikimo su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu teiginio, jog jis nėra kaltas dėl šio administracinio nusižengimo įvykdymo. Institucija turėjo pareigą įrodyti, kad Pareiškėjas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie draudimo sutarties nutraukimą, kas patvirtintų jo kaltę – būtiną jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymį, tačiau to nepadarė, reikšmingas aplinkybes patvirtinančių duomenų nerinko ir jų neįvertino.

Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta 2024 m. vasario 29 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo terminas nurodytas nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Taip pat pateiktas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas terminas nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę naudojančių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą <...>. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai.

Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad suteikiamą draudimo apsaugą patvirtina draudimo liudijimas, kuriame nurodomas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, už kurį sumokėta draudimo įmoka.

Kaip jau buvo nurodyta, Pareiškėjas pateikė draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas terminas nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d., kas leidžia manyti, byloje nesant surinktų kitų duomenų, Pareiškėjas galėjo tikėtis, jog visu nurodytu laikotarpiu jo vairuojamam automobiliu yra suteikta draudimo apsauga.

Toliau pažymėtina, kad draudimo sutarties 3.2.1 punkte nustatyta draudėjo pareiga sumokėti draudikui už suteikiamą pagal šią sutartį draudimo apsaugą šios sutarties 1.5 punkte nurodytą draudimo įmoką.

Draudimo sutarties 5.1 punkte pažymėta, kad draudėjui nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal šią draudimo sutartį draudimo apsaugą, kai jis nėra susitaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos; o 5.4 punkte – jei sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytas pareigas, sutartis gali būti nutraukta.

Tai reiškia, kad pagal aptartas draudimo sutarties nuostatas, draudimo įmokos nesumokėjimas savaime nelemia draudimo sutarties nutraukimo.

Byloje yra pateiktas UADBB „C.“ 2024 m. spalio 18 d. priminimas dėl draudimo įmokos pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimo, adresuotas Pareiškėjui, kuriame nurodyta, kad primename, jog pagal sudarytą draudimo sutartį artimiausiu metu Jūs turėtumėte sumokėti draudikui 2024 m. lapkričio 1 d. 9-ą įmoką iš 12-os, t. y. 26,27 Eur.

Kaip jau buvo nurodyta, Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenimis, transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta „B.“ Lietuvos filiale, draudimo sutartis sudaryta 2024 m. vasario 29 d., įsigaliojo 2024 m. kovo 1 d., o nutraukta 2024 m. spalio 26 d. Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas nenurodo, kad minėtą įmoką sumokėjo, bet atkreiptinas dėmesys, jog minėtame priminime nurodyta įmoką sumokėti iki 2024 m. lapkričio 1 d., kai draudimo sutartis Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenimis buvo nutraukta 2024 m. spalio 26 d., taigi, dar nesuėjus draudimo įmokos sumokėjimo terminui. Primintina, jog Institucija savo atsiliepime į Pareiškėjo skundą ir motyvavo skundžiamo Nutarimo pagrįstumą tuo, kad UAB „A.“ nesumokėjo 9-os įmokos iš 12-os pagal sutartį ir draudimo apsauga nutrūko, todėl 2024 m. lapkričio 1 d. transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neapdrausta.

Toliau nurodytina, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 27 punkte nustatyta, kad draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes.

Tų pačių sąlygų 29 punkte nustatyta, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Jei draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.

Pagal sąlygų 34 punktą draudimo sutartis nutraukiama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

Minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus. Tokiu atveju įprastinė draudimo sutartis turi būti nutraukiama nuo joje nurodytos draudiko teisės nutraukti įprastinę draudimo sutartį atsiradimo dienos. Nutraukiant įprastinę draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius įprastinės draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas ir pagal šią sutartį išmokėtas sumas, jeigu tokių buvo.

Prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad draudimo sutartis ir ja suteikiama draudimo apsauga savaime nenutrūksta nesumokėjus draudimo įmokos, o yra nustatyta atitinkama procedūra, nustatanti pranešimų su atitinkamu turiniu siuntimą, terminą draudėjui sumokėti pradelstą įmoką ir kt., kai nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis be jau minėto 2025 m. spalio 18 d. priminimo, jokių kitų dokumentų apie draudimo apsaugos pabaigą negavo, taigi, apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti.

Dėl šių aplinkybių nei skundžiamame Nutarime, nei atsiliepime į skundą nepasisakyta ir nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą apie Pareiškėjo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl toks nemotyvuotas Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

Iš to, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (kreiptis dėl atitinkamų duomenų pateikimo į draudimo brokerį ir draudimo bendrovę, išsiaiškinti draudimo sutarties nutraukimo aplinkybes, galimai apklausti atitinkamus asmenis, atlikti kitus veiksmus), todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo L. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-84491-2025 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.