Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui O. Š. (O. Š.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose dėl jam paskirtos per griežtos nuobaudos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN direktoriaus 2015-10-21 nutarimu Nr. 28-1118 (1) nuteistajam O. Š. buvo skirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 (šešiems) mėnesiams. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad 2015-10-09 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 8.00 val., pareigūnams priimant BI kamerą N. 1, pareiškėjas neatsistojo ir nepasisveikino, buvo visiškai nusirengęs, užsiklojęs miegojo savo nepaklotoje lovoje, tuo pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p., PĮ VTT 73.2, 73.6 p. reikalavimus bei Vilniaus PN direktoriaus 2013-05-22 įsakymą Nr. 3-82. Nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu (b. l. 18).

Nuobaudos teisėtumo klausimas nėra šios byloje nagrinėjimo dalykas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, vertintina kaip ir kiek paskirta nuobauda įtakojo galimą žalos atsiradimą. Dėl Vilniaus PN direktoriaus 2015-10-21 nutarime nurodytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, pareiškėjas ir per teismo posėdį patvirtino buvus tokias faktines aplinkybes. Taigi pats pažeidimas buvo kvalifikuotas pagrįstai. Pareiškėjo teigimu už tokį jo padarytą pažeidimą paskirta nuobauda buvo per griežta. Šiuo aspektu pasisakytina, kad tokia nuobaudos rūšis ir dydis, t. y. perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, yra numatyta nuteistiesiems, kurie sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Iš pareiškėjui taikytų nuobaudų sąrašo matyti, kad pareiškėjo veiką buvo pagrindas kvalifikuoti kaip sistemingą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (b. l. 24-32). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju parenkant nuobaudą pareiškėjui, buvo peržengtos diskrecijos ribos.

Nuteistasis O. Š. perkeltas į drausmės grupę 2015-10-21 16.50 val, o grąžintas į paprastą grupę 2016-04-21 16.50 val. Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktuali BVK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Kadangi nuteistasis O. Š. drausmės grupėje buvo laikomas nuo 2015-10-21 iki 2016-04-21, nagrinėjamos bylos atveju bus taikytini šiuo laikotarpiu galioję teisės aktai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 su pakeitimais bei papildymais) 3 str. 2 d. nustato, kad visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai. BVK 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims, priskirtiems drausmės grupei, suteikiama mažiau teisių ir nustatyta daugiau ribojimų, yra susiję su saugiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vykdymu. Drausmės grupei asmenys priskiriami dėl savo pačių veiksmų – pataisos įstaigos nustatyto režimo pažeidimų – todėl jie turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas teigia, kad dėl paskirtos nuobaudos buvo atimta galimybė susitikinėti su žmona, pareiškėjui buvo leidžiama pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną, buvo apribota galimybė paskambinti artimiesiems bei atimtas garso grotuvas.

Bausmių vykdymo kodekso 72 str. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. BVK 75 str. (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31) 1 d. numatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Tuo tarpu BVK 75 str. (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01) nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Taigi teismas vertins ar pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos atitiko šiuos reikalavimus pareiškėjo buvimo drausmės grupėje metu.

Pirmiausia matyti, kad BVK 75 str., redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31 nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje, teisės pasimatyti su artimaisiais nenustatė. Todėl pareigos organizuoti tokio pobūdžio susitikimus pataisos namų administracija laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31 neturėjo. Tačiau nuo 2016-04-01 įsigaliojusi BVK 75 str. redakcija, į drausmės grupę perkeltam pareiškėjui jau suteikė teisę keturių mėnesių laikotarpiu gauti vieną trumpalaikį susitikimą. Taigi pareiškėjas drausmės grupėje buvo laikomas iki 2016-04-21, o teisę į vieną trumpalaikį susitikimą per 4 mėnesius pareiškėjas įgijo nuo 2016-04-01. Kadangi Vilniaus pataisos namai, atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, neturėjo pareigos suorganizuoti vieną trumpalaikį susitikimą 21 dienos laikotarpyje, todėl jokių neteisėtų veiksmų šiuo aspektu neatliko. Nors teismas sutinka, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasimatymai su žmona yra labai svarbūs, tačiau pažymi, kad pareiškėjas perkeltas į drausmės grupę dėl paties nuteistojo veiksmų, todėl kylantys neigiami padariniai yra paties pareiškėjo veiksmų pasekmė.

Bausmių vykdymo kodekso 96 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Bausmių vykdymo kodekso 96 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01) nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Taigi nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad asmenims, priskiriamiems drausmės grupei, nėra suteikiama teisė naudotis elektros prietaisais, įskaitant garso grotuvu, todėl pareiškėjui pagrįstai neleidžiama to daryti.

BVK 75 str. (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31) teisės į kasdieninį pasivaikščiojimą nereglamentavo, o BVK 75 str. redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 nustatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikiama viena valanda pasivaikščiojimo kasdien, tačiau pareiškėjas teigia, kad šis laikas buvo nepakankamas. Taigi teismas vertins ar įsigaliojus naujai BVK 75 str. redakcijai, t. y. nuo 2016-04-01 drausmės grupei laikomam pareiškėjui buvo suteikiamos dvi valandos pasivaikščiojimo kasdien. Pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31 nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2016-04-01 įgijo teisę pasivaikščioti dvi valandas per dieną, todėl matydamas, kad šia teise jam nėra leidžiama pasinaudoti turėjo galimybę Vilniaus PN administracijai reikšti skundus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl nesuteikto pasivaikščiojimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nurodžius abstraktaus pobūdžio aplinkybes, susijusias su pasivaikščiojimo teisės įgyvendinimu, Vilniaus PN administracijai būtų per didelė įrodinėjimo našta šias aplinkybes paneigti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl dviejų valandų pasivaikščiojimo nesuteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad jam nepagrįstai buvo apribota galimybė paskambinti telefonu vieną kartą per mėnesį. BVK 75 str. (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31) nustatė, kad drausmės grupėje esantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, o BVK 75 str. redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 nustatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pareiškėjas neneigia, kad laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31 turėjo teisę paskambinti telefonu vieną kartą per mėnesį, todėl šiuo laikotarpiu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2016-04-01 įgijo teisę paskambinti telefonu du kartus per mėnesį, todėl matydamas, kad šia teise jam nėra leidžiama pasinaudoti turėjo galimybę Vilniaus PN administracijai reikšti skundus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl nesuteikto skambučio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nurodžius abstraktaus pobūdžio aplinkybes, susijusias su teisės paskambinti įgyvendinimu, Vilniaus PN administracijai būtų per didelė įrodinėjimo našta šias aplinkybes paneigti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl dviejų skambučių per mėnesį nesuteikimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pervedus pareiškėją į drausmės grupę, Vilniaus pataisos namai jam pagrįstai taikė aptartus ribojimus. Kadangi nenustatyta Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo atsirasti žala, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, taigi nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo O. Š. (O. Š.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.