- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-148-430/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24103-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei J. B. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pabaigos – 2019 m. kovo 16 d. valstybės naudai.
2. Nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. birželio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-180615-00076 ir 2018 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 (toliau – Privalomasis nurodymas). Vykdymo procese 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas išieškotojos Inspekcijos pranešimas, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. surašytas aktas, kuriame užfiksuota, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu prašė tenkinti antstolės prašymą ir skirti iki 300 Eur baudą, ją išieškant valstybės naudai, nuo 2020 m. kovo 2 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
4. Nurodė, kad specialistė, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą dėl statybos teisėtumo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), 2018 m. gegužės 8 d. patikrino butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180611-00073, privalomąjį nurodymą nevykdyti statinio ar jo dalies statybos Nr. PNSD-100-180615-00076 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis (priestatas 4,40x5,30 m prie buto Nr. 1) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, 2019 m. sausio 10 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-190110-00003 pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. kovo 15 d. Terminas privalomajam nurodymui vykdyti taip pat buvo pratęstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2812-789/2019 ir 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020 iki 2020 m. kovo 1 d. 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3876-764/2020 skolininkės prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atmestas. Teismo sprendimo skolininkė neskundė. Inspekcijai atlikus patikrinimą surašytas 2021 m. balandžio 28 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-210428-00054, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė privalomojo nurodymo per nustatytą terminą neįvykdė, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2D-8526 „Dėl 2018-06-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 priverstinio vykdymo ((duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą. Inspekcijos nuomone, ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai neteisėtos statybos padariniams pašalinti nustatytas protingas terminas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo, t. y. baudos skyrimo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, todėl laikė, kad pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol nurodymas yra neįvykdytas, jos mokėjimą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 2 d.
5. Suinteresuotas asmuo J. B. su prašymu skirti jai baudą nesutiko.
6. Paaiškino, kad ėmėsi aktyvių veiksmų statybai įteisinti: kreipėsi į architektę su prašymu parengti buto rekonstravimo projektą. Projektas buvo parengtas 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau reikėjo jį tikslinti ir įteisinimo procedūra užsitęsė. Ji pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3876-764/2020 nenagrinėjo priežasčių, dėl kurių buvo nespėta įteisinti statybos, o vadovavosi teismų praktika, kad tokiose bylose pasibaigę terminai negali būti atnaujinti, ir tuo pagrindu prašymą atmetė. Tai savaime nereiškia, kad prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nebuvo objektyvios. Paaiškino, kad buto rekonstrukcijos projektas 2021 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei derinti ir statybos leidimui gauti, tačiau buvo atmestas nurodant penkias priežastis (trūkumus). Visos nurodytos pastabos galės būti ištaisytos ir statybą leidžiantis dokumentas gautas iki 2021 m. pabaigos. Suinteresuoto asmens nuomone, Inspekcija, kreipdamasi į antstolį, pasielgė formaliai, neįvertino Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių, o prašomos skirti baudos dydis yra neproporcingas ir prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms. Be to, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad rekonstruojamo buto savininkė ir statytoja yra jos motina T. T., o J. B. veikia tik kaip įgaliotinė, todėl ji nėra tinkamas subjektas, kuriam gali būti skirta bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Skyrė J. B. 2 Eur (dviejų eurų) baudą už 2018 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 nevykdymą, ją skaičiuojant už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2020 m. kovo 2 d. iki Privalomojo nurodymo įvykdymo.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (po paskutinio pratęsimo) baigėsi 2020 m. kovo 1 d., tačiau jis dar nėra įvykdytas. Pažymėjo, jog nors skolininkė ginčijo, kad ji nėra statytoja, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Privalomojo nurodymo, kurio skolininkė neginčijo) nustatyta, kad statytoja yra būtent J. B.. Atsižvelgdamas į tai, kad J. B. per nustatytą terminą jai kaip statytojai surašyto Privalomojo nurodymo neskundė ir jo neįvykdė, teismas sprendė, kad yra pagrindas jai skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kokius konkrečiai veiksmus skolininkė atliko siekdama įteisinti savavališką statybą po to, kai 2021 m. gegužės mėnesį pateiktas projektas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo atmestas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia abejoti skolininkės siekiu kuo greičiau įvykdyti Privalomąjį nurodymą, todėl efektyviausias būdas paskatinti skolininkę nedelsti yra periodinės baudos skyrimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens gaunamas pajamas, reikalavimų neįvykdymo laikotarpį, padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad bauda skiriama pirmą kartą ir tam tikri veiksmai siekiant įteisinti savavališką statybą buvo atlikti, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrė 2 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną dydžio baudą, ją skaičiuojant nuo termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 2 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-29521-1064/2021 ir pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Atsiliepimas
9.1 Apeliantė pažymi, kad atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog ji nėra buto Nr. 1, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkė ir statytoja ir tai grindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Inspekcijos 2018 m. gegužės 8 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-596 ir jo priedais, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašu, pačios buto savininkės T. T. 2018 m. gegužės 8 d. paaiškinimais dėl savavališkos statybos ir kt. Tai, kad rekonstruojamo buto savininkė, investuotoja ir statytoja yra T. T., patvirtina ir Buto rekonstravimo projekte esantys duomenys, kadangi ji yra buto rekonstravimo projekto užsakovė (statytoja), savo parašu yra patvirtinusi buto rekonstravimo projekte numatytus bendruosius statinio rodiklius ir projektavimo užduotį, paskyrusi projekto vadovą. Apeliantė šiuo atveju veikia tik kaip statytojos T. T. įgaliotas asmuo. Įgaliojimas teismui buvo pateiktas su atsiliepimu į pareiškimą. Tačiau teismas ignoravo visus rašytinius įrodymus ir nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad jokie dokumentai, kuriais patvirtinama, jog J. B. nėra statytoja, nebuvo pateikti.
9.2 Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad privalomajame nurodyme statytoja yra nurodyta apeliantė ir kad ji jo neskundė, esant kitoms atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nesudaro pagrindo teigti, jog statytoja šiuo atveju yra būtent apeliantė. Šiuo atveju teismas, spręsdamas, kas yra rekonstruojamo buto statytojas, neturėjo apsiriboti vien tik klaidingu privalomojo nurodymo įrašu, jog statytoja yra „J. B.“, o statytojo statusą vertinti atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą. Apeliantė akcentavo, kad, įvertinus byloje esančią medžiagą ir „statytojo“ statuso teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ji nėra tinkama bylos šalis – skolininkė ir jai negali būti skirta antstolės prašoma bauda. Tačiau teismas tai nepagrįstai ignoravo.
9.3 Apeliantės vertinimu, net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad bauda paskirta pagrįstai, ji yra neproporcinga apeliantės dėtoms pastangoms likviduoti savavališką statybą ir faktinėms aplinkybėms, dėl kurių savavališka statyba nebuvo įteisinta ir šis procesas užsitęsė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. Svarstant pareiškimą dėl baudos skyrimo, teismui buvo pateikta informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2021 m. gegužės 6 d. sprendime neišduoti statybą leidžiančio dokumento nurodytos 1–4 pastabos yra realizuotos ir teismo posėdžio dienai yra belikę likviduoti tik 5-ąją pastabą – atnaujinti Nekilnojamojo turto dokumentus juridiniams faktams patikslinti. Įvertinus šias aplinkybes, nusprendus, kad apeliantė yra atsakinga už Privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jai skirtina minimaliausia bauda, neviršijanti 0,5 Eur.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Inspekcija prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-29521-1064/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.4 Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nėra savavališkos statybos statytoja, tačiau Privalomasis nurodymas buvo pagrįstai surašytas apeliantei vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, taip pat atsižvelgus į pareiškėjos Inspekcijai teiktą 2018 m. birželio 7 d. paaiškinimą, kuriame ji nurodžiusi, kad ji atliko savavališkus statybos darbus.
10.5 Atskirajame skunde nurodyti rašytiniai įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad T. T. yra savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo dalies – buto Nr. 1 savininkė, tačiau niekaip neįrodo ir nepatvirtina teiginių, kad apeliantė nėra savavališkai pristatyto priestato statytoja, nepagrindžia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių įrodymų nevertino ar įvertino neteisingai.
Šalies argumentai
10.6 Apeliantė savo prievolės įvykdyti Privalomąjį nurodymą jį surašius neneigė, nors turėjo teisę jį skųsti teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Be to, šioje byloje nagrinėtas antstolės pareiškimas dėl baudos vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi pareiškėjai (skolininkei) už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomojo nurodymo dieną skyrimo. Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, spręsdamas dėl baudos už prievolės nevykdymą skyrimo, neturėjo jokio teisinio pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir spręsti dėl Privalomojo nurodymo galiojimo teisėtumo.
10.7 Privalomojo nurodymo vykdymui pareiškėja turėjo beveik 3 metus, tačiau Privalomasis nurodymas per šį terminą nebuvo įvykdytas. Net ir praėjus metams nuo Privalomajam nurodymui įvykdyti termino pasibaigimo, savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, šie padariniai nebuvo pašalinti ir skundžiamos nutarties priėmimo metu. Inspekcijos nuomone, teismo skundžiama nutartimi skolininkei skirta periodinė 2 eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną nuo 2020 m. kovo 2 d. iki Privalomojo nurodymo įvykdymo atitinka protingumo ir proporcingumo principus ir skatina skolininkę kuo operatyviau įvykdyti jai nustatytą prievolę ir pašalinti įstatymo saugomiems interesams keliamą žalą. Pareiškėja, atskirajame skunde teigdama, kad jai skirtina minimaliausia bauda, neviršijanti 0,5 Eur, tokio dydžio baudos skyrimo jokiais argumentais ir įrodymais nepagrindė.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Asta Stanišauskaitė prašė palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė magterialines ir procesines teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino reikšmingas faktines aplinkybes, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
11.2 Antstolė vykdo Inspekcijos 2018 m. birželio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-180615-00076 ir 2018 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075. Vykdymo procese gavusi išieškotojos pranešimą, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo surašytas aktas, kuriame užfiksuota, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas pagrįstai, CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl priverstinio poveikio priemonės taikymo.
11.3 Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija – tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui J. P. (dabartinė pavardė – B.) 2018 m. birželio 18 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075, kuriuo buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis (priestatas 4,40x5,30 m prie buto Nr. 1) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini). Savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas suinteresuotam asmeniui buvo pratęstas kelis kartus ir baigėsi 2020 m. kovo 2 d. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/21/00697, kurioje skolininke yra J. B., o išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Antstolė kreipėsi į teismą su prašymu skirti suinteresuotam asmeniui J. B. 300 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo dieną. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad savavališkai pastatyto (įrengto, sumontuoto ir pan.) ar perstatyto statinio dalies (priestato 4,40x5,30 m prie buto Nr. 1 adresu (duomenys neskelbtini) statytoja yra J. P., todėl nustačius, kad Privalomojo nurodymo ji neskundė ir jo neįvykdė, yra pagrindas jai skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą. Teismas atitinkančia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus konkrečios nagrinėjamos situacijos atveju laikė 2 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.
16. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė yra savavališkos statybos statytoja, skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs jos argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad rekonstruojamo buto savininkė ir statytoja yra T. T., o apeliantė veikia tik minėto asmens išduoto įgaliojimo pagrindu.
17. Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas Inspekcijos privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kreipėsi į teismą prašydamas skirti baudą asmeniui, kurio atžvilgiu minėtas privalomasis nurodymas yra priimtas, t. y. apeliantei. Pažymėtina, kad bylos dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kaip ir dėl antstolio veiksmų (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014). Kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir vykdymo proceso šalims, suinteresuotiems asmenims ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 20 punktas).
18. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose klausimas dėl asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 266 straipsnį teismui nagrinėjant bylą, draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. CPK 47 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva. Situacijoje, kai pareiškėjas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs aplinkybės, jog į bylą suinteresuotu asmeniu nėra įtrauktas buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame esančią savavališką statybą reikalaujama pašalinti antstolio vykdomu privalomuoju nurodymu, savininkas. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra T. T.. Aplinkybė, jog savavališkai pastatyto statinio savininkė yra T. T., taip pat buvo nurodyta ir suinteresuoto asmens, kuriam prašoma skirti baudą, atsiliepime į pareiškimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (šiuo atveju suinteresuotu asmeniu), tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Nors nagrinėjamos bylos atveju baudą reikalaujama skirti apeliantei J. B., kuri antstolio vykdomame dokumente įvardyta savavališkos statybos statytoja ir reikalavimai turto savininkei T. T. nepareikšti. Tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkai pastatytą statinio dalį, kurios savininkė yra T. T., nevykdymo teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, savavališkai pastatyto pastato savininkas laikytinas suinteresuotu ir turi būti įtraukiamas dalyvaujančiu byloje asmeniu.
20. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Minėtos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei pareiškėjas pareiškime nenurodo suinteresuoto asmens, teismas turi vykdyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo ir savo iniciatyva į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti tokį asmenį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino nekilnojamojo turto savininkės T. T. teisės būti išklausytai, pateikti atsikirtimus bei nuomonę dėl bylai aktualių klausimų ir priimdamas skundžiamą nutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 12, 17, 266 straipsniai), todėl tai sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo procesinį sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.