Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.8; 2.4.1.3

2026 m. kovo 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Č. 2025 m. gruodžio 16 d. apie 08.43 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iki pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į elektros linijos atramą, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis A. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi ir parodė, kad serga širdies liga, tą dieną apie 7 val. nuvažiavo į darbą, bet širdis pradėjo „streikuoti“, todėl išgėrė degtinės, pagalvojęs, kad praeis. Nežino kodėl, bet sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti vaistų, nesuvokė, kad gali kažko kito paprašyti. Avarijos metu buvo sužalotas – lūžo du slanksteliai, trys šonkauliai, padaryti sumušimai. Automobilis priklausė jam, tačiau dabar jis parduotas. Pirkimo sutartyje nurodyta vertė buvo 3000,00 Eur, o avarijos dieną vertė galėjo būti apie 2600,00 Eur. Savo elgesį vertina blogai, jaučia gėdą prieš šeimą, darbe, teigia, kad ateityje taip nedarys, mano, kad išvis daugiau niekad nesės prie vairo. Nurodė, kad su sutuoktine santykiai yra geri, gyvena kartu 20 metų, viską bendrai aptaria. Mano, kad žmona jam darytų įtaką, kad tokių minčių daugiau nekiltų.

Pasiūlyta laiduotoja E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateikė prašymą dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad santykiai su vyru geri, sutaria. Teigia, kad padarys įtaką kaltinamajam, ji, kartu su dukra, stengsis, kad daugiau nebūtų vartojamas alkoholis, kadangi tai ir buvo pati didžiausia problema. Teigia, kad kaltinamasis gailisi dėl savo poelgio, daugiau taip nedarys ir jų klausys. Nurodė, kad kaltinamasis lankosi ir pas psichologą, ir pas psichiatrą. Ji tikisi, kad kaltinamasis pasitaisys ir viskas bus gerai, kadangi šiuo metu padėtis tikrai labai bloga. Paskirta reabilitacija, bloga ir psichologinė padėtis, ji laukia ir tikisi, kad kaltinamasis pasveiks ir pergalvos visą gyvenimą. Teigia, kad automobilio pardavimas skaudus, kadangi kaltinamajam reikia važiuoti pas gydytojus, į reabilitaciją, ji pati nevairuoja, todėl reikia prašyti kitų arba kviesti taksi. Šiuo metu kaltinamasis vos paeina.

Kaltinamajam A. Č. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo A. Č. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M. parodė, kad 2025 m. gruodžio 16 d. apie 8.45 val. vairavo automobilį „Mercedes Benz ML 320 CDI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo viena. Vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo apie 40-45 km/h. Transporto priemonių intensyvaus judėjimo nebuvo. Važiavo pirma eismo juosta. Antra eismo juosta važiavęs tamsios spalvos automobilis susigretino su jos vairuojamu automobiliu ir netikėtai visu greičiu trenkėsi į stulpą. Viskas įvyko labai netikėtai ir greitai. Juodos spalvos automobiliui atsitrenkus į stulpą, stulpas virto, o automobilis apvirto ant šono. Elektros laidai užkrito ant liudytojos automobilio. Liudytoja išlipo iš savo automobilio. Matė, kad ties jos automobilio galine dalimi guli nukritęs betoninis stulpas. Iš asmeninio mobilaus ryšio telefono paskambino 112. Matė, kad iš susirinkusių žmonių kažkas apie įvykį praneša telefonu, suprato, kad kviečiami medikai, policija. Girdėjo susirinkusius žmones sakant: „Bandome ištraukti“. Suprato, kad jie kalbėjo apie automobilio viduje esantį vairuotoją - vyrą, kuris tiesiog kybojo ant užsegto saugos diržo. Į įvykio vietą pirmieji atvyko priešgaisrinės gelbėjimo stoties pareigūnai, vėliau policija ir medikai. Matė, kad iš automobilio buvo ištrauktas vairuotojas, kuris buvo be sąmonės. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu sužalotas vyras buvo išvežtas iš įvykio vietos, o ji bendravo su policijos pareigūnais. Eismo įvykis įvyko dėl juodos spalvos automobilio vairuotojo kaltės, nes jam nebuvo jokių kliūčių saugiai vairuoti transporto priemonę ir važiuoti gatve. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Mercedes Benz ML 320 CDI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso anytai, kreipėsi į draudimo bendrovę „Balcia“. Buvo pilnai atlyginta eismo įvykio metu patirta turtinė žala dėl apgadintos transporto priemonės (1 t., b. l. 75-76).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. gruodžio 16 d. A. Č. vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), neblaivus. Vairuotojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 1).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gruodžio 16 d. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Atvykus į (duomenys neskelbtini), rasti apgadinti automobiliai „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilio „Citroen“ vairuotojas A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežtas į LSMUL Kauno klinikas. Įvykio vietoje ant kelio važiuojamosios dalies gulėjo nukritęs stulpas su aukštos įtampos laidais. Įvykio vietoje dirbo specialiosios tarnybos. Gydymo įstaigoje vairuotojui A. Č. paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti (1 t., b. l. 17-18).

Eismo įvykio vietos plane matyti, kad apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Fiksuoti automobilių sugadinimai. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 24-33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5460/2025(01) matyti, kad A. Č. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 55).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad Automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-36).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Citroen C4 Picasso“, gamybos periodas 2010 – 2013 metai, pasirinkti metai – 2011 metai, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 2401,60 Eur, su PVM - 3040 Eur (1 t., b. l. 44).

Iš 2026 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „Eiginta“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis: juodos spalvos automobilis atsitrenkia į stulpą ir verčiasi ant šono, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 48-50, 51-52).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas A. Č. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Č., būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2025 m. gruodžio 16 d. apie 08.43 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iki pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į elektros linijos atramą, būdamas neblaivus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad prastai jautėsi, todėl darbe išgėrė alkoholio, nes galvojo, kad nuo to pasijaus geriau, o supratęs, kad su savimi nepasiėmė vaistų nusprendė važiuoti namo jų pasiimti (1 t., b. l. 95-96).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktas užfiksuotas tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 16 d. gautas pranešimas apie eismo įvykį, atvykus į (duomenys neskelbtini) rasti apgadinti automobiliai ir vieno iš jų – „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) - vairuotojas A. Č. iš įvykio vietos Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežtas į LSMUL Kauno klinikas, kur jam paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti (1 t., b. l. 17-18). O Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5460/2025(01) užfiksuota, kad A. Č. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 55). A. Č. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo A. Č. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis A. Č. pateikė žodinį prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo sutuoktinė E. Č. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. Č. pagal laidavimą be užstato ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei, todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala padaryta, tačiau atlyginta draudimo, civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Kaltinamojo teistumas išnykęs (1 t., b. l. 88–90), duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Administracine tvarka nebaustas (1 t., 86–67). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Laiduotoja E. Č. yra kaltinamojo A. Č. sutuoktinė. Charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė paaiškino, kad kritiškai vertina sutuoktinio poelgį ir nurodė, kad stengsis užtikrinti, kad tai daugiau nepasikartų, nes ji su sutuoktiniu gerai sutaria, jis lankosi pas psichologą ir psichiatrą ir mano, kad ji padės sutuoktiniui daugiau nebenusikalsti.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė neprieštaravo, jog kaltinamojo A. Č. atžvilgiu jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog E. Č. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas A. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą A. Č., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio, nusikaltimo forma – baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis laikomas neteistu, nebaustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant didesnį nei minimalų 1 metų 6 mėnesių terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo – 2026 m. sausio 29 d. (1 t., b. l. 97–99).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 4 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors byloje nustatyta, kad A. Č. nusikalstamą veiką padarė su jam tuo metu priklausiusia transporto priemone – automobiliu „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau leidus atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir nepaskyrus laikino nuosavybės teisės apribojimo, neįpareigojant transporto priemonės saugoti, automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas. Kadangi konfiskuotinos transporto priemonės „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), negalima paimti, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl minėtos transporto priemonės konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną automobilio vertė galėjo būti apie 2600,00 Eur, VšĮ „Emprekis“ duomenimis analogiškos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 2401,60 Eur, su PVM - 3040,00 Eur (1 t., b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu negali dirbti, įvertinant abiejų sutuoktinių pajamas, konfiskuotina suma mažinama ir iš kaltinamojo A. Č. konfiskuotina dalis automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertės atitinkanti pinigų suma – 1500,00 Eur.

VI. Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 17 d. pažyma Nr. APD-2026-01892 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. Č. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 135,42 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo A. Č. valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas tokio pobūdžio bylose yra privalomas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 135,42 Eur iš A. Č. valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VII. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (1 t. b. l. 97–99).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Č., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. Č. atsakomybėn be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti V. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 29 d., apie tai pranešti AB „Regitra“,

- konfiskuoti dalį automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš A. Č. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti A. Č., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.