Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-08-25 · Civilinė byla Nr. 2S-561-252/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-25
Bylos Nr.
2S-561-252/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00189-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-561-252/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00189-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-04-20 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Vyko paprastas atsirašinėjimas, pateikti įrodymai vertinami šališkai, iškreipiant kai kuriuos faktus, kad nereikėtų vertinti neteisėtų institucijų veiksmų.

3. Teigia, kad nevertinti įrodymai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės jungties su (duomenys neskelbtini). Komerciniai pastatai ir logistikos centras jau funkcionuoja nuo 2017 m. Į (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyventojų nuomonę niekas neatsižvelgia, nors tai yra viešas interesas, kurį prokurorai turi ginti. Neatsižvelgiama ir į Aplinkos apsaugos agentūros raštą, kuriame dėstoma, kad ji nėra išdavusi leidimų statybinių ir didžiagabaritinių atliekų tvarkymui, kai apie suvežtas statybines atliekas žinoma nuo 2017 m. Nevertinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažyma dėl to, kad ši įstaiga jokių leidimų – higienos pasų ūkinei veiklai vykdyti ginčo teritorijoje nėra išdavusi, nors įrodymai patvirtina, kad tokia veikla vykdoma. Prokurorė nekreipia dėmesio, kad nuo 6 val. ryto keliamas triukšmas, žalojama gyventojų sveikata.

4. Skunde išsakomos abejonės ar apskritai tirti pareiškėjo skundai. Atkreipiamas dėmesys, kad nors jokiems kasinėjimo darbams leidimai nebuvo išduoti, (duomenys neskelbtini) savivaldybė gavo G. K. ir A. J. prašymą leisti savo medžiagomis pasiremontuoti įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) šiaurę, kadangi šis įvažiavimas yra jungtis su (duomenys neskelbtini) sav. suprojektuotu individualių namų kvartalu. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesidomėta kaip yra suprantamas kelio pasiremontavimas, kaip buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) sutartis pagal, kurią šie asmenys prisiėmė finansuoti detaliojo teritorijų planavimo ir kitus su tuo susijusius darbus.

5. Mano, kad turi būti įvertinti neteisėti asmenų veiksmai, išsiaiškinta, kas įrengė kelią. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į bendruomenės narių interesus, į jų pažeidžiamas teises.

6. Pareiškėjas pažymi, kad dėl minėtos nelegalios jungties, vykdomos komercinės veiklos, kai keliu važinėjo sunkiasvorė technika, buvo vykdomi miško sandėliavimo ir transportavimo darbai buvo keliamas triukšmas ir kilo kiti nepatogumai, ėmė blogėti netoliese gyvenančios jo šeimos narių – neįgalios dukros ir žmonos sveikata. Buvo teikiami įrodymai, tačiau į juos neatsižvelgiama, o prokurorų nutarimų turinys formalus.

7. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyrius (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad nutarta nepritarti gatvių jungties tiesimui, kol (duomenys neskelbtini) rajone nebus baigta besiribojančiu su miesto teritorijos gyvenamojo kvartalo statyba. Pareiškėjas laiko nepagrįstu vyriausiosios prokurorės vertinimą, kad žemės sklypas buvo suformuotas gatvės įrengimui ir perduotas savivaldybei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, tik neaišku, kada kelias bus nuteistas ir pažymi, kad savivaldybė nepritarė tokiai gatvės jungčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-04-20 nutartimi atmetė pareiškėjo R. L. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skunde pareiškėjas nenurodo, kokius procesinius pažeidimus padarė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai, priimdami skundžiamus nutarimus.

10. Teismas pasisakė, kad prokuroras pagal faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant aukščiau aptartą prokuroro diskrecijos teisę.

11. Kadangi teismui suteikta teisė vertinti prokuroro veiksmus tik proceso normų pažeidimo aspektu, tai teismas įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir išanalizavęs prokuratūros pateiktą skundo tyrimo medžiagą konstatavo, kad prokurorai, tirdami pareiškėjo skundą, rinko faktinius duomenis iš įvairių institucijų, juos analizavo, vertino ir skundžiamuose nutarimuose argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

12. Teismas pasisakė, kad subjektyvi nuomonė apie tai, jog prokuratūra turėjo kitaip įvertinti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindas teismui naikinti prokurorų nutarimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2020-04-20 nutartį civilinėje byloje panaikinti, tenkinti jo skundą, ir panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė Prokuratūros įstatymo nuostatas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prokurorai, nagrinėję skundus, rinko faktinius duomenis, o surinktus juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo. Apelianto teigimu, prokurorai gautus duomenis vertino selektyviai, juos iškreipdami ir nutylėdami, ir vertino taip, kaip jie nori, bet ne kaip nori pareiškėjas.

15. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju viešasis interesas yra akivaizdžiai pažeistas. Pabrėžia, kad jo skundai buvo išnagrinėti paviršutiniškais motyvais, kai kuriais atvejais pateikiant samprotavimus, bet ne teisinį vertinimą, kaip tai numato teisės aktai. Kas jo vertinimu, rodo, kad vyko tiesiog atsirašinėjimas, teismas turėjo vertinti visus nurodytus pažeidimus, pateiktus įrodymus, kitų institucijų pateiktus duomenis. Prokurorai šiuos duomenis vertino šališkai, iškreipiant kai kuriuos faktus, kad nereikėtų vertinti neteisėtų institucijų veiksmų.

Šalies argumentai

16. Apeliantas pabrėžia, kad skunduose nurodyti asmenų ir institucijų neteisėti veiksmai, kurie tęsiasi 5 metus, sutrikdė jo ir jo šeimos narių sveikatą. Jis skunduose aiškiai nurodė, ką reikia ištirti, ir kas pažeidžia viešąjį interesą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad prokuratūra, kaip ir kitos institucijos, bei teismas nevertino pateiktų vaizdo įrašų, fotofiksacijų, (duomenys neskelbtini) gyventojų parašų, tarybos narių raštų, (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės jungties su (duomenys neskelbtini) kaimu, kai komerciniai pastatai ir būsimas logistikos centras (dėl kurių statybų neteisėtumo ir buvo keltas klausymas), jau funkcionuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Apeliantas dėsto nuomonę apie bylos medžiagoje esančius įvairių institucijų raštus (kuriuose yra aptaręs ir kituose savo procesiniuose dokumentuose), jų reikšmę sprendžiamam klausimui ir pabrėžia, kad šie duomenys teismo nebuvo įvertinti ir nepagrįstai neįžvelgiamas viešojo intereso egzistavimas.

18. Pareiškėjo teigimu, norint sujungti miestą su (duomenys neskelbtini) kaimu, reikia įrengti jungtį, reikia parengti techninį projektą, o šiuo atveju leidimai ir sutikimai kelio projektui neišduoti, dokumentų apie kelio statybų baigtį ir priėmimą nėra. Yra sutartis, kuri yra pasirašyta (duomenys neskelbtini) pagal kurios 5.2 punktą A. J., G. K. prisiima finansuoti detaliojo teritorijų planavimo ir kitus su tuo susijusius darbus, tačiau sutarties nevykdo. Apeliantui kyla klausimai kodėl daromos tokios nuolaidos savivaldybės verslininkams ir/ar tai nėra viešasis interesas, kuris turi būti ginamas.

19. Mano, kad atitinkamai turi būti nustatyti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys bei jų veiksmai įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat turi būti atsižvelgiama į (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyventojų interesus. Šiuo gi atveju nėra aišku, kokie namų savininkai naudojasi tokiu „keliu“, kai Teritorijų planavimo įstatymas bei kiti įstatymai tokio „kelio“ nenumato ir nereglamentuoja.

20. Atkreipia dėmesį, kad savivaldybė nepritarė tokiai gatvės jungčiai. (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę pareiškimu, kuriuo buvo pritarta (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyventojų pareiškimams, su (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų parašais ir (duomenys neskelbtini) tarybos narių parašais. Visa tai patvirtina viešojo intereso egzistavimą, kurį reikia ginti.

21. Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktiką dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su institucijų veiksmais taikant Teritorijų planavimo įstatymą ir priimant sprendimus pagal savo kompetenciją. Jo įsitikinimu, nurodyti įvairių institucijų bei asmenų padaryti pažeidimai (galimi ir nusikalstami veiksmai) turėjo būti ginami per viešojo intereso prizmę. Pabrėžia, kad nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei prokuratūra, nei teismas neieško atsakymo, kaip atsirado ginčo jungtis (duomenys neskelbtini) miesto su (duomenys neskelbtini) kaimu.

Šalies argumentai

22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jis negalėjo teikti paaiškinimų, nebuvo išklausytas, dėl ko buvo pažeistos jo teisės, įskaitant teisę į teisingą teismą.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apygardos prokuratūra prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

24. Nurodo, kad pareiškėjo skundas teisme išnagrinėtas nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų. Pareiškėjo skundai prokuratūroje išnagrinėti vadovaujantis Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo nustatyta skundų, prašymų ginti viešąjį interesą nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka.

25. Pažymi, kad šiuo atveju buvo rinkta medžiaga išsiunčiant užklausas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybai, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, Registrų centrui. Taip pat susipažinta su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, (duomenys neskelbtini) miesto (šiaurinės dalies) susiekimo komunikacijų specialiuoju planu ir kita.

Motyvuojamoji dalis

26. Skundžiami nutarimai buvo priimti remiantis surinktais duomenimis ir pagrįstas aktualiu teisiniu reglamentavimu.

27. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia nei vieno argumento dėl prokuroro surinktų duomenų nepagrįsto vertinimo, tačiau nurodo, kad atsakyta ne taip kaip nori jis. Pareiškėjo argumentai dėl savavališkai įrengtos jungties yra išnagrinėti, nutarimuose nurodomos visos prokuroro nustatytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir išdėstyti motyvai, kuriais remiantis prokurorai priėmė skundžiamus nutarimus.

28. Nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentais nustatyta, kad tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, tiek ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (Bendrojo plano grafinė dalis) numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis su gatve (keliu) į (duomenys neskelbtini) rajone. Teritorijų planavimo dokumentuose numatytas, suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kuriame ir yra visas, 78 m. ilgio kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ribos su (duomenys neskelbtini) k. Teritorijų planavimo dokumentai yra galiojantys.

29. Pabrėžia, kad pareiškėjas R. L. prieštarauja tik dėl G. K. ir A. J. įrengtos kelio atkarpos, jungiančios (duomenys neskelbtini), ir kelia klausimą kas savavališkai įrengė „kelią“. Nustatyta, kad R. L. ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė susitarė dėl įvažiavimo nužymėjimo darbų prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į R. L. prašymą įrengti privažiavimą). Kad toks privažiavimas buvo įrengtas (įsirengtas) matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro nuotraukų, teritorijos planavimo dokumentų. Kad toks privažiavimo kelias yra ir juo naudojasi pats pareiškėjas patvirtina ir jo nuotraukos. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. ir A. J. leista savo lėšomis neatlygintinai pasiremontuoti įvažiavimą į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pagal pateiktą detalųjį planą, t. y. pratęsti kelią nuo įrengto privažiavimo iki rajono ribos. Nors visas 78 m. ilgio privažiavimo kelias - nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ribos su (duomenys neskelbtini) kaimu, įrengtas (nutiestas/pravažinėtas) be techninio projekto, leidimo įrengti kelią (išskyrus savivaldybės sutikimus dėl privažiavimo kelio), tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, todėl taikyti viešojo intereso gynimo priemones, reikalauti panaikinti 78 m ilgio privažiavimo kelią, kuriuo naudojasi šalia esančių namų savininkai (tame tarpe ir pareiškėjas), kuris numatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, nėra pagrįsta.

30. Nurodo, kad transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t, taip pat traktorių ir savaeigių mašinų, išskyrus aptarnaujantį transportą, eismas įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) miestą ties (duomenys neskelbtini) gatvės jungtimi su (duomenys neskelbtini) kaimu yra uždraustas. Taip pat bylos duomenimis, gautais iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, nustatyta, kad R. L. pranešimai dėl triukšmo, nepasitvirtino, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pareiškėjui nenurodžius galimo triukšmo matavimų laiko, skundo nagrinėjimą nutraukė.

31. Pažymėjo, kad pagal skundus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Be to, Nacionalinės žemės tarnyba pagal R. L. ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės (duomenys neskelbtini) skundą, atliko žemės sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r., žemės naudojimo patikrinimą vietoje. (duomenys neskelbtini) atlikus pakartotinį patikrinimą žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), surašyti patikrinimo aktai, kuriuose nurodyti nustatyti pažeidimai ir asmenys nubausti administracine tvarka.

32. Skundžiamais nutarimais buvo nuspręsta, jog pagal nagrinėjamos medžiagos faktines aplinkybes nenustatytas teisinis pagrindas prokurorui kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones ir mano, kad tokie procesiniai sprendimai yra pagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) R. Š. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl (duomenys neskelbtini) r. vykdomų savavališkų statybų, įrengto kelio (jungties su (duomenys neskelbtini) r.), Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos darbuotojų veiksmų, žalos sveikatai. Skundas buvo persiųstas Panevėžio apygardos prokuratūrai, kuri atlikusi skundo tyrimą (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjai šį nutarimą apskundė aukštesniam prokurorui. (duomenys neskelbtini) pripažino teisėtu ir pagrįstu (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko galioti. Apibendrinant pasisakytina, kad prokurorai ginčijamais procesiniais sprendimais konstatavo, kad pagal nagrinėjamoje medžiagoje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus gautus ir pačių prokurorų surinktus duomenis, nenustatytas teisinis pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.

35. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. L. skundas panaikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Prokuroro Konstitucijoje įtvirtinta funkcija, pagal kurią jis gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus yra reglamentuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, ši teisės norma numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

37. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra pasisakęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos.

38. Sutiktina su Panevėžio apygardos prokuratūros atsiliepime į atskirąją skundą išsakyta pozicija, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

39. Priešingai nei vertina apeliantas, pirmosios instancijos teismas prokurorų veiksmų teisėtumą tikrindamas tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, veikė savo kompetencijos ribose. Tik nustatęs, jog prokuroras nagrinėdamas skundą padarė proceso teisės normų pažeidimus, teismas panaikina tokį procesinį sprendimą. T. y. teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų - ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

40. Priešingai nei vertina apeliantas, ginčijamų prokurorų nutarimų turinys patvirtina, kad dėl apelianto nurodomų faktinių aplinkybių buvo atliktas išsamus tyrimas, renkami papildomi duomenys, kurie išanalizuoti, o prokurorų priimti procesiniai sprendimai detaliai argumentuoti ne tik faktinių aplinkybių, bet ir teisinio reguliavimo kontekste.

41. Apelianto teiginiai, kad prokurorai surinktus skundo tyrimo medžiagoje duomenis vertino selektyviai ar net juos iškreipdami, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Jokių naujų argumentų, kurių prokurorai savo nutarimuose neįvertino, pareiškėjas nenurodo. Apelianto subjektyvi nuomonė, kaip turėjo būti vertinamas vienas ar kitas į bylą pateiktas dokumentas, nesuponuoja pagrindo spręsti apie atlikto tyrimo neišsamumą ar, kad tokie duomenys vertinti neobjektyviai. Tai, kad buvo renkami gyventojų parašai, kuriais jie išsakė nepritarimą gatvių plėtrai iš (duomenys neskelbtini) į naujai projektuojamą gyvenamąjį kvartalą, (duomenys neskelbtini) r. atsižvelgus į atliktą su teritorijų planavimu susijusios dokumentacijos analizę, nesuponuoja išvados dėl prokurorų priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo.

42. Aplinkybė, kad prokuroras įvertinęs surinktus duomenis, jam suteiktose kompetencijos ribose, sprendė, kad pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones šiuo atveju nenustatytas, neleidžia konstatuoti procesinių teisės normų ar skundo tyrimo procedūrų pažeidimų.

43. Pažymėtina, kad civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Tai, kad prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas tokiu atveju negali vertinti konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su ginčo esme, ko, kaip galima spręsti iš atskirojo skundo turinio, siekia apeliantas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą.

44. Apelianto dėstomų aplinkybių dėl konkrečių institucijų pateiktų duomenų ar pozicijų aptariamu klausimu, vertinimas šioje proceso stadijoje reikštų, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir pasisakytų dėl ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme esmės, taip pažeisdamas prokuroro diskrecijos teisę kreiptis į teismą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (LAT 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

45. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas prokurorų veiksmų teisėtumą patikrinęs proceso normų pažeidimo aspektu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

46. Pareiškėjas 2020-04-09 pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo informuotas, kad byla pagal jo skundą bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismo posėdį paskiriant 2020-04-20. Apeliantas jokių prieštaravimų ar papildomų paaiškinimų raštu, nors ir turėjo galimybę, bet per šį laikotarpį teismui neteikė. Spręsti, kad pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus R. L. skundą rašytinio proceso tvarka buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, nėra pagrindo, nes CPK 443 straipsnio nuostatos numato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-04-20 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė