- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-708-316-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-3-00098-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Boleslovas Kalainis (pran.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- P. S.
- Nukentėjusysis
- J. O.
- Advokatai
- Diana Oseckienė
- Kategorijos
Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudž. byla Nr.1A-708-316/2013
Teisėja Astra Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-07-3-00098-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.8.1.; 1.2.8.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9.
2013 m. spalio 16 d.
1.2.14.5.3;2.4.8.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Boleslovo Kalainio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį lankytis pas J. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrauti su J. O. ir A. O., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį (2012-11-09 padaryta veika) – laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį lankytis pas J. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrauti su J. O. ir A. O., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį (2012-11-20 padaryta veika) – laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį lankytis pas J. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrauti su J. O. ir A. O.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė P. S. paskirta laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį lankytis pas J. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrauti su J. O. ir A. O.. Nukentėjusiosios J. O. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista J. O. iš P. S. 68,37 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1068,37 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš P. S. priteista J. O. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) atlyginti išlaidoms, turėtoms advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 9 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, ištraukęs iš nukentėjusiosios J. O. rankų grėblį, juo smogė jai į ranką ir kairį šoną, padarydamas kraujosruvą krūtinės kairiame šone ir nubrozdinimą kairio riešo ištiesiamajame paviršiuje, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais.
Be to, P. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 20 d., būdamas savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, per tvorą nukentėjusiąją J. O. įžeidinėjo, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal LR BK 140 str. 1 dalį, 155 str. 1 dalį (2012-11-09 ir 2012-11-20 epizodai), nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių ir baudžiamąją bylą nutraukti, o ieškinį atmesti. Priteisti iš J. O. advokato išlaidas.
Skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas LR BPK 241 str. 2 dalies nuostatas, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nes neatsižvelgė į nukentėjusiosios prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, dėl to nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Skunde teigiama, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios J. O. parodymus, juos gretino su nukentėjusiosios dukros liudytojos A. O., nukentėjusiosios draugės J. J. bei policijos pareigūno parodymais. Tačiau teismas nieko nepasisakė apie tai, jog nukentėjusiosios J. O. ir jos dukros liudytojos A. O. parodymai prieštaringi, ir šių prieštaravimų nepašalino. Kyla pagrįstos abejonės, kodėl nukentėjusioji savo artimiausiam šeimos nariui, dukrai, iš karto nepapasakojo patirto sužalojimo aplinkybių, o ir papasakotos dukrai bei teismui aplinkybės tarpusavyje skiriasi. Teismas vadovavosi policijos pareigūno M. Š. parodymais, jog nukentėjusiąją sužalojo apeliantas, kuris į kiemą pateko perlipęs per tvorą, nukentėjusiajai buvusi prakirsta ranka, matė iškruvintus rūbus, tačiau neatsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus, jog tinklinės tvoros aukštis yra 112 cm, be to, nuteistasis turi sveikatos problemų, susijusių su stuburo išvarža, todėl dėl šios ligos tokio aukščio tvorą nei perlipti, nei peršokti negalėtų. Nukentėjusioji J. O. teisme nurodė, kad ji sugadintos tvoros netaisiusi, tačiau „šiuo metu tvora esanti sutaisyta“, taip leisdama daryti išvadą, kad tvorą pataisyti galėjo nuteistasis. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjo tvorą toje vietoje, kur jis galbūt ją perlipo. Tą dieną toje vietoje tvora buvo nulenkta, ir nukentėjusioji teismui parodė, jog šis nulenkimas likęs po nuteistojo laipiojimo, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog prieš tai nukentėjusioji nurodė, kad tvora esanti sutaisyta.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad byloje yra pateikta specialisto išvada, kuri nurodo, jog nukentėjusiajai J. O. padaryta kraujosruva krūtinės kairiame šone ir nubrozdinimas kairio riešo ištiesiamajame paviršiuje. Apklaustas byloje ekspertas J. Sakalas parodė, jog sužalojimų lokalizacija skirtingose kūno vietose ir jiems atsirasti reikėjo ne mažiau kaip dviejų smūgių, o nukentėjusioji J. O. ir liudytoja J. J. parodė, kad nuteistasis smūgiavo tik vieną kartą. Nukentėjusioji ir jos dukra teismui parodė, kad dėl patirto sužalojimo buvo labai daug kraujo. Kraujo ant kiemo plytelių matė ir policijos pareigūnas. Tačiau apklaustas byloje ekspertas J. Sakalas parodė, jog J. O. rankoje nebuvo jokios kirstinės žaizdos. Ant jos rankos buvo tik odos nubrozdinimas, kuris tokio kraujavimo sukelti negalėjo.
Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusioji J. O. teismui nepateikė jokių rašytinių ar daiktinių įrodymų, patvirtinančių jos pateiktą pareiškimą. Nukentėjusioji nurodė, jog suduodant grėbliu buvo suplėšyta ir iškruvinta jos striukė, o grėblys sulūžo, tačiau striukė ir grėblys, kaip daiktiniai įrodymai teismui nebuvo pateikti. Nukentėjusioji teismui nepateikė ir šių daiktų fotonuotraukų, iš kurių būtų galima padaryti atitinkamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusioji teismui nepateikė fotonuotraukų iš įvykio vietos, o tai taip pat galėtų patvirtinti jos nurodomas įvykio aplinkybes dėl kraujo lokalizacijos kieme.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad atvykę policijos pareigūnai neišsaugojo įvykio vietos, patys jos neapžiūrėjo, nepaėmė mėginių.
Apelianto nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu dalį dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalies teismas priėmė remdamasis prieštaringais nukentėjusiosios bei jos dukros parodymais, o ji taip pat yra suinteresuota padėti motina duodama jai palankius parodymus. Pirmos instancijos teismui abejonių nekėlė liudytojos J. J. parodymai, kad „tik įsukus į M. gatvę, išgirdo keiksmažodžius, žodžius „S., nelaužyk tvoros“. Teismas nesiaiškino, ar iš tikro liudytoja viską galėjo girdėti tik įsukusi į M. gatvę, kokiu atstumu ji buvo nuo gatvės pradžios iki namo, kai išgirdo šiuos pasakymus. Teismas rėmėsi nukentėjusiosios draugės J. J. parodymais, kuri yra nukentėjusiosios draugė ir taip pat suinteresuota bylos baigtimi.
Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį (2012-11-09 epizodas) nurodoma, kad teismas nuteistąjį kaltu pripažino remdamasis tik nukentėjusios J. O. ir jos draugės J. J. parodymais, jog jis koneveikė nukentėjusiąją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, nors nei nukentėjusioji, nei liudytoja teismui nenurodė, kaip jis nepadoriai, užgauliai formuluodamas, neigiamai apibūdino J. O. ir taip žemino jos orumą, tačiau viešai pasakyti necenzūriniai žodžiai teisme nebuvo nustatyti, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį (2012-11-20 epizodas) teismas nuteistąjį kaltu pripažino remdamasis tik vienos nukentėjusiosios J. O. parodymais, kurie, pasak pirmosios instancijos teismo, yra kategoriški ir nuoseklūs. Tačiau, nuteistojo nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis taip pat kategoriškai neigė viešai įžeidęs J. O.. Šiame epizode teismas nuosprendžio visiškai nemotyvavo, nepasisakydamas, kokie žodžiai buvo išsakyti viešai, kas juos girdėjo.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas uždraudė per visą bausmės laikotarpį lankytis pas J. O. namuose, esančiuose Šiauliuose, Merkinės g. 44, bendrauti su J. O. ir A. O.. A. O. skundo dėl jo veiksmų teismui neteikė, todėl nesuprantama, kodėl teismas pasisakė dėl draudimo asmens, kuris neteikė jokio pareiškimo, atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. O. prašo atmesti nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendžio panaikinimo ir priteisti jos, nukentėjusiosios J. O., patirtas advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime teigiama, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. PK-33-409/2013 pirmojoje instancijoje, išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė baudžiamoje byloje surinktus įrodymus, įrodymus išanalizavo ir įvertino nepažeisdamas teisės normų ir teisingai nustatė faktines veikų aplinkybes, bei pagrįstai pripažino P. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 155 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusiosios nuomone, nekyla abejonių, kad Šiaulių apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, objektyviai tyrė bylos aplinkybes – tenkino P. S. prašymą ir padarė išvažiuojamąjį teismo posėdį į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), ten išsamiai buvo aiškinamasi visos 2012 m. lapkričio 9 d. įvykio aplinkybės, buvo apžiūrėta įvykio vieta, dar kartą paaiškinimus teikė ne tik ji, nukentėjusioji J. O., tačiau ir nuteistasis P. S., liudytoja J. J., surinktus įrodymus išanalizavo ir įvertino nepažeisdamas teisės normų ir teisingai nustatė faktines veikų aplinkybes, bei pagrįstai nuteistojo P. S. veikas kvalifikavo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir LR BK 155 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, įrodymai įvertinti juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, taip teisingai nustatant jų patikimą bei įrodomąją vertę, todėl nėra jokio pagrindo su jais nesutikti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo P. S. apeliacinio skundo motyvu, kad nukentėjusiosios parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentas, jog neva mano, kad nukentėjusiosios J. O., parodymai ir jos dukros liudytojos A. O. parodymai prieštaringi ir šių prieštaravimų teismas nepašalino, turi būti atmestas kaip nepagrįstas, skunde nurodytos aplinkybės dėl nenuoseklumo nėra esminės.
Atsiliepime nurodoma, kad dėl tvoros nukentėjusioji nurodė teismui taip, kaip buvo, o apeliantas siekia klaidinti teismą, P. S. pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose užfiksavo tvoros aukštį, tačiau, viena, jis nufotografavo ne tą tvoros dalį, per kurią lipo, ir, antra, dviejose nuotraukose nufotografavo visai ne tą tvorą, per kurią lipo į kiemą (tvora, kuri padaryta iš atskirų sekcijų, sujungtų stulpeliais, o tvoros rėmas – tvirtos metalinės konstrukcijos, yra nuo M. g., ir per ją P. S. nelipo). Tvora, per kurią lipo nuteistasis P. S., yra tinklinė, viela spyruoklinė, lanksti. Nulenkus tokią tvorą, ji grįžta į savo ankstesnę padėtį, žinoma, smarkiai nulenkus (konkrečiai – nulenkus ir perlipus žmogui), ji šimtu procentų į ankstesnę padėtį negrįžta. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir buvo matyti, kad tvora toje vietoje, kur per ją lipo P. S., buvo palenkta, kitose vietose – ne, tačiau, lyginant kaip ta tvoros dalis atrodė iškart po 2012-11-09 įvykio, jos vaizdas buvo geresnis. O dėl senumo tvora negalėjo būti „sukritusi“, nes vielinė tvora yra nukentėjusiosios užtverta tik prieš porą metų. Jei tvora būtų „sukritusi“ dėl senumo, tai būtų „sukritusi“ keliose vietose, nes visa tvora tverta yra vieną dieną.
Atsiliepime nurodoma, kad nei nukentėjusiosios dukra A. O., nei liudytoja J. J., kuri nėra jos draugė, kaip teigia nuteistasis, nėra ir nebuvo suinteresuotos bylos baigtimi, jos tik davė teismui objektyvius, nešališkus parodymus. Liudytoja J. yra kaimynė, turi sergantį, ant patalo gulintį sutuoktinį, todėl neturi laiko draugystėms, ji yra už nukentėjusiąją 30 metų jaunesnė, ir jos nėra draugės.
Atsiliepime išreiškiamas įsitikinimas, kad žodžiai „kurva“, „bledė“, „kalė“ yra įžeidžiantys ir šiurkščiai pažeidžiantys nukentėjusiosios orumą. Žodis „kurva“ reiškia pasileidusią moterį, žodis „bledė“ reiškia laisvo elgesio moterį, ištvirkėlę, pasileidėlę, prostitutę, žodis „kalė“ – taip pat nerimtą moterį. Savęs nukentėjusioji nelaiko nerimta, ištvirkusia moterimi, nurodo esanti parapsichologijos mokslo bakalauro laipsnį turinti žolininkė, kuri rūpinasi savo dukra, žmonėmis, gyvūnais, niekada nebuvo pasileidusi, po sutuoktinio mirties jau 37 metus gyveno viena. Jos atžvilgiu P. S. vartotus įžeidžiančius, žeminančius žodžius „kurva“, „bledė“, „kalė“ nukentėjusioji teigia nurodžiusi 2012-11-09 protokole-pareiškime, taip pat 2012-12-17 skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, teismo posėdyje. Tai, kad P. S. nukentėjusiąją įžeidė, pažemino, patvirtino ir liudytoja J. J., liudytoja A. O., byloje esantys rašytiniai įrodymai – medžiaga iš policijos.
Atsiliepime išreiškiama nuomonė, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu 2013-05-09 bausmė nuteistajam P. S. skirta teisingai, laikantis LR BK 54 straipsnio reikalavimų, civilinis ieškinys tiek dėl turtinės žalos dydžio, tiek ir dėl neturtinės žalos išspręstas teisingai. Tai, kad jai, nukentėjusiajai J. O., buvo sukeltas fizinis skausmas, neigiami išgyvenimai, neabejotinai patvirtina specialisto išvada, jos pačios ir liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl nuteistojo veiksmais padaryto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dėl įžeidimo patyrė pažeminimą.
Apeliacinėje instancijoje nukentėjusioji J. O. patyrė 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidų dėl advokato pagalbos išlaidas už teisines konsultacijas, atsikirtimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, šias jos patirtas išlaidas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš apelianto P. S. (LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nuteistojo, jo gynėjos advokatės D. Bajorinienės, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir jos atstovės advokatės D. Oseckienės, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo P. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 p.).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis dėl P. S. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. (2012-11-09 padaryta veika), 155 str. 1 d. (2012-11-20 padaryta veika) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, tiksliai nustačius faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apelianto veiką teisingai kvalifikavus pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.
Nuteistasis P. S. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi apelianto nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo P. S. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais ir teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra objektyvių, jo kaltę patvirtinančių įrodymų bei teigia, kad 2012 m. lapkričio 9 d. jis nukentėjusiosios J. O. nemušė, nesužalojo ir neįžeidė. Ši apelianto versija, kurios jis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosprendyje išnagrinėta ir paneigta. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto parodymus, kad jis įvykio vietoje nebuvo ir J. O. nesužalojo, nes tokie jo parodymai prieštarauja kitų bylos įrodymų visumai – nukentėjusiosios J. O., liudytojų A. O., J. J., M. Š. parodymams, specialisto išvadai, med. eksperto J. Sakalo paaiškinimams teisme. Nukentėjusioji J. O. nuo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą iki jos apklausos teisiamajame posėdyje esmines įvykio aplinkybes nurodė tas pačias, todėl jos parodymai negali būti laikomi nepatikimais, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde. Nukentėjusioji J. O., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2012 m. lapkričio 9 d., apie 13 val., savo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), grėbė lapus, pamatė iš miesto grįžtančią kaimynę B. S., priminė jai apie 20 litų skolą. Kaimynas P. S., priėjęs prie tvoros, pradėjo vadinti ją negražiais žodžiais, koneveikti, peršoko per tvorą, įšoko į nukentėjusiosios kiemą, iš jos rankų atėmė grėblį, kuriuo ji grėbė, trenkė jai tuo grėbliu į ranką ir kairįjį šoną. Įvykį matė kaimynė J. J., atėjusi pas ją pasiimti aviečių daigų. Dėl įvykio ji kreipėsi į policiją (77, 78 b. l.). Specialisto išvada Nr. G 1881/12/(04), kurioje nurodyta sužalojimų lokalizacija – kraujosruva krūtinės kairiajame šone ir nubrozdinimas kairio riešo ištiesiamajame paviršiuje ir padarymo mechanizmas – padaryti kietais bukais daiktais – atitinka nukentėjusiosios parodymus apie jai apelianto padarytą sužalojimo vietą ir būdą – smūgį grėbliu į ranką ir šoną (6 b. l.). Abejoti specialisto išvada teismas pagrindo neturi, nes ją teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertas J. Sakalas. Ekspertas kategoriškai negalėjo tvirtinti, ar ranka ir šonas galėjo būti sužaloti vienu smūgiu grėbliu (82 b. l.), tačiau ši aplinkybė patvirtinama kitais byloje ištirtais įrodymais. Liudytoja J. J., apklausta teisme, patvirtino mačiusi, kaip 2012 m. lapkričio 9 d. grėbliu trenkė nukentėjusiajai, smūgis buvo per rankas ir kairįjį šoną (80 b. l.). Savo parodymus nukentėjusioji bei liudytoja patvirtino įvykio vietos apžiūros metu 2013 m. balandžio 30 d. (102 b. l.). Todėl apelianto skundo argumentas, kad J. O. sužalojimo faktas nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, o pagrįstas tik prielaidomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusiosios J. O. nurodytas įvykio aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir liudytoja A. O., teisme parodžiusi, kad iš pradžių motina jai nesakė tiesos apie įvykio aplinkybes, tačiau po to papasakojo, kad P. S. perlindo per tvorą, atėmė iš motinos grėblį ir ją tuo grėbliu sužalojo (79 b. l.). Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios ir jos dukters parodymai nėra prieštaringi, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad apie tikras įvykio aplinkybes nukentėjusioji papasakojo ne iš karto, o vėliau, jai primygtinai paklausus, nėra pagrindas jais abejoti. Liudytojas M. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, gavę pranešimą apie konfliktą su kaimynu, jie nuvyko nurodytu adresu, pareigūnus pasitikusi nukentėjusioji pasakė, kad kaimynas perlipo per tvorą, sudavė jai grėbliu. Liudytojas matė sulaužytą grėblį, kurį nukentėjusioji nešiojosi, įrankis buvo senas, bet lūžimo žymė šviežia, nukentėjusiosios ranka buvo kruvina, drabužiai taip pat iškruvinti. Kieme matėsi šviežio kraujo monetos dydžio žymės. Liudytojo teigimu, pareigūnai apžiūrėjo kiemą, matė tvorą, tvoros atkarpa, per kurią, nukentėjusiosios teigimu, perlipo kaimynas, buvo tinklinė, vienoje vietoje nulinkusi. Pirmosios instancijos teismas apžiūrėjo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo privati kaltintoja, jos atstovė, kaltinamasis bei jo gynėja, liudytoja J. J., apžiūros metu nukentėjusioji parodė vietą, kurioje ji grėbstė lapus, vietą, kurioje P. S. perlipo tvorą, parodė, kad tvora toje vietoje lengvai lankstosi (102, 103 b. l.). Visos šios aplinkybės rodo, kad P. S., nors ir turėdamas sveikatos problemų, galėjo perlipti kaimynės tvorą toje vietoje, kur ji galėjo būti palenkta. Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, jie vieni kitiems neprieštarauja, išsamiai paaiškina įvykio aplinkybes ir yra nuoseklūs, taip pat papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo ir juos vertina kaip nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų buvusi sužalota kitomis, nei ji pati nurodo, aplinkybėmis, kurias, beje, visiškai patvirtina ir pirmiau aptarti įrodymai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų buvę suinteresuoti nuteistąjį apkalbėti. Liudytoja J. J. teisme parodė, jog su P. S. jokių santykių nėra, jie nebendrauja, o liudytojas M. Š. nei nuteistojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta. Kolegija konstatuoja, jog įrodymų visumos analizė paneigia apelianto iškeltas abejones ir visiškai patvirtina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojų B. S., M. E. parodymus, pagrįstai nelaikė jų patikimais. Teisme liudytoja L. M. E. tvirtino, jog 2012-11-09, 13 val., B. S. negalėjo eiti pro nukentėjusiosios J. O. namą, nes tuo metu kartu su ja parduotuvėje pirko kilimą. Ši liudytoja yra B. S. draugė, kaip pati nurodė teisiamajame posėdyje, skambino pažįstamam policijos pareigūnui U. P., siekdama išsiaiškinti, kodėl P. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą, tai rodo šios liudytojos suinteresuotumą kaltinamajam P. S. palankia bylos baigtimi. Liudytoja B. S., apklausta pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad 2012 m. lapkričio 9 d., 12.50 val., ji pirko kilimą, namo grįžo apie 13.40 val., J. O. paprašius atiduoti skolą, ji nieko nepasakiusi nuėjo į namus. Vyras kieme grėbė lapus, iš kiemo niekur nebuvo išėjęs, jie buvo kartu. Po 20–30 minučių atvažiavo policija. Liudytojos tvirtinimu, tuo metu, kai buvo iškviesta policija, 13.11 val., ji dar negalėjo būti namuose (81, 82 b. l.). Kaip šios aplinkybės įrodymas byloje yra pateiktas kvitas (101 b. l.). Taip pat ši liudytoja teigė, kad jos vyras, nuteistasis P. S., niekaip negalėtų peršokti kaimynės tvoros, nes ji 1,20 m aukščio. Pirmosios instancijos teismas pateiktą pirkimo kvitą įvertino kaip neinformatyvų, sunkiai įskaitomą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria šiai išvadai, taip pat ir vertinant liudytojos B. S. parodymus kaip nepatikimus, nes ši liudytoja yra artimas nuteistajam asmuo.
Dėl P. S. nuteisimo pagal BK 155 str. 1 d. kolegija pasisako, kad privataus kaltinimo skunde nurodyta, jog 2012 m. lapkričio 9 d. P. S. smūgius grėbliu palydėjo necenzūriniais žodžiais ir įžeidimais, išvadino ją „kurva“, „blede“ ir „kale“, 2012 m. lapkričio 20 d. per tvorą nukentėjusiąją įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu „kurva“, „blede“, pirmosios instancijos teismas šių žodžių nuosprendžio nustatomojoje dalyje nevardijo, nurodydamas kad P. S. iškoneveikė, įžeidinėjo nukentėjusiąją necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, todėl skundo argumentas, kad teismas nenustatė, kokie žodžiai buvo pasakyti, nėra pagrįstas. Aplinkybę, kad P. S. 2012 m. lapkričio 9 d. necenzūriniais žodžiais koneveikė nukentėjusiąją, patvirtino pati nukentėjusioji apklausos pirmosios instancijos teisme metu, taip pat liudytoja J. J., kuri ateidama pas nukentėjusiąją pasiimti aviečių daigų, girdėjo P. S. sakant keiksmažodžius. Nukentėjusioji teisme taip pat patvirtino, kad 2012 m. lapkričio 20 d. P. S. išvadino ją ubage ir dar visokiais necenzūriniais žodžiais, nukentėjusiosios tvirtinimu, nuteistasis šiais žodžiais ją įžeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikėjo nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, įvertino viešą, 2012 m. lapkričio 9 d. atliktą nukentėjusiosios kieme, girdint liudytojai J. J., 2012 m. lapkričio 20 d. nuteistojo kieme, nukentėjusiosios išvadinimą necenzūriniais žodžiais kaip įžeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto P. S. kaltės įrodymais ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu ir kurių visiškai pakanka pripažinti, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, už kurią jis yra nuteistas. Apelianto prašymas jį išteisinti dėl 2012 m. lapkričio 9 d., 2012 m. lapkričio 20 d. padarytų nusikalstamų veikų atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, išsamiai ir motyvuotai atskleidė jų turinį. Pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jo dydžio nėra.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų priemonės, kurios skiriamos kartu su bausme. Viena šių priemonių – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens. Šioje privataus kaltinimo byloje nuosprendžiu nuteistajam uždrausta per visą bausmės laikotarpį lankytis pas J. O. namuose, bendrauti su J. O. ir A. O.. Kolegijos nuomone, toks draudimas yra perteklinis, nes A. O. šioje byloje privataus kaltinimo nereiškė, ji nėra nukentėjusysis asmuo, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama.
Nukentėjusiosios J. O. prašymas priteisti jos patirtas advokato pagalbos išvadas tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugos apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmetė, todėl nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos iš nuteistojo. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad nukentėjusiajai pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, teisminis tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, iš pinigų priėmimo kvito (136 b. l.) matyti, kad 1000 Lt sumokėta už atstovavimą ir patarimą, prašoma priteisti suma mažintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti draudimą P. S. bendrauti su A. O..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. priteisti iš P. S. J. O. 500 (penkis šimtus) litų atlyginti išlaidoms, turėtoms advokato pagalbai apmokėti.