Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), O. S.-Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2002 m. kovo 25 d. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 26777985/100000000 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu lAl/m, esančio (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos pareiškimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja neįrodo visų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti, buvimo. Pareiškėjos argumentai dėl teisėto ir sąžiningo patalpų valdymo yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas 1992 m. spalio 27 d. sprendimu pripažino 1992 m. kovo 25 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir pareiškėja neteko nuosavybės į visas patalpas. Teismui panaikinus 1992 m. kovo 25 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ne iš dalies, o visa apimtimi, pareiškėja liko gyventi jai suteiktose patalpose tomis pačiomis teisėmis kaip gyveno iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, pareiškėja neturi pagrindo teigti, kad jai suteiktas gyventi patalpas kaip darbuotojai, nuo 1980 m. birželio 23 d. dirbusiai (duomenys neskelbtini), kuris 1988 m. pabaigoje pervadintas į (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), ji įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Nors pareiškėja teigia, kad po 1992 m. kovo 25 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ji pakartotinai kreipėsi dėl faktiškai gyvenamų patalpų (vieno kambario buto) pirkimo sandorio įforminimo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kadangi, kaip nurodo pareiškėja, pirkimo-pardavimo sutartis su ja nebuvo sudaryta, ginčo patalpos liko neprivatizuotos. Į bylą nėra pateikta duomenų, kam buvo perduotos ginčo patalpos (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini)) pertvarkius į (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens teigimu, kadangi ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, manytina, kad liko valstybės nuosavybe. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turimais duomenimis, ginčo patalpos, esančios name (duomenys neskelbtini), nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje bei nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išdėstytą poziciją šioje civilinėje byloje.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 26777985/100000000 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu lAl/m, esančio (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 18 d. raštu pareiškėjos prašymas įregistruoti nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atmestas, kadangi, kaip nurodyta rašte, jos pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą nekilnojamąjį daiktą.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6937/15008 dalys registruotos V. R. vardu, 27/100 dalys – O. S.-Ž. vardu, likusių dalių savininkas nėra įregistruotas. VĮ Registrų centras, atsakydamas į pareiškėjos atstovės prašymą, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės neįregistruotos į 26777985/100000000 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Iš valstybės įmonės Registro centro rašto matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ankstesnis pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini).

1991 m. spalio 7 d. sprendimu (protokolo Nr. 14) (duomenys neskelbtini) nusprendė parduoti V. S. B. kaime esantį butą (Išrašas iš sprendimo).

Į bylą pateikta tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos 1992 m. kovo 25 d. sudaryta sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pareiškėjai už 6 580 rublių parduoti 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad 1 580 rublius pareiškėja įmokėjo į (duomenys neskelbtini) kasą pagal 1992 m. sausio 20 d. kvitą grynaisiais pinigais ir 5 000 rublių valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Byloje esantys 1992 m. sausio 22 d. taupomojo banko pranešimas ir 1992 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad pareiškėja už butą sumokėjo 6 580 rublių. (duomenys neskelbtini) 1992 m. kovo 10 d. pažymoje nurodė, kad V. S. visiškai atsiskaitė už butą, iš viso sumokėjusi 6 580 rublių.

Į bylą pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Namų ūkio knygos Nr. 18 kopija, kurioje buto savininke nurodyta V. S..

Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenį, o atsakovas pateikė priešieškinį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1992 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-735-92 konstatavo, kad tas kambarys, kuriame gyvena atsakovas, negalėjo būti parduotas, todėl 1992 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia.

Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į 26777985/100000000 dalis gyvenamojo namo pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų.

Byloje taip pat nenustatyta, kad 26777985/100000000 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, CPK 178 straipsnis). Byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie galimą namo priklausomybę valstybei, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Pareiškėjos paaiškinimais, ji bute gyveno dar iki 1992 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nes jai butas buvo suteiktas gyventi kaip darbuotojai, nuo 1980 m. dirbusiai (duomenys neskelbtini) (1988 m. buvo pervadintas į (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini)). Į bylą pateikta 1992 m. kovo 12 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini). Iš į byla pateiktų pareiškėjos sandorių (1993 m. gegužės 13 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis, 2002 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2009 m. balandžio 2 d. banko sąskaitos sutartis) matyti, kad juose pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini)). 2006 m. gegužės 11 d. teismo šaukimas į teismo posėdį pareiškėjai siųstas adresu (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad ji 1987 m. gruodžio 9 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos teikimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). UAB „Ignitis“ nurodyta, kad sutartyje nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), vėliau pakeistas į (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 13 d. atsiskaitymo už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją aktas pasirašytas pareiškėjos. Iš mokėjimo pranešimų matyti, kad pareiškėja moka už šiukšlių išvežimą.

Liudytojai J. I., S. R., V. R. (pareiškėjos kaimynai) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nuo pat apsigyvenimo name (maždaug apie 1990 m.) iki šio laiko visą laiką nepertraukiamai jame gyvena, sąžiningai jį visą laiką valdo, valdo jį kaip savą, moka už bendrą elektrą, šiukšlių išvežimą, atlieka visus remonto darbus. Liudytojai pažymėjo, kad niekas niekada jokių pretenzijų pareiškėjai dėl patalpų nereiškė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimų, darytina išvada, kad 26777985/100000000 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jas sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į 26777985/100000000 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu lAl/m, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

Pažymėtina, kad šio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas neaptaria, kad būtent nuo 2002 m. kovo 25 d. nustatoma nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį, nes pareiškėja nepagrindė, kokią teisinę reikšmę turi būtent ši data minėtam faktui nustatyti.

Iš pareiškėjos priteistina į valstybės biudžetą 24,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pareiškėjai buvo būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jai tenka pareiga mokėti šias išlaidas) (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad pareiškėja V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo 26777985/100000000 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu lAl/m, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,18 Eur (dvidešimt keturis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.