Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, gynėjui advokatui Mariui Venckui, viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., apklaustas kaltinamuoju, kaltu neprisipažino ir parodė, jog J. M. buvo atšvietęs savo LR piliečio paso paskutinį puslapį, kuriame buvo jo duomenys. Kopiją jam davė dar prieš sutarties su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl mobilaus interneto ,,Mezon” sudarymą, kad sudarytų sutartį dėl tarpininkavimo, tačiau sandėris nebuvo sudarytas. Parodė, jog neturėjo nei sutarties su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl mobilaus sudarymo, nei ,,Mezon” interneto modemo. Jis su J. M. buvo susitikęs, kai J. M. su partneriu buvo atvykęs prašyti pinigų į Gargždus bei prie „Lietuvos jūrų laivininkystės“, Klaipėdoje. Pareiškimą ir prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos Vyriausiajam policijos komisariatui pateikė tada, kai gavo šaukimą dėl civilinės bylos, kurioje jam pareikštas ieškinys dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo pagal sutartį su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru. Jis norėjo, kad pareiškime nurodytas aplinkybes ištirtų, išsiaiškintų dėl elektroninių paslaugų sutarties pasirašymo. Pareiškime ir prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė aplinkybes, kaip prielaidą, versiją tyrimui. Jis nurodė, kad sutartį su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl mobilaus interneto ,,Mezon” suklastoti gal galėjo J. M. Jis (G. G.) tik pateikė teiginį, kas galimai suklastojo parašą ir dėl to prašė teisėsaugos šį faktą išaiškinti. Policijai nurodė M. pavardę, nes jam buvo davęs savo paso kopija. Savo prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareiškimu siekė save reabilituoti, norėjo, kad būtų ištirta kas tą sutartį pasirašė. Su sutartimi ir joje esančiais įrašais susipažino, nesutinka, kad sutartyje su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl mobilaus interneto ,,Mezon” gali būti jo parašas, nes esantis parašas neatitinka jo parašo. Parodė, jog iš seniau naudojo ,,Balticum” internetą, todėl jam papildomas internetas nereikalingas, nė karto nemokėjo už ,,Mezon” internetą, ja nesinaudojo, sutarties taip pat neturėjo. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nėra buvęs.

G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai (b.l. 20-21, 47-48).

Liudytojas J. M. parodė, jog ankščiau bendravo su G. G., kuris buvo jo pažįstamas. G. G. jam pasakė, kad sudarys sutartį su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl mobilaus interneto ,,Mezon”, kuriuo galės naudotis ir jis, kai iškils būtinumas. Abu nuvyko į AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą, kur G. G. savo vardu sudarė sutartį ir ją patvirtino savo parašu. G. G. sutartyje nurodė jo adresą, mobiliojo telefono numerį bei elektroninį paštą. Kodėl G. G. nenorėjo sutartyje nurodyti savo duomenų, nežino. Interneto ryšys buvo naudojamas, kad gauti lėšas verslui. G. G. davė jam savo modemą ir leido naudotis internetu. Sutarė su G. G., kad už elektroninių ryšių paslaugas mokės tuo atveju, kai jis naudosis internetu ir jis už interneto paslaugas mokėjo. Jis G. G. paskolino 2300 litų, 600 litų grąžino, tačiau po to G. G. dingo, į jo skambučius nebeatsiliepė. Jis G. G. skambindavo, nes norėjo atiduoti mobilaus interneto modemą. Kodėl G. G. nurodo, jog sutartį sudarė jis, nežino. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje gyvena jis ir mama. Dėl įskundimo ir šmeižto jo atžvilgiu civilinio ieškinio nereiškia.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai (b.l.29-30).

Iš 2012-10-31 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo (b.l.12) bei jo 2012-11-15 patikslinimo (b.l. 13) matyti, jog G. G. pateikė prašymą Klaipėdos AVPK pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str., 182 str. J. M. atžvilgiu.

2012-11-19 pranešime pažymima apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01737-12 pagal G. G. pareiškimą dėl suklastoto parašo elektroninių paslaugų teikimo sutartyje (b.l. 11).

Iš 2010-08-24 elektroninių ryšių paslaugų tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ji sudaryta ir pasirašyta G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu (b.l. 16-17).

Lietuvos teismo ekspertizės instituto Klaipėdos skyriaus 2013-10-07 specialisto išvadoje Nr. 11K-111 (13) konstatuota, kad tirti pateiktoje 2010-08-24 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinį įrašą „G. G.” parašė bei šalia pasirašė G. G. (b.l.33-35).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas. Tokia BK 236 str. numatyto nusikaltimo sudėties konstrukcija, kai pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti tiesiogiai siejamas su melagingai apskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo pradžia ir konkretaus galinčio pradėti tokį baudžiamąjį persekiojimą pareigūno iniciatyva, sukuria teismui pareigą kruopščiai patikrinti visas įskundimo padarius nusikalstamą veiką aplinkybes ir sutelkti reikiamą dėmesį tokio įskundimo melagingumo požymio, kaltininko subjektiškumo ir jo tiesioginės tyčios melagingai įskųsti išaiškinimui. Teismų praktikoje, pažymima kad <...> skundo melagingumo išaiškinimas neturi apsiriboti vien konstatavimu, kad <...> nusikalstamos veikos padarymo faktas BPK nustatytomis priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ar neįrodytas. Byloje turi būti nustatyta, kad <...> įskundęs asmuo tyčia, sąmoningai, būtent siekdamas įskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė melagingą informaciją. Ši informacija turi būti teismo įvertinta ir tuo aspektu, ar nurodytų faktų pobūdis buvo pakankamas pradėtame ikiteisminiame tyrime persekioti <...> baudžiamąja tvarka (reikšti pagrįstus įtarimus padarius veiką, kuri atitinka BK specialioje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį), ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad skundą padavęs asmuo sąžiningai klydo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis, baudžiamoji byla Nr. 2K-7-336/2010).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog po 2010-08-24 Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru buvo praėjęs dvejų metų laikotarpis, kai 2012-10-31 G. G. pateikė Klaipėdos AVPK pareigūnams prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12) ir 2012-09-19 pareiškimą (b. l. 25), prašydamas išsiaiškinti kas jo vardu galėjo sudaryti paslaugų teikimo sutartį ir nurodė jo nuomone galėjusį tai atlikti asmenį (G. G. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė frazę „galimai galėjusį“) - J. M. Remiantis kaltinamojo ir liudytojo parodymais, G. G. su J. M. buvo pažįstami, vystė bendrą veiklą, kurios metu ir buvo sudaryta 2010-08-24 Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sutarties matyti, jog nors ,,Paslaugų gavėju” yra įvardintas G. G., tačiau gyvenamosios vietos adresas, mobiliojo telefono numeris bei elektroninis paštas - J. M. asmeniniai duomenys (b. l. 17). Po sutarties sudarymo G. G. už elektroninių ryšių paslaugų paslaugas nemokėjo, o mobilaus interneto ,,Mezon” modemą turėjo bei už elektroninių ryšių paslaugas mokėjo J. M. Šios aplinkybės patvirtina, jog tarp kaltinamojo G. G. ir liudytojo J. M. buvo susiklostę ne tik darbiniai bet ir pasitikėjimo santykiai. Nors 2013-10-07 specialisto išvadoje Nr. 11K-111 (13) konstatuota, kad 2010-08-24 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinį įrašą „G. G.” parašė bei šalia pasirašė G. G. (b.l.33-35), tačiau teismas, įvertinęs duomenų visumą, negali paneigti versijos dėl G. G. sąžiningo klydimo, nurodant galimą sutarties sudarytoją J. M. ikiteisminio tyrimo institucijai. Asmuo už nusikalstamą veiką baudžiamąja tvarka atsako tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, traktuojami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad G. G. veiksmuose nėra tyčinio, sąmoningo, melagingo siekio, t. y. subjektyvinės nusikaltimo pusės elemento, siekiant melagingai įskųsti pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko buvo pradėtas šio asmens baudžiamasis persekiojimas.

Kadangi BK 236 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys - baudžiamoji byla Nr. 2K-620/2010, baudžiamoji byla Nr. 2K-458/2011), o G. G. veiksmuose nenustatyta aptariamo nusikaltimo sudėties, teismas daro išvadą, jog G. G. nepadarė nusikalstamos veikos, tučinčios melagingo įskundimo požymių. Todėl G. G. pagal LR BK 236 str. 1 dalį išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendžia:

G. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.