- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- AS-38-146/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03820-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. rugsėjo 23 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 22) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 2-279(4R-553) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ ir klausimą išspręsti iš esmės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi (b. l. 23–24) atsisakė priimti pareiškėjos S. Š. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus veiksmų bei dėl to priimto VAGK 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo pateikti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Iš VAGK pirmininko 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 2-279(4R-553) teismas nustatė, kad šiuo sprendimu buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl NŽT Kretingos skyriaus sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nežinybingą Komisijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad VAGK teikiamų skundų priėmimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti nagrinėti skundą, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (12 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, t. y. skunde VAGK nurodytas pareiškėjas ir atsakovas išlieka pareiškėju bei atsakovu ir administraciniame teisme. Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė.
Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad atsisakant priimti nagrinėti pareiškėjų VAGK teikiamus skundus vienasmeniškai VAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimamu sprendimu, tokio sprendimo juridinė galia yra prilyginamas kolegialiai priimamiems VAGK sprendimams, kurie yra priimami, sprendžiant ginčus iš esmės. Taigi VAGK sprendimai, kuriais yra atsisakoma nagrinėti VAGK pateiktą skundą, yra skundžiami administraciniam teismui pagal atsakovo buveinės vietą. Teismas nustatė, kad Komisijoje ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme bylos šalys yra tos pačios (pareiškėja yra S. Š., atsakovas – NŽT Kretingos skyrius), todėl skundas dėl NŽT Kretingos skyriaus veiksmų bei dėl to VAGK 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo turi būti paduodamas teismui pagal NŽT Kretingos skyriaus buveinės vietą, t. y. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes jo nagrinėjimas nepriskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, išaiškindamas pareiškėjai teisę skundą teikti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
III.
Pareiškėja S. Š. padavė atskirąjį skundą (b. l. 28–30), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas nagrinėtinas Klaipėdos apygardos administraciniam teisme. Šį savo teiginį pareiškėja grindžia argumentu, kad ji skundžia teismui ne NŽT Kretingos skyriaus vedėjo veiksmus, o VAGK veiksmus – t. y. VAGK nepagrįstą atsisakymą priimti skundą nagrinėjimui. VAGK buveinė yra Vilniaus mieste, todėl pareiškėja mano, kad jos skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos S. Š. skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą procesinių taisyklių. Viena iš jų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.
ABTĮ 28 straipsnio, kuris reglamentuoja skundo padavimą administraciniam teismui dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad apskundus teismui administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Analogiška taisyklė buvo įtvirtinta iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ 32 straipsnio nuostatas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai pabrėžiama, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme. Tokiu atveju vadovaujamasi ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, t.y. ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios kaip pareiškėjas buvo nurodęs skunde, pateiktame išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Skundžiant teismui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, atsakovu administracinėje byloje lieka tas pats viešojo administravimo subjektas, kuris buvo nurodytas asmens skunde išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos negalėjimas būti atsakovu administracinėje byloje teismui nėra kliūtis patikrinti skundžiamo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2005 m. birželio 1 d. Nr. A4-676/2005, LVAT 2006 m. rugsėjo 7 d. Nr. AS8-303/2006, 2009 m. vasario 13 d. Nr. AS146-42/2009, 2011 m. sausio 12 d. Nr.A502-104/2011, 2014 m. spalio 29 d. Nr.AS146-1019/2014, 2015 m. birželio 30 d. Nr.A-1080-143/2015, 2016 m. balandžio 8 d. Nr.A-987-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį Nr.A-1237-146/2016, kt.). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos procesinės taisyklės yra aktualios ir taikant nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399) 28 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas teisinis reguliavimas yra analogiškas iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, kurios paskirtis ir tikslas – nagrinėti administracinius ginčus išankstine ginčo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817 patvirtintų Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuostatų 1, 6 punktai). Administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriais administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, <...>, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Iš pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 17 d. skundo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (atsakovas NŽT Kretingos skyrius) matyti, kad pareiškėja šiuo skundu siekė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija panaikintų NŽT Kretingos skyrius 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 14SD-3341-(14.14.104.), kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2016 m. liepos 8 d. prašymą (skundą) dėl pareiškėjos ir kitų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų nustatymo, ir įpareigotų atsakovą pašalinti pareiškėjos nurodytus pažeidimus. VAGK pirmininkas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atsisakė priimti šį pareiškėjos skundą, vadovaudamasis AGKĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nežinybingą Komisijai. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti VAGK pirmininko 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą atsisakyti priimti skundą ir prašydama išspręsti klausimą iš esmės, kitą administracinės bylos šalį (atsakovą NŽT Kretingos skyrių) nurodė teisingai, t.y. pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Minėta, kad apskundus teismui administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, jog ji apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ne NŽT Kretingos skyriaus sprendimą, o VAGK pirmininko 2016 m. rugpjūčio 23 d. nepagrįstą atsisakymą priimti skundą, o VAGK buveinė yra Vilniuje, negali būti pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja paduodama skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai bei apskųsdama teismui VAGK atsisakymą priimti skundą, siekia iš esmės to paties tikslo, t.y. kad būtų patikrintas NŽT Kretingos skyrius 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 14SD-3341-(14.14.104.) pagrįstumas bei teisėtumas, kad šis sprendimas būtų panaikintas įpareigojant atsakovą atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus. Pareiškėja dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo pasirinko tokį teisinį gynybos būdą, kad jos teises galimai pažeidžiantį NŽT Kretingos skyrius 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 14SD-3341-(14.14.104.) apskundė VAGK, o ši išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėjai nesutinkant su VAGK pirmininko 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atsisakyti priimti skundą bei pateikus skundą teismui dėl šio VAGK sprendimo, teismas, spręsdamas tokio skundo priimtinumą atitinkamame administraciniame teisme, turėjo atsižvelgti į pirmiau aptartą ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinę taisyklę, taip pat į ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas.
ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, taikoma nustatant administracinių bylų teritorinį teismingumą – t. y. skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), <...>. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai taikydamas procesinės teisės normas. Teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjos skundas, paduotas dėl VAGK pirmininko 2016 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 2-279 (4R-553) sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl atsakovo NŽT Kretingos skyriaus sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes atsakovas šioje byloje yra NŽT Kretingos skyrius, kurio buveinė yra ne Vilniaus apygardos administracinio teismo, o kitos apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje. Teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartyje tinkamai išaiškino pareiškėjai, kad VAGK pirmininko 2016 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 2-279 (4R-553) sprendimą ji gali apskųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, t.y. tam apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo (NŽT Kretingos skyriaus) buveinės vieta (J. K. Chodkevičiaus g. 10, Kretingos m., Kretingos r. sav.).
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.