Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ atskirąjį skundą dėl civilinėje byloje Nr. A2-5703-454/2015 priimtos Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2738-877/2012 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“ ir uždarosios akcinės bendrovei „Intermaks salonas“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teisme 2012-01-05 buvo gautas UAB „Legrana“ ir UAB „Intermaks salonas“ pareiškimas (t. 1, b. l. 3–7) CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti tarp šalių 2011-12-23 pasirašytą taikos sutartį. Pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodyta, kad šalys susitarė dėl 11 331 Lt skolos grąžinimo, taip pat nurodė, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės.

Kauno apylinkės teisme 2015-01-30 gautas pareiškėjos UAB „Intermaks salonas“ prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2738-877/2012 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (t. 1, b. l. 115–120). Prašyme nurodyta, kad 2014-10-30 pareiškėjas gavo 2014-10-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-01023-13. Šiame nutarime yra nurodyta, jog <... 2014-02-28 Kauno apskrities VPK KTV surašytoje specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-269 nurodoma, kad tirti pateiktame <...> 2012-01-03 pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo, skiltyje UAB „Intermaks salonas“ direktorius A. A. esantį A. A. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne A. A., o kitas asmuo...>. Pareiškėja tik 2014-10-30 sužinojo, kad 2012-01-03 pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo suklastotas pareiškėjos direktoriaus A. A. parašas, t. y. A. A. vardu 2012-01-03 pareiškimą pasirašė ne A. A., o kitas asmuo. Kaip matyti iš 2014-10-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra nutarimo ir 2014-02-28 specialisto išvados, sudarant šį pareiškimą buvo išreikšta tik vienos šalies valia, t. y. UAB „Legrana“ valia, nes antra šio pareiškimo šalis, t. y. UAB „Intermaks salonas“ ir ją atstovaujantis įmonės direktorius A. A., šio pareiškimo nepasirašė ir jokia forma savo valios patvirtinti taikos sutartį teisme neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nustatyta, jog pareiškėja procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė 2014-10-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nustatytas aplinkybes, kad „2012-01-03 pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo, skiltyje UAB „Intermaks salonas" direktorius A. A., esantį A. A. vardu pasirašytą parašą, pasirašė ne A. A., o kitas asmuo...“. Pareiškėjo nuomone, Kauno apylinkės teismas 2012-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2738-877/2012 galimai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes buvo suklaidintas dėl suklastoto pareiškėjo parašo ant pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas (LAT 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004, LAT 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pažymėtina, kad byla, kurioje buvo prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta taikos sutartimi, t. y. nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė aplinkybe, kad ji tik 2014-10-30 sužinojo, kad 2012-01-03 pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo teisme buvo suklastotas pareiškėjo direktoriaus A. A. parašas, t. y. A. A. vardu 2012-01-03 pareiškime pasirašė ne A. A., o kitas asmuo. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad iš 2014-10-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra nutarimo ir 2014-02-28 specialisto išvados matyti, kad, sudarant šį pareiškimą, buvo išreikšta tik vienos šalies valia, t. y. UAB „Legrana“ valia, nes kita šio pareiškimo šalis, t. y. UAB „Intermaks salonas“ ir ją atstovaujantis įmonės direktorius A. A., šio pareiškimo nepasirašė ir jokia forma savo valios patvirtinti taikos sutartį teisme neišreiškė, dėl to buvo pažeisti CK 1.76 str. ir LR CK 1.80 str.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Pažymėtina, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Kauno apylinkės teismas 2015-10-14 nutartimi (t. 2, b. l. 32–33) atmesdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2738-877/2012 nurodė, kad taikos sutarties sąlygos buvo derinamos ilgą laiką, sutartį ruošė kvalifikuoti teisininkai, po sutarties pasirašymo pareiškėja atliko mokėjimus pagal sutartį (t. 1, b. l. 54), dėl to nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė laisvai sudaryti sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai nuo taikos sutarties pasirašymo buvo žinomos sutarties sąlygos, mokėtinų įmokų dydis ir terminai, ką pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 58). Be to, kaip nustatyta 2014-10-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kad „Ikiteisminio tyrimo metus apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad 2011 metų pabaigoje, tikslios datos neprisimenantis, į jį kreipėsi UAB „Intermaks salonas“ ir UAB „Interbolis“ direktorius A. A. su prašymu parengti taikos sutartis tarp jo vadovaujamų bendrovių ir UAB „Legrana“. Šios sutartys buvo rengiamos dėl skolų grąžinimų dalimis. Jis sutartis parengęs. Sutarčių sąlygas derinęs su A. A. ir I. B.....“. Tai reiškia, kad pareiškėja apie skolą žinojo, ją pripažino ir ieškojo būdų, kokiomis sąlygomis atsiskaityti su UAB „Legrana“. Taip pat pažymėtina, kad byloje esanti 2014-02-28 Nr. 20-4-IS1-269 specialisto išvada patvirtina, kad 2011-12-23 taikos sutartį pasirašė pats A. A. (t. 1, b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien dėl to, kad prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pasirašė ne A. A., nėra pagrindo teigti, jog pati taikos sutartis neatitiko šalių valios.

Atskirajame skunde pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismo 2015-10-14 nutartis prieštarauja to paties teisėjo 2015-04-09 nutarčiai, kad teismas 2015-10-14 nutartimi peržengė ieškinio ribas ir pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta bylos medžiaga, teismo 2015-04-09 nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas (nurodžius, kad ,,Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutartis panaikintina. 2012-01-03 pareiškimas atsisakytinas priimti“, kuris ištaisytas 2015-04-14 nutartimi (nurodant, kad ,,Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas“), kuri yra sudėtinė Kauno apylinkės teismo 2015-04-09 nutarties dalis (t. 1, b. l. 155). Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo 2015-04-09 nutartimi buvo atnaujintas procesas ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas ir pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas laikytini nepagrįstais. Kiti atskirojo skundo argumentai, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-10-14 nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis nebuvo panaikinta, iš esmės yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį). Nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priima pagal CPK 371 straipsnio 2 dalį – nutartį ar sprendimą – jų procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės, kuriais pasisakoma dėl ginčo baigties. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėja prašė tik atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2738-877/2012 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš esmės ji siekė, kad būtų panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutartis, todėl pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, kurioje procesas buvo atnaujintas 2015-04-09 nutartimi, galėjo priimti tik CPK 371 straipsnyje 1 dalyje numatytą sprendimą (nutartį). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama teismo 2015-10-14 nutartimi iš esmės buvo atmestas prašymas dėl teismo 2015-10-14 nutarties panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškėjos prašymas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutarties panaikinimo atmestinas (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).

Atskirąjį skundą atmetus, vertintinas UAB „Legrana“ prašymas priteisti iš apelianto atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, atlyginimą. Kaip matyti iš į bylą pateiktos sąskaitos (t. 2, b. l. 50), paslaugas UAB „Legrana“ teikė advokato padėjėja. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas gali atstovauti dalyvaujančius byloje asmenis tik pirmosios instancijos teisme. Kadangi procesinio dokumento parengimas yra prilyginamas atstovavimui teisme, o teisines paslaugas teikusi advokato padėjėja atitinkamus veiksmus atlikti neturėjo teisės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atstovavimo išlaidos negali būti perkeliamos apeliantui, todėl prašymas priteisti jų atlyginimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Pareiškėjos UAB „Intermaks salonas“ (į. k. 134116112) prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties panaikinimo atmesti.