Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendžio ir .

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. A. nuteistas už tai, jog laikotarpiu nuo 2010-10-13 iki 2011-02-02 nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – Panevėžio apygardos teismo 2010-10-06 nutarties, kuria, jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini), kuriai iškelta bankroto byla, vadovas, per nutartimi nustatytą 10 dienų terminą teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, privalėjo minėta teismo nutartimi paskirtam UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui – UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui N. Č. - perduoti įmonės turtą ir visus buhalterinius dokumentus, tačiau nei UAB (duomenys neskelbtini) turto, nei UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė.

Nuteistasis V. A. apeliacinu sundu prašo teismo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį iš kaltinimo pagal BK 245 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais. Teismas neteisingai įvertino baudžiamojo įstatymo teisės normas dėl nusikalstamos veikos požymių ir sudėties. Teismo tirti ir vertinti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apelianto padaryta veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 245 straipsnį. Nuosprendyje kaltė grindžiama prielaidomis, nepateikiant jokių objektyviai patvirtintų duomenų. Teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių su bausme nesusiję teismų sprendimai buvo neįvykdyti ir ar būtent apeliantas už tą atsakingas. Nuo 2008 m. birželio mėn. l2 d. jis sunkiai susirgo ir nuo to laiko UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, dokumentus tvarkė buhalterė, ir kur jie šiuo metu apeliantas nežino. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. B. ir A. V. parodymais, kurie yra iš dalies teisingi, tačiau teismas išrinko atskiras frazes, kurios neva pagrindžia faktą, jog apeliantas rūpinosi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, buhalterija, atlyginimais. Apeliantas 2009 m. spalio 28 d. Registrų centrui pateikė vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus atleidimo iš pareigų, nes kiti akcininkai jį buvo įpareigoję kreiptis į VĮ Registrų centras. Šis juridinis faktas parodo, kad jo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) nutrūko. Teismas neišreikalavo reikalingų medicininių pažymų, nesiekė išsiaiškinti jo galimybės vykdyti sprendimą. Teismų praktkoje asmuo atsako pagal BK 245 str. tik tuomet, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys 2K-47/2009, 2K-584/2010 ir kt). Dalis reikalingų dokumentų ir turto buvo bankroto administratoriaus buvo perimta, kas nurodyta ir teismo nuosprendyje. Dėl šios jau ikiteisminio tyrimo metu žinomos priežasties prokuroras turėjo patikslinti kaltinimą remiantis BPK 256 str. 1 d. pagrindu, tačiau to nepadarė, o teismas šios klaidos neištaisė. Tuo iš esmės pažeistos jo teisės, nes apeliantas nežino nuo ko gintis, o tai yra esminis BPK pažeidimas. Be to, netinkamai traktuotos CK 2.104 str. nuostatos. Byloje yra pateikti dokumentai tiek iš VŲ „Registrų centras", tiek ir iš VĮ „Regitra" apie individualios įmonės (duomenys neskelbtini) pertvarkymą į UAB (duomenys neskelbtini). Individualios įmonės 2005-09-17 pertvarkymo akte yra aiškiai nurodyta, jog „Bendrovės kapitalas yra 10 000 Lt, jis formuojamas iš V. A. įmonės - firmos (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad įstatinis bendrovės kapitalas suformuotas iš jo lėšų, ir joks jo individualios įmonės joks turtas nebuvo perduotas. Jeigu ikiteisminis tyrimas tai būtų atribojęs, o teismas pataisęs šią klaidą, tuomet būtų galimybė patikslinti kaltinimą, dėl ko nebūtų pažeistos jo procesinės teisės ir nekaltumo prezumpcija, nes jis nežino nuo ko gintis. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turtas yra areštuotas, bet neatribojus jo asmeninio turto nuo bendrovės, nepagrįstai areštuotas jo asmenininis kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Todėl byloje pareikštas reikalavimas išieškoti iš jo asmeninio turto yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, jis perduoti UAB (duomenys neskelbtini) turtą bankroto administratoriui pareigos neturėjo, nes nežinojo kokį turtą perduoti, o antra, dėl sunkios ligos negalėjau ir to padaryti. Be to, baudžiamoji atsakomybė man, V. A., yra paskirta visiškai neadekvačiai, pažeidžiant ultima ratio principo esmę. BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma besąlygiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, o teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas, pirmiausia, yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Baudžiamoji atsakomybė, numatyta dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, turi būti taikoma tik išnaudojus visas civiline ir administracine tvarka numatytas galimybes ir priemones. Tarp Baudžiamojo kodekso ir bankroto įstatymo normų yra konkurencija ir abu įstatymai nustato atsakomybę už tuos pačius veiksmus. Byloje nėra duomenų, jog jam būtų pritaikyta Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nustatyta procesinė poveikio priemonė. Be to, pagal teismų praktiką teismo sprendimo neįvykdymas per teismo nustatytą terminą gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal BK 245 straipsnį, kai tik pats asmuo galėjo įvykdyti teismo sprendimą arba piktybiškai vengė teismo nutarimu nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą, arba asmuo nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą teismo skirto įpareigojimo. Kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta. Skunde taip pat teigiama, jog net jeigu jis ir būtų padaręs inkriminuotas veikas, jos neturėjo būti išskirtos į du atskirus epizodus, už kurio kiekvieno pažeidimą skiriama bausmė, o po to subendrinama, nes tai būtų tik tęstinis nusikaltimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas dalinai.

Nuosprendis panaikintinas ir byla grąžintina prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto.

Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 219 str. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 5 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodytas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt.) ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog V. A. inkriminuojamos veikos aprašymas kaltinime yra suformuluotas netinkamai ir dėl to byla grąžintina prokurorui.

BK 245 str. numato atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Be to, kaip teisingai pažymėta skunde, atsakomybė pagal BK 245 str. dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, teismų praktikoje taikoma, konstatavus, jog išnaudotos civiline ir administracine tvarka numatytos galimybės ir priemonės, jog turi būti laikomasi ultima ratio ir baudžiamosios atsakomybės proporcingumo principų.

V. A. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 245 str. už tai, jog Panevėžio apygardos teismo 2010-10-06 ir 2011-02-02 nutartimis buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus buhalterinius dokumentus, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) turto ir buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė.

Nei iš kaltinimo, nei iš nuosprendžio neaišku, nei už kokių dokumentų, nei už kokio konkretaus turto neperdavimą V. A. kaltinamas, t.y., kurioje apimtyje tyčia neįvykdė teismo sprendimo. Šios aplinkybė yra svarbios, nes iš bylos matyti, jog dalį UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir turto bankroto administratorius, naudodamasis savo įgaliojimais, perėmė. Iš kaltinimo taip pat neaišku, ar pagal BK 245 str. nevykdant teismo sprendimo neperduotu UAB(duomenys neskelbtini) turto laikomos ir tos transporto priemonės, kurios šios įmonės vardu nustatyta tvarka nebuvo perregistruotos iš IĮ (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 135). Neaišku, ar V. A. kaltinamas neperdavimu transporto piemonių, kurių ikiteisminio tyrimo tyrimo metu fiziškai buvo nerasta ir kurių pagal V. A. paaiškinimus įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo dar prieš bankroto bylos iškėlimą. Iš bylos taip pat matyti, jog dalies buhalterinių dokumentų nebuvo surasta ir yra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita 2009 m. ir vėliau iki bankroto bylos iškėlimo galėjo būti tinkamai nevedama ar neišsaugota.

Nedetalizavus kaltinime, kurių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir turto neperdavimu V. A. kaltinamas, negalima spręsti nei dėl jo tyčios bei atitinkamai BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties jo veiksmuose buvimo, nei dėl to, ar po bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo šios įmonės turėtas turtas ir dokumentai nebuvo bankroto administratoriaus perimti panaudojus kitas įstatymų numatytas priemones. Be to, iš Panevėžio apygardos teismo 2011-02-02 nutarties matyti, jog V. A. jau yra nubaustas už UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui 1000 Lt bauda, vadovaujantis Įmonių bakroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. Nenurodžius, dėl kurio UAB (duomenys neskelbtini) turto bei kurių dokumentų neperdavimo laikotarpiu iki 2011-02-02 V. A. pagal BK 245 str. kaltinamas, neaišku, ar jis nėra baudžiamas antrą kartą už tą už pačią veiką.

Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl išdėstytų trūkumų ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Šie kaltinamojo akto trūkumai nebuvo ištaisyti nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, tačiau jie trukdo nagrinėti bylą, nes, nežinant kuo asmuo konkrečiai kaltinamas ir už ką konkrečiai buvo nuteistas, suvaržoma jo teisė į gynybą.

Kadangi aptartais pagrindais byla grąžinama prokurorui, dėl kitų skundo argumentų, susijusių su įrodymų bei veikos vertinimu, teisėjų kolegija nebepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, jei būtų konstatuota, jog dalis UAB (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperduota dėl to, jog nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita bei dėl to, kad turtas prieš bankroto bylos iškėlimą buvo pasisavintas ar išvaistytas, tokios veikos turi ne BK 245 str., bet atitinkamai BK 222 str. ar 223 str. bei BK 183 str. ar 184 str. požymių. Pažymėtina, jog pastarosios nusikalstamos veikos yra sunkesnės, nei BK 245 str. numatytas baudžiamasis nusižengimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, vadovaujantis BPK 320 str. 4 d., nuteistojo padėtis negali būti bloginama ir, grąžinus bylą prokurorui, reikšti apeliantui sunkesnius kaltinimus nebegalima.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.