Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. l d., 5 d. l p., bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. M. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2015 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis V. M. skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį jo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., bei sušvelninti skirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis V. M. iš esmės ginčija 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., nurodydamas, kad buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio dėl šios nusikalstamos veikos priėmimo senatis, todėl prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. 1 d. numato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. 2 d. numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.

Kaip matyti, nuosprendžio metu kylančių abejonių šalinimas yra galimas jei dėl to nepakeičiama nuosprendžio esmė. Taikant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir nuteistajam V. M. nutraukiant baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. bei švelninant skirtą laisvės atėmimo bausmę, be jokios abejonės, pasikeistų įsiteisėjusio nuosprendžio esmė. Tai taip pat reikštų įsiteisėjusio nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo revizavimą, būdingą (jei nuosprendis nėra įsiteisėjęs) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VI dalyje numatytam bylų procesui apeliacinės instancijos teisme pagal apeliacinius skundus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas jau yra tikrintas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal V. M. apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-651/2016 yra pasisakęs dėl nuteistajam V. M. 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo bei įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl senaties termino apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad senaties terminas nėra pasibaigęs, kadangi V. M. 2013-10-10 Didžiojoje Britanijoje padarė nusikalstamą veiką, todėl senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2009-05-11 iki 2009-07-28, pradedama skaičiuoti nuo 2013-10-10. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje taip pat pažymėta ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.

Aukštesnysis teismas, nors ir nevertina įsiteisėjusio 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui V. M. nurodo, jog jis skunde neteisingai sieja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eigos atsinaujinimą su teistumo užtraukimu iki 2014-03-25 galiojusios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 str. 1 d. redakcijos prasme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 8 d. numatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kaip matyti, apkaltinamojo nuosprendžio senaties eigos nutrūkimas siejamas su tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, o ne su teistumo užtraukimu, todėl nuteistojo V. M. teiginiai, kad jo nuteisimas Jungtinėje Karalystėje, pagal veikos padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 str. 1 d. redakciją, jam teistumo neužtraukė, vertinant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymą, įtakos neturi.

Nuteistasis V. M. skunde taip pat prašo išanalizuoti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį byloje Nr. 1S-162-360/2016 bei išaiškinti nuo kelių MGL turto vertės kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje numatyta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, įsigaliojusi 2015-01-01).

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teisės konsultacijos yra advokatų teikiamos teisinės paslaugos (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.), ir plačiau dėl šių nuteistojo skundo prašymų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p, teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.