Kauno apylinkės teismo nuosprendis

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu artimam giminaičiui – motinai), BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimu) ir BK 270 straipsnio 3 dalyje (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu, padariusiu didelę žalą), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 20 d. apie 09.10 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., lauko virtuvėje, asmeninio konflikto metu pastūmė ir tyčia trenkė kumščiu vieną kartą savo šeimos nariui - savo motinai L. V. į galvą, šiais smurtiniais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio l d. apie 14.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. 16.25 val., tiksli data ir laikas teisminio tyrimo metu nenustatyta, A. V., iš VĮ Kėdainių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 6 kvartalo 7 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kėdainių rajone, pagrobė svetimą VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausantį bendros 2501,30 litų vertės turtą: 4,70 kietmetrių uosio padarinės medienos ir 5,61 kietmetrių uosio malkinės medienos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad galimai 2014 m. birželio 20 d. apie 09.10 val., būdamas neblaivus, motinai L. V. priekaištaujant dėl jo girtavimo, lauko virtuvėje ją pastūmė ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į pakaušį. Supranta, kad motinai skaudėjo. Dėl savo tokio elgesio gailisi, taip pasielgė pirmą kartą, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Motinos atsiprašė, jie susitaikė. Patvirtino, kad per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio l d. apie 14.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. 16.25 val., tikslaus laiko neprisimena, iš valstybinio miško, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, neturėdamas jokio leidimo per kelis kartus nupjovė ir pagrobė galimai 4,70 kietmetrių uosio padarinės medienos ir 5,61 kietmetrių uosio malkinės medienos, nupjovė apie 30 medžių, iš kurių du buvo beržo medžiai, o kiti sausi ir žali uosio medžiai. Kartu su A. L., kuris nežinojo, kad jis medieną pjauna neteisėtai, pjaunat beržus buvo aptiktas miškininkų ir pabėgo miške palikęs savo motorolerį. Visus medžius nupjovė savo motoriniu pjūklu, kurį pateikė policijai, medieną parsivežė arkliu, pasikrovė vienas, medieną sukrovė kaimyno negyvenamos sodybos pusėje, kad niekas nesuprastų, pagrobtą medieną pardavė už 600 Lt nepažįstamam asmeniui. Su girininkijos civiliniu ieškiniu sutinka visiškai, suvokia, kad padarė žalą aplinkai, turtinės žalos ir žalos aplinkai dydžių neginčijo. Gailisi. Daugiau taip nebesielgs. Moka išlaikymą nepilnametei dukrai, gauna apie 500 Lt darbo užmokestį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Dėl motinos - L. V. sumušimo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10, 11-12).

Nukentėjusioji L. V., parodė, kad 2014 m. birželio 20 d. namuose ji sūnui A. V. paprieštaravo, kad jis geria, dėl ko sūnus ją pastūmė, todėl ji atsitrenkė į durų staktą, jai suskaudo dešinį šoną šonkaulių srityje. Po to, A. trenkė jai kumščiu vieną kartą į galvą, pakaušį. Nuo smūgio jai skaudėjo galvą. Skambino į pagalbos centrą. Smurtas buvo vartojamas pirmą kartą. Į medikus nesikreipė, nes sunkiai vaikšto, todėl nuvykti pas medicinos ekspertą neturėjo galimybės (b. 1. 19, 21).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad A. V. 2014-06-20 10:38 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 32).

Dėl medienos vagystės

Byloje yra Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos pareiškimas, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 62).

Kaltinamasis patvirtino, kad dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje procesiniame veiksme, kurio protokole užfiksuota, kad A. V. parodė vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) girininkijos 7 sklypo 6 kvartalą, kur nupjovė 28 uosius ir 2 beržus (b. l. 115-120).

Liudytojas E. V. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 16.15 val., kartu su eigule atvažiavo į 6-o kvartalo 6 sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) eiguvoje, kuri yra Kėdainių rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Atvažiavus prie pamiškės, išgirdo dirbant benzininį pjūklą. Važiavo su tarnybiniu automobiliu link benzininio pjūklo garso. Privažiavus arčiau, pamatė du vyrus, iš kurių vienas turėjo benzininį pjūklą rankose ir pjaustė nupjauto beržo šakas. Kitas vyras tvarkė beržo šakas. Vyrai pamatę automobilį, pasišalino į miško gilumą. Apžiūrėjęs pamiškę pamatė, kad yra išpjauta ir pagrobta apie 30 medžių. Iš viso išpjauta 14 sausų uosių, 14 žalių uosių ir 2 žali beržai. Apie vagystę pranešė policijai. Miškas, iš kurio išpjauti ir pagrobti medžiai, priklauso valstybei (b. l. 93-94).

Liudytojas A. L. parodė, kad pažinojo A. V. ir žinojo, kad pastarasis dirba „Kėdainių girios“, bei miške pjauna medžius. 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nurodyti negali, sutiko A., kuris paprašė jo padėti miške. Jis sutiko. Kartu su A. V. nuvažiavo jam priklausančiu mėlynos spalvos motoroleriu „Aprilia“ į mišką, esantį netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Kam miškas priklausė, nežinojo. A. V. oranžinės spalvos benzininiu pjūklu nupjovė du beržus. Po to, A. V. nieko nepaaiškinęs pasakė jam eiti į miško gilumą. Jam kilo įtarimų. Su A. V. išlindo kitoje miško vietoje ir grįžo į Medininkus. Apie vagystę nieko nežinojo (b. l. 95-96).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) girininkijos 6 kvartalo 7 sklype, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. Miške rastas motoroleris, mėlynos spalvos, ant rėmo matosi užrašas „Aprilia“. Nuo motorolerio 840 cm į pietus, rastas uosio 1 kelmas, kurio plotis 40 cm, toliau į pietus, miške rasti uosio kelmai : 2-ojo kelmo plotis 40 cm, 3-ojo kelmo plotis 16 cm, 4-ojo kelmo plotis 27 cm, 5-ojo kelmo plotis 13 cm, 6-ojo kelmo plotis 52 cm, 7-ojo kelmo plotis 24 cm, 8-ojo kelmo plotis 13 cm, 9-ojo kelmo plotis 9 cm, 10-ojo kelmo plotis 36 cm, 11-ojo kelmo plotis 21 cm, 12-ojo kelmo plotis 15 cm, 13-ojo kelmo plotis 28 cm, 14-ojo kelmo plotis 32 cm, 15-ojo kelmo plotis 30 cm, 16-ojo kelmo plotis 28 cm, 17-ojo kelmo plotis 37 cm, 18-ojo kelmo plotis 32 cm, 19-ojo kelmo plotis 26 cm, 20-ojo kelmo plotis 24 cm, 21-ojo kelmo plotis 14 cm, 22-ojo kelmo plotis 13 cm, 23-ojo kelmo plotis 34 cm, 24-ojo kelmo plotis 30 cm, 25-ojo kelmo plotis 16 cm, 26 –ojo kelmo plotis 37 cm, 27-ojo kelmo plotis 36 cm, 28-ojo kelmo plotis 31 cm, ir beržo kelmai : 29-ojo beržo kelmo plotis 30 cm, 30-ojo beržo kelmo plotis 28 cm. Nuo 1-ojo kelmo iki 30-ojo kelmo bendras ilgis 99,5 m. Apžiūros metu paimtas motoroleris (b. l. 63-70).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje rastas motoroleris „Aprilia“ (b. l. 74-77).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. V. tyrimui pateikė benzininį pjūklą „Jonsered OS 2156“ (b. l. 97), kuris buvo apžiūrėtas. Daiktinis įrodymas saugomas Kauno AVPK Kėdainių r. PK (b. l. 98-100, 101, 102).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais liudytojų parodymais, aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. birželio 20 d. apie 09.10 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., lauko virtuvėje, asmeninio konflikto metu pastūmė ir tyčia trenkė kumščiu vieną kartą savo šeimos nariui - savo motinai L. V. į galvą, šiais smurtiniais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Be to, per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio l d. apie 14.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. 16.25 val., tiksli data ir laikas teisminio tyrimo metu nenustatyta, A. V., iš VĮ Kėdainių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 6 kvartalo 7 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kėdainių rajone, pagrobė svetimą VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausantį bendros 2501,30 litų vertės turtą: 4,70 kietmetrių uosio padarinės medienos ir 5,61 kietmetrių uosio malkinės medienos.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Jei asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010).

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis sumušė savo motiną ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltu smurtavęs prieš motiną prisipažino visiškai, patvirtino, kad jo veiksmai sukėlė motinai fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš artimą giminaitį ir šeimos narį patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 2 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą ar padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudoti smurtiniai veiksmai, tai yra smūgio sudavimas į galvos sritį, sunkiai vaikštančios motinos pastūmimas, patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels motinai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamojo motinai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas daro kategorišką išvadą, kad A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą motinai).

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat daro išvadą, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą - medieną, kurios vertė 2501,30 Lt. Kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje pagrobęs kaltinime nurodytą medieną ir jos kiekį prisipažino visiškai. Tai, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 2501,30 Lt įrodo ir kaltinamojo parodymų, užfiksuotų patikrinimo vietoje protokole, turinys; ištirti liudytojo E. V. parodymai, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 16.15 val., atvažiavęs į kaltinime nurodytą įvykio vietą, išgirdo dirbant su benzininiu pjūklu, pamatė du vyrus, kurių vienas turėjo benzininį pjūklą ir pjaustė nupjauto beržo šakas, o kitas beržo šakas tvarkė, kad juos pamatę vyrai pasišalino į miško gilumą, kad įvykio vietoje, kurioje yra valstybinis miškas, rado išpjautus medžius, nustatė, jog viso buvo išpjauta 14 sausų uosių, 14 žalių uosių ir 2 žali beržai; ištirti liudytojo A. L. parodymai, kad paprašytas A. V., nežinodamas, jog elgiasi neteisėtai, padėjo A. V. dirbant miške, į kurį nuvyko A. V. motoroleriu „Aprilia“, kur A. V. benzininiu pjūklu nupjovė du beržus, po ko, nieko nepaaiškinęs, pasakė jam eiti į miško gilumą, dėl ko jam kilo įtarimas; patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriam užfiksuotas, jog įvykio vietoje rastas motoroleris „Aprilia“, išmatuoti ir suskaičiuoti nupjautų medžių kelmai. Kaltinamasis patvirtino, kad į įvykio vietą nuvyko įvykio vietoje rastu motoroleriu, kad visus medžius nupjovė jam priklausančiu benzininiu pjūklu, kurį pateikė tyrimui ir kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas. Darytina išvada, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kurio įvertinimo neginčijo, tai yra turtą, kurio vertė didesnė nei 5 MGL. Kaltinamojo veiksmai atskleidžia jo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. Tokiu būdu, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo grobia svetimą nuosavybę, numatė nusikalstamos veikos padarinius, kad turto savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, tai yra nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimą kaltinamasis pabaigė, nes pagrobtuoju turtu turėjo galimybę naudotis pagal savo valią, ką įrodo ir pagrobto turto pardavimo aplinkybė, kurią nurodė pats kaltinamasis.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimą).

Dėl medžių nupjovimo padarant didelę žalą gamtai

Byloje A. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio l d. apie 14.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. 16.25 val., tiksli data ir laikas teisminio tyrimo metu nenustatyta, iš VĮ Kėdainių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 6 kvartalo 7 sklypo, priklausančio III miškų grupei - apsauginiams miškams, IV brandumo grupės medynuose, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kėdainių rajone, tyčia neteisėtai, neturėdamas leidimo, išpjovęs bendrai 12,96 kietmetrių uosių ir beržų, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus „Miško naudojimas" 9 straipsnio „Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos" 6 punktą, kuriame „draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas", taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo VII skyriaus „Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir teisinė atsakomybė" 32 straipsnio „Žala aplinkai ir aplinkos būklės atkūrimas" 1 dalies 1 punktą, kuriame „pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžių, saugomų teritorijų būklei", dėl to padarė didelę 10368,00 litų žalą aplinkai, apskaičiuojamą pagal 2014 m. kovo 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžio paskaičiavimo metodikos patvirtinimo".

Nežiūrint to, kad kaltinamasis pagal jam pareikštus visus kaltinimo epizodus, tame tarpe ir pagal BK 270 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 1 d. sudėties.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasi neteisėtai, neplynu pjovimu (I tomas, b. l. 88), nupjovė 28 uosio ir 2 beržo medžius. Iš 28 nupjautų uosių 14 medžių buvo sausi, 14 - žali medžiai. Akivaizdu, kad neteisėtai nupjaudamas medžius jis pažeidė norminių aktų reikalavimus, padarė 10368,00 Lt žalą gamtai, tačiau to nepakanka, kad jis būtų pripažintas kaltu, padaręs kriminalinį nusikaltimą.

Pažymėtina, jog tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 270 str. 1 d. - dėl teisės aktuose nustatytų taisyklių pažeidimo, turi atsirasti pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Nusikalstamais padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri BK 270 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Svarbi yra ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kuri nereikalauja plataus kriminalizavimo ir baudimo vien tik už pavojaus aplinkai atsiradimo galimybę, nes tik pavojaus sukėlimo prielaidos akivaizdžiai nepakanka, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai yra kilusią grėsmę aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, o būtina ją įrodyti ir tą turi padaryti kaltinimą palaikanti pusė. Jeigu nėra pagrindo teigti, kad tokia grėsmė atsirado, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė.

Prokuroras, palaikydamas suformuluotą kaltinimą pagal BK 270 str. 1 d., kuriame kaltinamasis buvo kaltinamas ne galėjęs sukelti, o jau realiai sukėlęs padarinius gamtai, apie ką kalbama BK 270 str. 2 d., neįrodinėjo BK 270 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veiką kvalifikuojančių aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad išnagrinėjus bylą nėra ir nebuvo surinkta įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad kaltinamasis savo veiksmais galėjo padaryti didelės žalos gamtai, todėl, net jeigu ir buvo pažeistos gamtos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo taisyklės, asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas negali būti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas nupjaunant medžius, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nebuvo kilusi didelė grėsmė nei ekosistemai, nei ekosistema sutrikdyta esminiai, tai pat atsižvelgia į pakankamai nedidelį nupjautos medienos kiekį, į medienos vertingumą – tai yra į tai, kad nupjauti uosio ir beržo medžiai Lietuvoje naudojami ir kaip malkinė mediena, tai yra medžiai nėra saugomi kaip reta, nykstanti rūšis, dėl kurios sunaikinimo būtų kilusi grėsmė augmenijos rūšies ar jos dalies išlikimui, į tai, kad tarpe nupjautų medžių beveik pusę buvo jau sausi uosiai, medžiai nebuvo išpjauti paliekant plyną miško plotą, į tai, kad šiuo metu yra visos galimybės atkurti tai, kas buvo išpjauta ar suniokota, į tai, kad nebuvo įrodinėjama jokia kita grėsmė gamtai (kitai augalijai ar gyvūnijai, ar pan.), atsiradusi dėl kaltinamojo veiksmų, kuri kilo ar būtų kilusi ateityje (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2010,2K-54/2011). Esant tokioms aplinkybėms, 10368 Lt dydžio žalos, padarytos gamtai, nurodymas, savaime nereiškia, kad tokia žala turi būti vertintina kaip didelė žala gamtai, nekalbant apie tokios žalos grėsmės įrodinėjimą, ko reikalaujama aiškinantis BK 270 str. 1 d. dispoziciją.

Taigi, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog A. V. padarė nusikalstamą veiką, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 1 d. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką (motinos sumušimas) jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis teisiamas už dvi tyčines nesunkias baigtas nusikalstamas veikas; atsižvelgiama į padarytos veikos motyvus, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę: neteistas, dirba, moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nėra charakterizuojamas neigiamai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo terminą (BK 54, 61 str.) ir skiriant tokius įpareigojimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.) ir į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2014-06-20 iki 2014-06-22 (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. A. V. buvo sulaikytas (BPK 140 str.) nuo 2014-06-20 (I t. b. l. 35) iki 2014-06-22 (I t. b. l. 36). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47, 48, 59, 121, 122). Paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Byloje Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos buvo pareikštas civilinis ieškinys 2501,30 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10368,00 Lt žalai aplinkai atlyginti ( I t. b. l. 80, 81-89, 90, 91). Teisiamojo posėdžio urėdijos atstovas prašė ieškinį patenkinti.

Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Civilinis ieškovas savo ieškinį grindė žalos aplinkai apskaičiavimo žinialapiu (I tomas, b. l. 88), savavališku kirtimu iškirstų medžių apmatavimo duomenimis, biržės taksavimo lapais (I tomas, b. l. 83-86), savavališkais kritimais iškirstos ir pavogtos medienos vertės apskaičiavimo žiniaraščiu (I tomas, b. l. 87).

Civilinio ieškovo skaičiavimai dėl turtinės žalos atlyginimo aiškūs ir pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Esant tokiai situacijai laikytina, kad 2501,30 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisinat 2501,30 Lt arba 724,43 Eur (2501,30 : 3,4528) iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai (BPK 115 str. 1 d.).

Kadangi teismas jau pasisakė, jog kaltinamasis pagal BK 270 str. 1 d. turi būti išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos buvo pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 10368,00 Lt žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo, paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktinis įrodymas. Kaltinamojo A. V. benzininis pjūklas, saugomas Kėdainių raj. PK (I tomas b. l. 102, 2014-09-16 kvitas Nr. 0038226), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 72 str.).

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 9,38 Lt), neviršija 10 Lt sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas motinai) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant A. V.: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant A. V.: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant A. V.: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu įpareigojant A. V.: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Išaiškinti, kad A. V. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-06-20 iki 2014-06-22, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. V., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Priteisti iš A. V. 2501,30 Lt arba 724,43 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 43 euro ct) turtinės žalos atlyginimą Generalinei miškų urėdijai prie aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijai, į. k. 161592464, a. s. LT537044060001802277 AB SEB bankas, Kėdainių filialas.

Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos, į. k. 161592464, civilinį ieškinį dėl 10368,00 Lt žalos aplinkai atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinį įrodymą – kaltinamojo A. V. benzininį pjūklą JONSERED, saugomą Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.