- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- II-132-795/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kategorijos
- 1.2.5Administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo (ANK 9 str.)
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotiems atstovams Tomui Barysui ir Virginijai Petrusevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 22 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. kovo 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu R. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke 2016 m rugsėjo 23 d. muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. 16LTLR1000IM0217A3 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. EID deklaruotai prekei „Metaliniai kabliai, skirti baldų gamybai“ (toliau - prekė Nr. 2) muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai (2 vnt.). Gavus Muitinės laboratorijos atsakymą, Klaipėdos teritorinė muitinė įformino Prekės klasifikavimo aktus Nr. 16L0353, 16L0354 (2016-11-02), priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190015S (2017-01-06), kuria importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM0217A3 prekę suklasifikavo dviem skirtingais TARIC kodais, papildė nauja preke Nr. 4 bei perskaičiavo importo mokesčius. Pakeitus prekės (prekės vertė 1447,41 Eur) TARIC kodą iš 8302 42 00 90 į kodus 7318 13 00 90 ir 7326 90 98 90, įregistruota mokestinė nepriemoka: muito - 12,00 Eur, įtraukta į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio suma, ją didinant - 3,00 Eur, o tai sudaro 0,39 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. R. G., pateikdama neteisingus duomenis apie EID Nr. 16LTLR1000IM0217A3 deklaruojamos prekės Nr. 2 TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nutarimu R. G. skirta ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda - įspėjimas (b. l. 9-10).
Šalies argumentai
Administracine tvarka nubausta R. G. teismui pateikė skundą dėl 2017 m. kovo 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo panaikinimo. Skundą motyvuoja tuo, kad po muitinio įforminimo Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – Institucija) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintą patikrinimą dėl deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumo. Tikrinimo metu patikrinta EID Nr. 16LTLR1000IM0217A3 ir gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus Nr. 16MLT1455-16MLT1456 dėl deklaruotos prekės „Metaliniai kabliai skirti baldų gamybai“, TARIC kodas 8302 42 00 90 Institucija priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190015S, kurioje nuspręsta keisti prekės Nr. 2 kombinuotosios nomenklatūros TARIC kodą 8302 42 00 90 į TARIC kodą 7318 13 00 90, prekės aprašymas „įsukami metaliniai kabliai su privirinta poveržle“ bei papildyti EID nauja preke Nr. 4, kuriai nustatė TARIC kodą 7326 90 98 90, prekės aprašymas „Detalės, pagamintos iš nelegeruoto plieno juostelės, nekaltinės, neštampuotos“. Perskaičiuoti mokesčiai ir tikrinamai įmonei paskaičiuota mokestinė nepriemoka 12,00 Eur, priskaičiuota papildoma PVM mokesčio 3,00 Eur suma bei paskirta bauda - 2,00 Eur.
Nurodo, jog buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu imant mėginius, tačiau apie pakeistą deklaruotos prekės TARIC kodą, Institucija jos neinformavo, todėl buvo pažeista teisė susipažinti su prekės klasifikavimo aktais Nr. 16L0353 - Nr. 16L0354 ir supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 7LM190015S, bei apskųsti šiuos dokumentus. Pildydama deklaraciją išsamiai ir labai kruopščiai analizavo su atvykusiomis prekėmis gautus ir gavėjo patvirtintus dokumentus, kontaktavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, konsultavausi su savo kolegomis, visapusiškai analizavo ES muitinės tinklapyje privalomąją tarifinę informaciją ir siekdama užtikrinti teisingą prekės TARIC kodo nustatymą bei mokesčių paskaičiavimą vadovavosi visomis taisyklėmis. Muitinės tarpininke dirba jau daugelį metų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas teikia jau 8 metus, ši įmonė nuolatos importuoja tik baldus arba jų dalis bei vykdo mažmeninę prekybą. Prieš deklaruojant šios įmonės prekes muitinei jos visuomet yra tikrinamos laisvojoje teritorijoje „(duomenys neskelbtini)“. Todėl R. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių ir nėra pagrindo jos veiksmus traktuoti kaip nepagrįstą pasitikėjimą ar nerūpestingumą pagal ANK 9 straipsnio nuostatas, kadangi veikė pasikliaudama gautais ir prekių gavėjo patvirtinimais dokumentais. Be to, papildomai priskaičiuotų mokėtinų mokesčių menkavertė suma (tik 15,00 Eur), tik patvirtina, kad jokio intereso ką nors apgauti ar nuslėpti tikrai negalėjo būti. Papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir muitinės paskirta bauda buvo nedelsiant sumokėti ir tokiu būdu visi nustatyti pažeidimai operatyviai pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Neturėdama muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, R. G. negalėjo žinoti, kad prekė turėtų būti klasifikuojama dviem skirtingais kodais. Būtent tokią aplinkybę, kaip patvirtinančią nesant teisenoje administracinio nusižengimo sudėties patvirtina ir besiformuojanti teismų praktika (Klaipėdos Apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-589-255/2016 ir Klaipėdos m. Apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-159-795/2016)). R. G. veikoje nėra subjektyviosios ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties pusės - kaltės. Skiriant nuobaudą nebuvo nustatyta ir įrodyta visa tokio pažeidimo sudėtis, tiesiog konstatuojamas faktas, kad dėl R. G. veikimo ar neveikimo atsirado mokestinė prievolė. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl administracinio nusižengimo teisena R. G. atžvilgiu turi būti nutraukta (b. l. 3-8).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašo R. G. skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad R. G. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkė R. G. muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLR1000IM0217A3 (toliau - EID) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. EID deklaruotai prekei „Metaliniai kabliai, skirti baldų gamybai“ (toliau - prekė Nr. 2) muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai (2 vnt.). Gavus Muitinės laboratorijos atsakymą, Klaipėdos teritorinė muitinė įformino Prekės klasifikavimo aktus Nr. 16L0353, 16L0354 (2016-11-02), priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190015S (2017-01-06), kuria importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM0217A3 prekę suklasifikavo dviem skirtingais TAR1C kodais, papildė nauja preke Nr. 4 bei perskaičiavo importo mokesčius. Pakeitus prekės (prekės vertė 1 447,41 Eur) TARIC kodą iš 8302 42 00 90 į kodus 7318 13 00 90 ir 7326 90 98 90, įregistruota mokestinė nepriemoka: muito - 12,00 Eur, įtraukta į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio suma, ją didinant - 3,00 Eur, o tai sudaro 0,39 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. R. G., pateikdama neteisingus duomenis apie EID Nr. 16LTLR1000IM0217A3 deklaruojamos prekės Nr. 2 TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Vadovaujantis 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 30 p., Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje, atlikus tyrimą ir priėmus atitinkamą sprendimą, pranešama asmeniui, kurio prekėms buvo imti mėginiai. Taisyklės nenumato minėto asmens atstovo, šiuo atveju R. G., informavimo apie tyrimo rezultatus. Taisyklių 6 p. nurodyta, kad asmens atstovas informuojamas tik nusprendus imti prekės mėginį „muitinės pareigūnas, nusprendęs imti mėginį (pavyzdį), apie tai informuoja asmenį, kurio prekės tikrinamos, arba asmens atstovą, paskirtą dalyvauti imant mėginį“. Įforminus Prekės klasifikavimo aktus, vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 22 str. 6 d. ir 29 str., muitinės raštu Nr. (9.13)11 D-12984 buvo informuota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsniu, supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190015S gali apskųsti tik mokesčių mokėtojas, kuriam buvo priimta – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonei neapskundus supaprastinto patikrinimo ataskaitos, R. G. raštu Nr. (9.13)11D-3402 pakviesta atvykti į muitinę administracinės atsakomybės klausimo nagrinėjimui. Kvietime nurodyta importo deklaracija bei trumpai aprašyta situacija dėl administracinės atsakomybės taikymo asmeniui deklaravusiam prekes. R. G. nesinaudojo teise susipažinti su tyrimo medžiaga, paaiškinime nurodė, jog dalyvavo imant prekės mėginį bei pasirašė Mėginio ėmimo protokole, todėl akivaizdu, kad ji apie muitinės atliekamą tyrimą dėl importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM0217A3 deklaruotos prekės Nr. 2 klasifikavimo teisingumo, žinojo.
R. G. teisės pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdama turima informacija apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje ji suklaidino muitinę. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N-575–269/2009) analogiškoje situacijoje teismas yra pasisakęs, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Tokią teisę deklarantui suteikia Muitinės departamento direktoriaus 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintos Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklės. Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tik ją pateikia muitinės įstaigai, t. y. sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius.
Dėl R. G. argumento, kad deklarantas neturi muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos ir negali žinoti, kokiu kodu prekės turi būti klasifikuojamos, teismas yra pažymėjęs, kad deklarantui yra suteikiama teisė pasitikrinti prekes su deklaracijoje nurodytais duomenimis iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. G. tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo, t. y. deklaracijos įforminimo stadijoje prašymo taisyti ar daryti atitinkamus pakeitimus deklaracijoje muitinei nepateikė, o nurodytos priežastys, jog neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo nustatyti, kad prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu, neatleidžia asmens nuo atsakomybės (Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-16 nutartis Nr. ATP-123-174/2007). R. G. pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, o deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracine tvarka nubausta R. G. paaiškino, kad ji yra muitinės tarpininko atstovė. Formindama importo deklaracijas visa vadovaujasi siuntėjo pateiktais dokumentais bei gavėjo pateikta informacija. Šiuo atveju buvo gauta informaciją, jog prekės dviejų rūšių metaliniai kabliai, skirti baldų gamybai. Vieni skirti baldų mechanizmų plastikinėms dalims sutvirtinti, o kiti - minkštų baldų sujungimui – sutvirtinimui, pagal šią informaciją atitiko TARIC kodas 8302 (baldų tvirtinimo, montavimo įtaisai bei panašūs netauriųjų metalų gaminiai). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 8 metus, jei visada importuoja baldų dalis metalines arba baldų fornitūrą, todėl dėl kodo neturėjo jokių abejonių, savo veiksmuose neįžvelgia kaltės jokia forma, padarė viską kas nuo jos priklauso, o nebūdama muitinės laboratorijos eksperte, negalėjo numanyti, kad kodas pasikeis net į du, ir tai bus ne tvirtinimo detalės, o bus varžtas. Muitinės laboratorijoje tą pačią prekę klasifikavo kaip dvi skirtingas prekes. Nėra kaltės, nes negalėjo žinoti. Prekes vizualiai apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)““ laisvojoje zonoje. Per savo darbo praktiką nėra nė karto į muitinės laboratoriją kreipusis, tačiau su prekių nuotraukomis dėl rekomendacijų teikimo į departamentą yra kreipusis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. G. skundas atmetamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
R. G. nubausta už pažeidimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padarymą. ANK 212 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą, t. y. už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiuo atveju apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma – 15 Eur. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų. R. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje padarymą 2017 m. kovo 22 d. nutarimu skirtas įspėjimas.
R. G. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, tvirtindama, kad dėl neteisingų duomenų (prekės TARIC kodo) deklaracijoje pateikimo nėra jos kaltės, nes ji vadovavosi prekių siuntėjo pateikta informacija, be to, paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia jau aštuonis metus, ši įmonė nuolat importuoja tik baldus arba jų dalis, pildydama importo deklaraciją vadovavosi siuntėjo pateiktais dokumentais bei gavėjo pateikta informacija, gavo informaciją, jog prekės - dviejų rūšių metaliniai kabliai, skirti baldų gamybai: vieni skirti baldų mechanizmų plastikinėms dalims sutvirtinti, o kiti - minkštų baldų sujungimui ir sutvirtinimui, prekės atitiko TARIC kodą 8302 (baldų tvirtinimo, montavimo įtaisai bei panašūs netauriųjų metalų gaminiai) todėl R. G. teigimu, ji yra nubausta nepagrįstai. Tokie R. G. skundo argumentai nepagrįsti.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė R. G. 2016 m. rugsėjo 23 d. pateikė mokesčio mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLR1000IM0217A3, kurioje prekę Nr. 2 aprašymu „Metaliniai kabliai skirti baldų gamybai“ klasifikavo TARIC kodu 8302 42 00 90 (b. l. 20). Klaipėdos teritorinės muitinė pareigūnai, kilus abejonėms dėl importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM0217A3 deklaruotos prekės Nr. 2 TARIC kodo teisingumo 2016 m. rugsėjo 23 d. paėmė prekės mėginius (du vienetus) (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 16LR100741 ir Nr. 16LR100743) (b. l. 15, 16). 2016 m. spalio 13 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 16MLT 1456 konstatuota, jog pateikto įsukamo kablio, pagaminto iš nelegiruoto plieno, rekomenduojamas TARIC kodas yra 7318 13 00 90 (b. l. 23); Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 16MLT 1455 konstatuota, jog detalės, pagamintos iš nelegiruotojo plieno juostos, nekaltinės, neštampuotos, rekomenduojamas TARIC kodas yra 7326 90 98 90 (b. l. 24). 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akte Nr. 16L0353 detalei, pagamintai iš nelegiruotojo plieno juostos, nekaltinės, neštampuotos, nustatytas muitinės nomenklatūros kodas yra 7326909890, prekės klasifikavimo akte Nr. 16L0354 įsukamo kablio, pagaminto iš nelegiruotojo plieno, nustatytas muitinės nomenklatūros kodas yra 7318130090 (b. l. 22). Klaipėdos teritorinės muitinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 7LM190015S nuspręsta importo deklaracijoje Nr. 16LTLR1000IM0217A3 deklaruotos prekės Nr. 2 TARIC kodą 8302 42 00 90 pakeisti į kodus 7318 13 00 90 ir 7326 90 98 90, papildyti importo deklaraciją nauja preke Nr. 4 (b. l. 25-26, 27).
R. G. neneigia pateikusi elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLR1000IM0217A3, kurioje prekę Nr. 2 deklaravo TARIC kodu 8302 42 00 90, tačiau, tvirtina, kad muitinės deklaracijoje šios prekės kodą ji nurodė pagal turimą informaciją iš prekių siuntėjo ir gavėjo.
Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnis įtvirtina principą, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodyto muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pagal šią reglamento nuostatą, R. G., kaip deklarantė, pateikusi Klaipėdos teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. R. G. skundo argumentai, kad ji duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių siuntėjo ir gavėjo pateiktą informaciją, jos atsakomybės nešalina. R. G., kaip deklarantė, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo ir gavėjo pateiktus duomenis.
R. G. skunde nurodo ir tai, kad neturėdama specialisto ar eksperto kvalifikacijos, ji negalėjo žinoti, jog prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Vadovaujantis Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu ir Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo 4 punktu, R. G. turėjo teisę, gavusi muitinės leidimą, apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų mėginius (pavyzdžius), kreiptis į Muitinės departamentą rekomendacijos ar pati pateikti prekės mėginius laboratorijai. Tačiau, kaip matyti, R. G. tokia teise nepasinaudojo, o duomenis (prekės TARIC kodą) į elektroninę importo deklaraciją, kaip pati nurodo, įrašė pagal jai pateiktus prekių siuntėjo ir gavėjo duomenis. R. G. šių duomenų nepatikrino, nors tokią galimybę turėjo. Be to, teismo posėdyje R. G. paaiškino, jog žinojo, kad deklaruojama prekė Nr. 2 - dviejų rūšių metaliniai kabliai. Todėl faktas, kad R. G. pasitikėjo prekių siuntėjo ir gavėjo nurodytais duomenimis, įrašydama juos į deklaraciją, jos, kaip deklarantės, atsakomybės nešalina. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, R. G. kaltė pasireiškė neatsargumu: R. G. pasitikėdama prekių siuntėjo ir gavėjo nurodytais duomenimis, nepatikrinusi šių duomenų teisingumo ir įrašydama juos į deklaraciją nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti (ANK 9 straipsnis 3 dalis).
Kaip nurodyta muitinės atsiliepime, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 30 p., Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje, atlikus tyrimą ir priėmus atitinkamą sprendimą, pranešama asmeniui, kurio prekėms buvo imti mėginiai. Taisyklės nenumato minėto asmens atstovo, šiuo atveju R. G., informavimo apie tyrimo rezultatus. Taisyklių 6 p. nurodyta, kad asmens atstovas informuojamas tik nusprendus imti prekės mėginį „muitinės pareigūnas, nusprendęs imti mėginį (pavyzdį), apie tai informuoja asmenį, kurio prekės tikrinamos, arba asmens atstovą, paskirtą dalyvauti imant mėginį“. Įforminus Prekės klasifikavimo aktus, vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 22 str. 6 d. ir 29 str., muitinės raštu Nr. (9.13)11 D-12984 buvo informuota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 str., supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190015S gali apskųsti tik mokesčių mokėtojas, kuriam buvo priimta. Nagrinėjamu atveju supaprastinto patikrinimo ataskaita buvo priimta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent ši bendrovė turėjo teisę skųsti supaprastinto patikrinimo ataskaitą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog įmonė ataskaitos neskundė, papildomai apskaičiuoti mokesčiai yra sumokėti. Pažymėtina, kad prekių gavėjas ir muitinės tarpininkas sutartyje dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo turi numatyti, kaip prekių gavėjas informuos muitinės tarpininką apie muitinės priimtus sprendimus, kad šis žinotų apie prekių kodų pasikeitimą ir ateityje deklaruotų teisingai. Tai, kad nagrinėjamu atveju prekės, kaip teigia R. G., buvo deklaruotos pagal siuntėjo ir/ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti deklaranto atsakomybės, nes pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.
Teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad administracine tvarka nubaustos R. G. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. Teisės pažeidimą R. G. padarė neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnis). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad skiriant R. G. administracinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, R. G. buvo bausta Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-30 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, kurį sankcionavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, ir paskyrus mažesnę nei nustatyta minimali bauda, 750,00 Eur administracinę nuobaudą be prekių konfiskavimo už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą. R. G. skundė priimtą nutarimą, 2016 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi skundas atmestas, nutarimas paliktas nepakeistas. Nagrinėjamoje byloje R. G. paskirta minimali ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, skirdama R. G. administracinę nuobaudą, laikėsi bendrųjų nuobaudos skyrimo pagrindų, įtvirtintų ANK 32 straipsnyje, tinkamai vadovavosi nuobaudos skyrimo taisyklėmis, išdėstytomis ANK 34 straipsnyje. Teismas konstatuoja, kad R. G. nubausta pagrįstai, o administracinė nuobauda parinkta teisingai.
Nustatyta, jog R. G. pildydama deklaraciją neteisingai nurodė deklaruojamos prekės Nr. 2 kodą dėl ko buvo registruota mokestinė nepriemoka, papildomai apskaičiuota nesumokėta muito mokesčio suma - 12,00 Eur, papildomai mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma - 3,00 Eur, o tai sudaro tik 0,39 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Tačiau teismas pažymi, jog šiuo atveju taikyti ANK 12 straipsnio nuostatas, kuriame išvardyti konkretūs administraciniai nusižengimai, kada veika gali būti laikoma mažai pavojinga, ir netraukti R. G. administracinės atsakomybės nėra pagrindo. Nors šiuo atveju neteisingai apskaičiuotų mokesčių suma keitėsi nedidele suma (15 Eur), tačiau ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nėra nurodytas ANK 12 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, 2017 m. kovo 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. skundo netenkinti ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.