Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui S. D. dėl skolos už gyvenamosios patalpos nuomą priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – paliekant pranešimą asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Butas pagal 1999 m. vasario 4 d. nuomos sutartį buvo išnuomotas A. D.. Po nuomos sutarties sudarymo ginčo bute gyveno nuomininkė A. D., taip pat jos šeimos nariai P. D. ir S. D.. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), P. D. mirė (duomenys neskelbtini) Ginčo bute liko gyventi atsakovas S. D.. Atsakovas ginčo bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, faktiškai bute gyvena, tačiau nemoka ieškovei nuomos mokesčio ir už 2014 m. birželio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį yra įsiskolinęs 1068,18 Eur.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis) Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio terminio) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš nuomos sutarties kaip ir nuomininkas. Fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pačias teises kaip nuomininkas ir jo šeimos nariai (CK 6.589 straipsnio1 ir 2 dalys).

Civilinio kodekso 6.611 straipsnis numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – Gyventojų registro išrašų, Nekilnojamojo turto registro išrašo, Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties, gyvenamojo namo paso, Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašto dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus raštų, gyvenamosios patalpos apžiūros aktų, UAB „Kauno butų ūkis“ priminimo dėl skolos, nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinių, priminimų dėl įsiskolinimo apmokėjimo ir kitų rašytinių bylos įrodymų –vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, mirus nuomininkei A. D., su kuria ieškovė buvo sudariusi nuomos sutartį, atsakovas liko gyventi bute kaip jos šeimos narys ir privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas mokėti tiek nuomos, tiek komunalinius mokesčius. Atsakovas už 2014 m. birželio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį įsiskolino 1068,18 Eur nuomos mokesčio. Vertinant, ar tai pakankamas pagrindas faktinių nuomos santykių nutraukimui ir iškeldinimui, reikia atsižvelgti, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio faktiniai nuomos santykiai – socialinio būsto nuoma, skiriama labiau pažeidžiamai visuomenės grupei, todėl turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės kaip iškeldinimas proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).

Atsakovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo sveikatos būklė riboja jų darbingumą, kad jis būtų neįgalus, kad turėtų nepilnamečių išlaikytinių, atsakovo materialinė padėtis sunki dėl objektyvių priežasčių, kad skolos susidarė ne dėl atsakovo piktybiško vengimo mokėti mokesčius, o dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių ir pan. Nesant tokių duomenų laikytina, kad atsakovas piktnaudžiauja jam valstybės skiriama parama suteikiant socialinį būstą, nemoka mokesčių ilgą laiką, yra įsiskolinęs didelę sumą, nesiekia padengti savo įsiskolinimų, elgiasi nerūpestingai ir nevykdo savo pareigų. Dėl nurodytų aplinkybių tikėtina, kad atsakovas ir ateityje vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių, todėl netikslinga toliau tęsti faktinius nuomos santykius kaip iš esmės pažeidžiančius nuomotojo teises. Šiuo atveju nuomos faktinių santykių nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas laikytinas proporcinga priemone atsakovo padarytiems pažeidimams, vertinant skolos nemokėjimo laikotarpį ir skolos sumą. Atsakovas vengia vykdyti savo prievolę mokėti mokesčius, todėl pagal CK 6.611 str. yra pagrindas nutraukti nuomos teisinius santykius bei iškeldinti atsakovą iš buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti iš atsakovo susidariusią skolą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1068,18 Eur skola už nuomos mokestį už 2014 m. birželio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutrauktini tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, atsakovas iškeldintinas su visa jam priklausančia manta iš ginčo buto, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto (CK 6.576, 6.583, 6.588, 6.589, 6.609, 6.611, 6.37 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 99,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už iškeldinimą ir 24,00 Eur už turtinį reikalavimą nuo skolos sumos), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319, 1068,18 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt aštuonių eurų 18 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutraukti faktinius nuomos santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ir atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui gyvenant ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

Iškeldinti atsakovą S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visa jam priklausančia manta iš ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,00 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.