- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- II-33-571/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00043-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. J.
- Institucija
- Marijampolės savivaldybės administracija
dalyvaujant Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei A. G.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. skundą dėl Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo P. Č. 2019-12-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas P. Č. 2019-12-06 administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019 priėmė nutarimą, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 Eur bauda.
2020-01-06 Marijampolės savivaldybės administracija persiuntė administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019, pareiškėjo M. J. skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. 2020-01-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi skundą buvo atsisakyta priimti ir skundas grąžintas skundą padavusiam asmeniui. Pareiškėjo skundas buvo paduotas nesilaikant teisės aktuose numatytų skundo padavimo reikalavimų.
2020-01-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas pareiškėjo M. J. prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą dėl Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo P. Č. 2019-12-06 nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019, priimti. 2020-01-20 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pareiškėjo prašymas tenkintas ir skundas priimtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. J. nesutinka su Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo P. Č. 2019-12-06 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019 ir prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019-10-08 Marijampolės savivaldybės administracijos vyr. specialistė R. P. AN medžiagoje ROIK: 19106311731 jam surašė administracinį nurodymą SAVAD- 18-ANR_P-684-2019, dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 2 d., kurio esmę nurodė: "Paliko stovėti automobilį stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo "Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti darbo dienomis ne ilgiau kaip 1 h" galiojimo zonoje, nepalikęs informacijos apie automobilio atvykimo laiką už priekinio automobilio stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 p., 1 priedo V skyriaus Nr. 529, 149 p." 2019-12-06 toje pačioje administracinio nusižengimo medžiagoje Marijampolės savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjas P. Č. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019, kuriuo dėl veikos, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo jam paskirta 60 eurų bauda. Pareiškėjas nurodo, kad yra nubaustas dėl to, kad 2019-09-25 14.20 val. Marijampolės m., P. Butlerienės g. paliko stovėti automobilį stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje, nepalikęs informacijos apie automobilio atvykimo laiką už priekinio automobilio stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims, tuo tariamai pažeidus KET 8 p., 1 priedo V skyriaus Nr. 529, 149 p. reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad po protokolo surašymo, vadovaujantis ANK 577 str. 2 d. 2 p., institucijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė pagrįstus motyvus ir įrodymus dėl administracinės teisenos nutraukimo, tačiau jokie jo pateikti duomenys bylos nagrinėjimo metu vertinami ar paneigti nebuvo, kaltę pagrindžiantys motyvai nutarime neaptarti, nutarimas priimtas visiškai be motyvų. Nei administracinio nusižengimo tyrimą turėjusi atlikti R. P., nei nutarimą priėmęs P. Č. pateiktų aplinkybių ir įrodymų nevertino bei nenagrinėjo. Priimtame nutarime apie tai nieko neužsiminta, nors ANK 618 str. reikalauja, kad nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šio reikalavimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nepaisė ir taip priėmė neteisėtą nutarimą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019-10-04 Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK buvo gautas (reg. Nr. 64-G-24889) Marijampolės savivaldybės administracijos pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ROIK 19106311731, kuris buvo padarytas tarnybiniu automobiliu "Škoda Yeti", v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 25 d. 14 val. 20 min. Marijampolėje, Butlerienės g. Pareiškėjas nurodo, kad tuo laiku šiuo tarnybiniu automobiliu, tarnybos metu ir tarnybos tikslais, atlikdamas profesines Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK viršininko pareigas, buvo atvykęs į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Vykdydamas PK viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės apskr. VPK viršininko 2018-07-26 įsakymu Nr. 64-V-208, 6.6. ir 6.13. punktuose numatytas pareigas, turėjo prokurorei L. B. jos nurodymu skubiai perduoti reikalingus papildomus dokumentus rezonansinėje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33404-19, dėl viešosios tvarkos pažeidimo (šeimos su mažamečiais vaikais užpuolimas), kurioje tą dieną buvo rašomas kaltinamasis aktas, ir byla kuo skubiau turėjo būti perduota teismui. Taip pat privalėjo neatidėliotinai iš prokuratūros paimti ikiteisminio tyrimo (toliau - IT) medžiagas Nr. 01-1-39363-19, Nr. 01-1-34813-19 ir Nr. 01-1-39862-19, kuriose Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK tyrėjos turėjo pareigą kuo greičiau atlikti procesinius veiksmus ir įvykdyti privalomus prokurorų nurodymus.
Pareiškėjas skunde teigia, kad vykdydamas skubias tarnybines užduotis, tarnybinį automobilį pastatė kuo arčiau prokuratūros pastato, leistinoje sustoti ir stovėti vietoje, kelio ženklo Nr. 529 "Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje (leidžiama stovėjimo trukmė - 1 val). Taip pat privažiuoti kuo arčiau prokuratūros buvo reikalinga dėl to, kad stipriai apniukusią ir lietingą dieną, nešant iš prokuratūros į paprastus segtuvus sudėtas didelės apimties IT medžiagas, buvo didelė jų galimo praradimo ar dokumentų sugadinimo rizika. Nešant dokumentus be specialaus įpakavimo ilgesnį atstumą, prasidėjus staigiai liūčiai ar įvykus kažkokiam nenumatytam incidentui, konfidencialūs baudžiamųjų bylų dokumentai galėjo būti prarasti ar sugadinti. Nurodo, kad tarnybinę užduotį vykdė vienas, o tarnybiniame automobilyje buvo ir daugiau svarbios tarnybinės dokumentacijos, todėl tarnybinį automobilį pastatė po kameromis, esančiomis ant prokuratūros pastato ir fiksuojančiomis aplinką. Pareiškėjas nurodo, kad, vengdamas aukščiau išdėstytų rizikų, tarnybinį automobilį pasistatė leistinoje vietoje, kuo įmanoma arčiau prokuratūros pastato ir vaizdo kamerų stebėjimo zonoje. Pareiškėjas nurodo, kad prokuratūroje planavo būti ne ilgiau 10 min., žinodamas, kad kelio ženklo Nr. 529 leistinos stovėjimo trukmės (1 val.) niekaip neviršys, ir kad tarnybinis automobilis pastatytas išskirtinai tarnybinių funkcijų vykdymo ir profesinių pareigų atlikimo tikslu, jokių automobilio pastatymo laiką fiksuojančių užrašų ar specialaus laikroduko už priekinio stiklo, kaip tai numato KET 149 p., nepaliko. Nurodo, kad priėmė sprendimą, neįjungti švyturėlių ir specialiųjų garso signalų, kad senamiestyje netrikdyti Marijampolės miesto gyventojų ir svečių ramybės, nors tokie šviesos ir specialieji garso signalai būtų leidę tarnybiniam policijos transportui nepaisyti jokių KET numatytų stovėjimo taisyklių (KET 186 p. numatytos išimtys specialiajam transportui). Pareiškėjas nurodo, kad prokuratūroje užtruko vos 3 minutes, grįžęs prie tarnybinio automobilio, pamatė prie jo moterį (kaip vėliau sužinojau, savivaldybės vyr. specialistę R. P.), kuri pasakė, kad nufotografavo tarnybinį automobilį, be specialaus laikroduko, žyminčio jo pastatymo laiką. Į jo paaiškinimą, kad automobilis buvo paliktas išimtinai tarnybos tikslais, vykdant tarnybines funkcijas ir labai trumpą laiką, o laikroduko neturi, ji atkirto, kad KET visiems vienodos, o laikroduką galėjau nusipirkti kažkur knygyne. Arba pasistatyti tarnybinį automobilį kažkur toliau, kur negalioja stovėjimo trukmės apribojimas, ir ateiti iki prokuratūros pėsčiomis iš toliau.
Skunde teigiama, kad teisinis reglamentavimas šio kelio ženklo paskirtį sieja pirmiausia su stovėjimo laiko trukmės reguliavimu, o ne su privalomu pažymėjimu, kada automobilis atvyko. Tik stovėjimo trukmės reguliavimui ar kontrolei palengvinti, KET yra įtrauktas vienas iš formalių punktų (149 p.), kuris nurodo, kad vairuotojas privalo palikti informaciją, kada atvyko. Tačiau KET 1 priede esančiame kelio ženklo Nr. 529 aprašyme (paaiškinime), jokia nuoroda į KET 149 punktą, ar kažkoks papildomas nurodymas privalomai pažymėti automobilio atvykimo ar pastatymo laiką, nėra įtvirtintas. Taigi, vien tik KET 149 p. pažeidimas, nepažeidus kelio ženkle Nr. 529 numatytos stovėjimo trukmės, niekaip negali būti tiesiogiai laikomas ANK 417 str. 2 d. dispozicijoje įtvirtinto kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ANK 417 str. 2 d. numatytas nusižengimas pirmiausia siejamas su pavojingais veiksmais, keliančiais realią grėsmę eismo saugumui, paliekant automobilius stovėti draudžiamose, pavojingose eismo saugumo požiūriu vietose (pvz., geležinkelio pervažose, ant pėsčiųjų perėjų, tiltų, viadukų ir kt.), taip pat nesilaikant kelio ženklais ar ženklinimu nustatytos automobilių statymo tvarkos. Todėl automobilį pastačius leidžiamoje stovėti, eismo saugumui nepavojingoje, stovėjimui skirtoje vietoje, ir neviršijant kelio ženklo reikalavimuose nurodytos leidžiamos stovėti trukmės, nors ir neįvykdžius formalaus reikalavimo pažymėti automobilio atvykimo laiką, ANK 417 str. 2 d. dispozicijoje nurodyto nusižengimo sudėties nėra.
Skunde nurodoma jog vien formalaus KET 149 p. pažeidimas, niekaip negali būti laikomas kelio ženklo reikalavimų pažeidimu, kadangi kelio ženklo reikalavimuose ir Taisyklių 1 priede ("Kelio ženklai") apibrėžta tik leidžiama stovėjimo trukmė, o ne būdas, kaip ta stovėjimo trukmė turėtų būti pažymima ar skaičiuojama. įrodinėdama tokį pažeidimą, institucija pirmiausia turėtų įrodyti, kad stovėjimas truko ilgiau, nei leidžiama ir nurodyta kelio ženkle, tuo pažeidžiant kelio ženklo reikalavimus, o ne tai, kad asmuo pažymėjo ar nepažymėjo savo atvykimo laiką, ar kad jį pažymėjo teisingai ar neteisingai. Taigi, šiuo atveju, kelio ženklo ("Stovėjimo ribotą laiką vieta") reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tarnybinis automobilis ženklo Nr. 529 zonoje stovėjo tik apie 5 min., ir leidžiamos 1 val. stovėjimo trukmės neviršijo. Todėl ir pažeidimas neteisingai kvalifikuotas kaip numatytas ANK 417 str. 2 d., dėl ko pareiškėjas nurodo, nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 str. 2 d., nors šio nusižengimo sudėties jo veiksmuose nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad nutarime ir protokole, teisės aktas, kurio reikalavimus neva jis pažeidė, yra nurodytas ir KET 8 punktas, kuriame numatyta: "8. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių I priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. " Nurodo, kad savivaldybės institucijos sprendimu jam kažkodėl priskirtas ir KET 8 punkto pažeidimas, tai irgi prilyginant ANK 417 str. 2 d. dispozicijoje įtvirtintam pažeidimui. Tačiau atvirkščiai, būtent Taisyklių 8 punkte ir yra nurodyta, kas LR priskiriama kelio ženklams, nurodytiems Taisyklių 1 priede. KET 8 punkte nenurodyta, kad prie kelio ženklų, kurie gali apriboti ar nurodyti eismo tvarką, gali būti priskiriami ir kituose KET punktuose įtvirtinti reikalavimai ar taisyklės, išskyrus šviesoforus ir reguliuotojo signalus. Iš KET 8 punkto aiškiai išplaukia, kad KET 149 p. pažeidimas pats savaime niekaip negali būti laikomas kelio ženklo ar ženklinimo pažeidimu, dėl ko kiltų atsakomybė pagal ANK 417 str. 2 d., nes būtent KET 8 p. aiškiai nurodyta, kas yra priskiriama kelio ženklų kategorijai. KET 149 p. prie kelio ženklų niekaip nepriskiriamas, kelio ženklo Nr. 529 paaiškinime jokios nuorodos į šį KET punktą nėra, ir vien tik formalus KET 149 p. pažeidimas niekaip negali užtraukti atsakomybės pagal ANK 417 str. 2 d., dėl ko administracinėn atsakomybėn pareiškėjas yra patrauktas nepagrįstai.
Pareiškėjas pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, tiek ir iš jo nuostatų išplaukiančios PK viršininko pareigybės aprašymo 6.7. p. {...organizuoja ir dalyvauja užtibinant viešųjų tvarkų, žmonių ir eismo saugumų...), 6.8. p. {...teikia neatidėliotinų pagalbų asmenims..., ...užtikrina nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijų...), įpareigoja jį bet kuriuo metu reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, užtikrinti kuo didesnę jų prevenciją. Todėl tarnybos metu, vykdant tarnybines funkcijas ir įstatymuose įtvirtintas policijos pareigūno pareigas, tarnybinio automobilio atvykimo laiko pažymėjimas ženklo Nr. 529 galiojimo zonose, trukdytų tinkamam šių pareigų vykdymui ir policijos tikslų bei uždavinių įgyvendinimui. Be to, KET 186 p. specialiųjų transporto priemonių vairuotojams, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, įjungus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, leidžia nepaisyti KET XVII skyriuje numatytų sustojimo ir stovėjimo taisyklių. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog tarnybinio automobilio palikimas miesto senamiestyje stovėti keliant triukšmą, su įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais padarytų tikrai didesnę žalą miesto gyventojų ir svečių interesams, nei atvykimo laiko nenurodymas, palikus tarnybinį automobilį kelioms minutėms ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. J. nurodė, kad savo pateiktą skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Pareiškėjo teigimu , tai buvo formalus trumpalaikis pažeidimas, padarytas tarnybos tikslais ir niekam jokia žala nepadaryta. Pareiškėjas nurodo, kad atvyko iš Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK. Į prokuratūrą vyko su tikslu nuvežti baudžiamosios bylos duomenis. Atvykęs į pažeidimo vietą, matė kelio ženklus, jog reikalavimus suprato. Stovėjimo laiką fiksuojančios informacijos automobilyje nepaliko, nes atvyko labai trumpam laikui, atlikdamas tarnybines pareigas. Pareiškėjo manymu, laiko žymėjimas atliekant tarnybines pareigas yra perteklinis ir kai kuriais atvejais gali būti net žalingas policijos veiklai. Pareiškėjas nurodė, kad stovėjo apie 5 minutes nuo atvykimo. Nuo išlipimo iš automobilio 3 minutes. Tarnybinis automobilis buvo žymėtas specialiaisiais ženklais. Prokuratūros aikštele nesinaudojo, nes jos kiemas yra labai mažas ir tuo metu nebuvo vietos. Kadangi, pareiškėjas dokumentus į prokuratūrą vežė pats asmeniškai perduoti, jie nebuvo supakuoti apsaugant juos, todėl stengėsi prisiparduoti kuo arčiau prokuratūros, kad galėtų juo pristatyti saugiai ir nepažeistus. Pareiškėjas nurodė, jog KET yra numatyta, jog policija tarnybiniu automobiliu gali nepaistyti kelių eismo taisyklių, tačiau tuo metu turi būti įjungti švyturėliai ir garso signalas. Pareiškėjas teigia, kad jo manymu senamiestyje nešant dokumentus į prokuratūrą, tai daryti buvo netikslinga. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti priimtą nutarimą.
Institucijos atstovė nurodė, kad visos pažeidimo aplinkybės buvo tikrinamos. Pareiškėjas iki nutarimo surašymo teikė savo paaiškinimus. Atstovė nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, viskas vyksta sistemos pagalba. Surašomas nutarimas operatyviai ir įteikiamas asmeniui ir tai nereiškia, kad nutarimą priimantis pareigūnas neišklauso asmens paaiškinimų ir jų nevertina. Todėl atstovė nurodo, kad pareiškėjo argumentas, kad institucijos nutarimas yra neištirtas ir nemotyvuotas, dėl ko reikia naikinti nutarimą yra nepagrįstas. Atstovė nurodė, kad tvarkos kaip Viešosios tvarkos skyrius turi fiksuoti pažeidimą nėra. 10 minučių pažeidimo fiksavimo rekomendacijos Marijampolės savivaldybė netaiko. Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjo atstovo minima aplinkybė, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas gali skirti tik įspėjimą, nurodo, kad šioje tvarkoje yra numatyta už ką pareigūnas gali surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir kuriais atvejais ,nesurašant protokolo, pareigūnas gali paskirti įspėjimą. Pagal administracijos direktoriaus įgaliojimus ir ANK normas, institucija galėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimo vietoje. Pareiškėjas paliko stovėti tarnybinį automobilį kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje. Šioje vietoje gali stovėti automobilis ne ilgiau kaip 1 valandą darbo dienomis. Už šią veiką numatytą atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 8 punktą, 1 priedo 8 skyriaus 529 ir 149 punktus. Didžiausios abejonės kilo dėl automobilio stovėjimo laiko informacijos nepalikimo. ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimas nėra siejamas su žalos padarymu. Atstovė nurodo, kad yra numatyti specialūs reikalavimai policijos automobilio naudojimui specialias atvejais, kada turi būti naudojama specialieji signalai. Šiuo atveju, atstovės teigimu tokios būtinybės nebuvo. Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne kaip pareigūnas, o kaip eilinis eismo dalyvis. Institucijos atstovė prašo pareiškėjo M. J. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas nurodo, kad institucija negalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nes pagal Viešosios tvarkos skyriaus nuostatus, šis skyrius gali surašyti administracinius protokolus tik už pažeidimus padarytus gyvenamosiose zonose ir daugiabučių namų kiemuose. Pareiškėjo pažeidimas yra padarytas nei vienoj iš šių zonų, t. y. pareiškėjas padarė pažeidimą gatvėje. Atstovo teigimu dauguma Lietuvos Respublikos savivaldybių yra patvirtinę rekomenduojamą tvarką, kad transporto priemonės sustojimas gali būti fiksuojamas tik praėjus 10 minučių, kadangi šis laikas skirtas ar nueiti susimokėti už stovėjimą, ar atsinešti pieštuką užrašyti laiką. Šią praktiką taip pat yra suformavusi teismų praktika. Atstovo teigimu Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas turi teisę surašyti protokolą ir nutarimą paskiriant tik įspėjimą. Atstovas nurodo, kad pareiškėjo padaryta veika nebuvo pavojinga. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais vertinant padaryta veika nėra pavojinga. Automobilis stovėjo tik 3 minutes. Atstovas mano, kad pažeidimas yra tik formalus ir ANK 417 straipsnio 2 dalis pareiškėjui taikyti tik deklaratyviai. Ginčo dėl pažeidimo nėra. Atstovo nuomone, teismas turėtų grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai tinkamam nutarimo surašymui, kadangi nutarimą surašė netinkama institucija. Atstovo nuomone pareigūnai išėjo už savo kompetencijos ribų, nes šio skyriaus pareigūnai galėjo skirti tik įspėjimą. Teismui pripažinus, kad pareigūnai galėjo surašyti nutarimą, mano, kad už formalų pažeidimą nuobauda negalėjo būti paskirta, nes šis pažeidimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Šiuo atveju atstovas mano, kad galėjo būti taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalis. Atstovas prašo tenkinti pareiškėjo skundą ir nutarimą panaikinti. Atstovas pažymi, kad teismas turėtų atsižvelgti į nusižengimo mažareikšmiškumą.
Liudytoja R. P. nurodė, kad pareiškėjo asmeniškai nepažįsta. Liudytoja nurodė, kad dirbo Butlerienės g. ir fiksavo visus automobilius, kurie nepaliko šioje stovėjimo zonoje apie automobilio stovėjimo laiką. Užfiksuota pažeidimų buvo daug, tame tarpe buvo ir policijos automobilis. Liudytojos teigimu, padarytas pažeidimas galioja ir policijos tarnybiniam automobiliui. Liudytoja surašydamas administracinio nusižengimo protokolą vadovavosi Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, pareigybės aprašymu ir ANK. Liudytojai fiksuojant automobilius toliau, prie jos priėjo policijos pareigūnas ir ji jam nurodė , kad turėjo būti paliktas automobilio stovėjimo laiką fiksuojanti informacija. Liudytojos teigimu policijos pareigūnas jai atsakė „Kodėl aš turėčiau palikti“. Liudytoja nurodo, kad pareiga palikti informacija apie laiko stovėjimą yra numatyta KET 149 punkte. Savivaldybės aprašo kaip skyrius turi fiksuoti automobilio stovėjimo laiką, nėra. Liudytoja teigia, kad ANK yra nurodyta teisė Viešosios tvarkos skyriams vykdyti kelio ženklių laikymosi kontrolę gatvėse, ne tik gyvenamosiose zonose ir daugiabučių namų kiemuose. Liudytoja nurodo, jog pagal KET 149 punktą, išlipant iš automobilio vairuotojas privalo palikti informaciją apie automobilio sustojimo laiką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis nesutinka su Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo P. Č. 2019-12-06 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 Eur bauda. Pareiškėjo teigimu jis vykdė savo kaip policijos pareigūno tarnybines pareigas, todėl prašo teismo panaikinti minėtą nutarimą.
2018 m. gegužės 4 d. Nr. DV-666 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, dėl įgaliojimų ne teismo tvarka nagrinėtai administracinių nusižengimų bylas suteikimo 1.2 punktu, Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui suteiktas įgaliojimas priimti nutarimus administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamose ne teismo tvarka.
2019 m. balandžio 11 d. NR. DV-572 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, dėl įgaliojimų tirti administracinius nusižengimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus bei nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą suteikimo 1 punktu suteikta teisė Marijampolės savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Minėto įsakymo priede yra išvardinti asmenys, kuriems suteikiama teisė atlikti aukščiau paminėtus veiksmus. Sąrašo 54 punkte aiškiai nurodyta galimybė Viešosios tvarkos skyriui tirti administracinio nusižengimo bylą, surašyti administracinį protokolą ir nutarimą skirti nuobaudą bei įspėjimą ANK 417 straipsnio 2 dalies atžvilgiu.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta , kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Pareiškėjo atstovo advokato V. P. argumentas, kad savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius neturėjo teisės fiksuoti pažeidimo gatvėje, o ne gyvenamojoje zonoje ar daugiabučių namų kieme, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti pažeidimas yra: 1. sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, 2. sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3. važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius surašė protokolą už pažeidimą dėl sustojimo ir stovėjimo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.
Teismas konstatuoja, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė R. P. turėjo teisę fiksuoti pažeidimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl pažeidimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalies. Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas P. Č. turėjo visus įgaliojimus priimti skundžiamą nutarimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pareiškėjo atstovo V. P. argumentai dėl to jog institucija neturėjo teisės Butlerienės g. fiksuoti pažeidimo ir kad Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas neturėjo įgaliojimų priimti skundžiamo nutarimo atmestini kaip nepagrįsti.
Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad M. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo palikęs stovėti tarnybinį automobilį kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje. Šis ženklas nurodo stovėjimo vietą, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta (šiuo atveju darbo dienomis neilgiau kaip 1 val.) , išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones. M. J. pastatytas automobilis ženklinimo apie neįgalų vairuotoją neturi. Kelių eismo taisyklių XVII skyriaus 149 p. nurodo: „Palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims“. Sprendžiant dėl atsakomybėn už tokios stovėjimo tvarkos pažeidimą, turi būti sistemiškai vertinamos visos kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios stovėjimo šio ženklo ribose tvarką, o ne tik KET 1 priedo V skyriuje nurodytas šio ženklo aprašymas. Šis transporto priemonių stovėjimą reguliuojantis nurodomasis kelio ženklas leidžia stovėti neilgiau kaip nurodytas laikas tik kartu įvykdžius pareigą, numatytą KET 149 p., t. y. palikus informaciją apie transporto priemonės palikimo laiką. Kelių eismo taisyklių 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o 6 p. nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, kas įpareigoja transporto priemonės vairuotoją žinoti ir laikytis visumos kelių eismo taisyklių reikalavimų, reglamentuojančių atitinkamą eismo situaciją. Šiuo atveju kelio ženklo Nr. 529 p. reikalavimų tinkamas laikymasis nėra įmanomas be pareigos, numatytos KET 149 p. įvykdymo. Visas aukščiau išvardintas nuostatas patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis, byloje Nr. AN2-147-317/2020.
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju palikus automobilį stovėti vietoje, paženklintoje kelio ženklu, ribojančiu stovėjimo laiką, neužrašius, kaip to reikalauja KET 149 p. informacijos apie automobilio laiką, buvo nesilaikyta stovėjimą reglamentuojančio kelio ženklo reikalavimų ir M. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 str. 2 d., nepaisant to, kad stovėjimo laiko limitas ir nebuvo viršytas. Toks veiksmų kvalifikavimas atitinka teismų praktiką analogiškose bylose (2018-12-05 Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr.AN2-207-332/2018).
Lietuvos Respublikos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte yra numatyta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Minėto kodekso 7 punkte nurodoma, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 7.2. visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.
KET 186 punkte nurodyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360? kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai. Tai pat KET 187 punkte nurodoma, kad siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Nagrinėjamu atvejus, specialaus poreikio naudoti specialius švyturėlius nebuvo. Kaip nurodo pareiškėjas, jis priėmė sprendimą jų nenaudoti. KET 6 punkte numatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Pareiškėjas nurodo, kad jis vykdė savo tarnybines pareigas. Dėl šios aplinkybės abejonių nekyla, tačiau kadangi pareiškėjas vyko ne į iškvietimą, to tarnybiniais tikslais į prokuratūrą gabeno dokumentus ir priėmė sprendimą nesinaudoti prokuratūros aikštele, jis turėjo paklusti kelio ženklo 529 nuostatomis ir vadovautis KET 149 punkto reikalavimu. Kaip minėta aukščiau dėl padaryto pažeidimo nėra vertinama aplinkybė, jog stovėjimo laikas nebuvo viršijamas, yra vertinama aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė KET 149 punkto reikalavimą. Be to kaip minėta aukščiau policijos pareigūnas turi laikytis teisingumo, atsakomybės, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, pavyzdingumo ir kitais principais. Pagal etikos kodeksą pareigūnas turi rodyti pavyzdį visuomenei.
Atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, teismas sprendžia jog šiuo atveju, pareiškėjas privalėjo laikytis KET ir administracinė nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai.
ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Teismas sprendžia jog pareigūnas priimdamas nutarimą įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus. Kadangi posėdis vyko žodinio proceso tvarka, manoma jog nutarimo priėmimo motyvai buvo išsakyti posėdžio metu. Nutarime yra nurodytos būtinosios aplinkybės vadovaujantis ANK nuostatomis.
Vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, už pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nenumatyta galimybė netraukti asmens administracinėn atsakomybėn dėl mažai pavojingos veikos. Todėl pareiškėjo atstovo prašymas netenkinamas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pareiškėjo M. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo P. Č. 2019-12-06 nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 626, 627, 632 straipsniais, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. J. skundą atmesti ir Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo P. Č. 2019-12-06 nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-139-2019, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.