- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 1S-159/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas (pirm.), Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Žukausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria nuteistajam R. J. kardomoji priemonė – užstatas, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę R. J. paskyrė laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuteistasis R. J. šį Šiaulių apygardos teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. , I. B. , R. S. ir jo gynėjo advokato H. O. bei nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato E. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, prieš skelbiant pertrauką baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuteistajam R. J. pareiškus prašymą pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, jo prašymą tenkino ir 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuteistajam R. J. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į 20 000 litų užstatą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 6 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė naują finansinę ekspertizę ir paskelbė teismo posėdžio pertrauka iki bus atlikta minėta ekspertizė. 2009 m. birželio 12 d. byloje gautas finansinės ekspertizės aktas ir paskirta bylos nagrinėjimo data – 2009 m. spalio 22 d. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti visi proceso dalyviai (t. 18, b. l. 14). Nuteistiesiems buvo įteikti teismo šaukimai (t. 18, b. l. 31–34).
Pažymima, jog į 2009 m. spalio 22 d. teismo posėdį neatvyko nuteistasis R. J. . Jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (t. 18, b. l. 34).
Šalies argumentai
2009 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme faksu gautas nuteistojo R. J. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme nuteistasis nurodo, jog jis negali dalyvauti teismo posėdyje, nes yra susirgęs, ir prideda tai patvirtinantį dokumentą – nedarbingumo pažymėjimą, išduotą 2009 m. spalio 20 d. S. K. įmonės Bendrosios praktikos gydytojo centre (t. 18, b. l. 35, 36). Teismo posėdžio metu nuteistojo R. J. gynėjas pateikė teismui nuteistojo prašymo nedalyvauti posėdyje originalą ir nedarbingumo pažymėjimo kopiją (t. 18, b. l. 37, 38).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistajam R. J. kardomoji priemonė – užstatas, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.
Pakeisdama nuteistojo R. J. kardomąją priemonę – užstatą, teisėjų kolegija nutartyje nurodė sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistajam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, R. J. pažeidė jos sąlygas – šaukiamas be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį ir taip sutrikdė bylos nagrinėjimą teisme.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. skunde nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Skunde nurodoma, jog į 2009 m. spalio 22 d. teismo posėdį R. J. neatvyko dėl svarbios priežasties, t. y. dėl sunkios infekcinės ligos, kurią patvirtina pridedama prie skundo sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma. Apie šią pažymą gydytoja V. N. anksčiau nieko nežinojo ir niekada nebuvo rašiusi, todėl 2009 m. spalio 20 d. nustačiusi jam ūmų virusinį susirgimą išdavė tik nedarbingumo pažymėjimą, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.
Skunde teigiama, jog vien tik dėl to, kad nebuvo teismo posėdžio metu pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma, teismas negalėjo daryti išvados, kad į teismo posėdį R. J. neatvyko be pateisinamos priežasties. Asmens galėjimą dalyvauti baudžiamajame procese apsprendžia ne pažymos forma, bet pažymoje (nedarbingumo pažymėjime) patvirtinta liga, jos pobūdis, sunkumas. Net ir tuo atveju, kada pagal šaukimą kviečiamas dalyvauti baudžiamajame procese asmuo neatvyko nepateikęs jokios pažymos ar prašymo, nurodančio nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasties, neturint duomenų apie asmens neatvykimo priežastis, asmens turėjimą galimybės apie tai pranešti (netikėtai gauta trauma, sunki ligos forma ir t. t.) neišsiaiškinus neatvykimo priežasčių negali būti traktuojama, kad asmuo baudžiamajame procese nedalyvauja be pateisinamos priežasties. Pažymima, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti ligos diagnozę, kodėl nebuvo išduota nustatytos formos pažyma, neišsireikalavo jokių duomenų dėl sveikatos būklės.
Skunde nurodoma, jog teisėjų kolegijai abejones sukėlė ir tas faktas, kad jis, R. J. , gyvena Jūratės g. 56-22, Palangos mieste, nedarbingumo pažymėjimas taip pat išduotas gydymo įstaigos, esančios Palangos mieste, o ant faksu teismui atsiųsto prašymo ir nedarbingumo pažymėjimo yra atžymos, kad šie dokumentai teismui faksu išsiųsti 2009 m. spalio 21 d. iš Pravieniškių pašto, o gynėjui advokatui atsiųstas prašymo originalas ir nedarbingumo pažymėjimo kopija iš Kauno miesto. Skunde smulkiai paaiškinama, kad iš Pravieniškių pašto dokumentus teismui faksu, o iš Kauno autobuso stoties siuntų skyriaus advokatui išsiuntė ne pats nuteistasis R. J. , o jo sugyventinė D. K. , kurios paaiškinimas taip pat pridedamas prie skundo.
Nuteistasis R. J. skunde pažymi, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2008). Šioje nutartyje konstatuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 2 dalį, nuteistasis turi teisę dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau jo neatvykimas, jeigu buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą, nors nuteistasis ir buvo pateikęs rašytinį prašymą atidėti teismo posėdį ir dar papildomai pridėjo nedarbingumo pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, jam nedalyvaujant, nepažeidė nuteistojo teisės dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. R. J. pabrėžia, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žinojo, buvo pateiktas jo prašymas atidėti teismo posėdį, todėl neatvykimas į teismo posėdį nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą. Nesutinka su teismo išvada, kad pažeidė kardomosios priemonės – užstato sąlygas, nevykdė pareigos šaukiamam atvykti į teismą ir netrukdyti proceso eigos, nes Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 2 dalis nuteistajam suteikia teisę, bet nesuponuoja pareigos dalyvauti teismo posėdyje.
Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis nebuvo teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, visada atvykdavo į teismo posėdžius nurodytu laiku, nekliudė proceso eigai bei nedarė naujų nusikalstamų veikų, pasikeitus gyvenamąjį vietai nedelsiant pranešė Lietuvos apeliaciniam teismui. Todėl šios nurodytos aplinkybės paneigia prielaidas, kad gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Skunde R. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jam nėra prasmės vilkinti bylą, ar kitaip trukdyti procesui.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundė atmesti ir palikti galioti teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundžiama teismo nutartis, kuria įtariamajam R. J. kardomoji priemonė – užstatas, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo skyrimo pagrindą, įvertino R. J. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į aplinkybes, galinčias turėti reikšmės keičiant kardomąją pramonę.
Pritartina teisėjų kolegijos išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti R. J. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuotas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas – bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad nuteistasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija, pakeisdama nuteistajam Ramūnui kardomąją priemonę – užstatą į kardomąją priemonę – suėmimą, motyvavo ir tuo, kad nuteistasis R. J. į 2009 m. spalio 22 d. teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. R. J. skunde savo neatvykimo priežastį nurodo ligą, diagnozuotą: S. K. įmonės Bendrosios praktikos gydytojo centro išduotu 2009 m. spalio 20 d. nedarbingumo pažymėjimu Nr. 5688524.
Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti į teismo posėdį.
Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas teismui nepateikė įstatymu nustatytos formos pažymos, nes nedarbingumo pažymėjimas informuoja tik apie R. J. ligą, bet ne apie jo negalėjimą atvykti į teismo paskirtą posėdį. S. K. įmonės Bendrosios praktikos gydytojo centro išduotas 2009 m. spalio 20 d. nedarbingumo pažymėjimas Nr. 5688524 neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame nurodyta, kad svarbiausia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali pagal šaukimą atvykti.
Skunde nurodytos priežastys, kad ligos metu gydymo įstaiga į kurią R. J. kreipėsi, nežinojo apie sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, kad asmens galėjimą dalyvauti baudžiamajame procese apsprendžia ne pažymos forma, bet pažymoje (nedarbingumo pažymėjime) patvirtinta liga, jos pobūdis, sunkumas ir kitos nurodytos skunde priežastys, negali būti pateisinamos. Iš to kas nurodyta, darytina išvada, kad paskirtu užstatu nepavyko įgyvendinti LR BPK 119 str. numatytų tikslų, nes R. J. vengė teismo.
Nuteistojo R. J. skundo teiginiai, kad teismas, dėl neatvykimo į posėdį, pakeisdamas kardomąją priemonę į griežtesnę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, o R. J. neatvykimas į teismo posėdį nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą, šioje proceso stadijoje nenagrinėjami. R. J. privalėjo atvykti į teismo posėdį, nes apie jį buvo informuotas teismo šaukimu. Teismas taip pat neprivalo rinkti papildomų duomenų apie galimą R. J. ligą, nes tinkamai pateisinti neatvykimą į teismo posėdį yra neatvykusiojo asmens pareiga.
Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Ž. T. Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, už kurių padarymą R. J. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu yra nuteistas, atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Todėl Apeliacinis teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam R. J. skirti kardomąją priemonę – suėmimą įstatyme numatytos sąlygos yra, nes kitaip taikyti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, kitų teisės aktų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.