- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-19
- Bylos Nr.
- 2K-280/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Masiokas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- R. S., A. S., Ž. J., D. J., V. G., A. G., G. V., K. D., Ž. P., K. J., D. U., M. Ž. Šiuo, M. Ž., E. D., V. M., D
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 1 dalį (1998 m. gruodžio 21 d. ir 1997 m. gegužės 20 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
102 898,78 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. J., D. J. ir V. G.;
38 053,46 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. J., D. J. ir A. G.;
40 605 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. J. ir D. J. ;
31 982 Lt iš nuteistųjų R. S., Ž. J., D. J. ir G. V. ;
115 555 Lt iš nuteistųjų R. S., Ž. J., D. J. ir V. G. ;
106 875,44 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. J., D. J. ir K. D.;
30 880 Lt iš nuteistųjų R. S., Ž. P. ir D. J. ;
124 236,16 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. P. ir D. J. ;
Žemesnės instancijos teismas
33 875,36 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. P., D. J., K. J. ir D. U.;
30 316 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., D. J., Ž. P. ir G. V.;
32 635,48 Lt iš R. S., A. S., D. J., Ž. P. ir V. M.;
74 152,17 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. P. ir K. D.;
272 764,83 Lt iš nuteistųjų R. S., A. S., Ž. P., K. D. ir M. Ž.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S., Ž. J., D. J., Ž. P., M. Ž., E. D., K. D., V. G., A. G., G. V., K. J., D. U., V. M., o J. D., R. M., V. G. išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam aktyviai padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.
Apeliacine tvarka išnagrinėti nuteistųjų M. Ž., Ž. J., K. D., D. U. ir D. J. apeliaciniai skundai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl V. U. nuteisimo pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei nuosprendžio dalį, kuria iš D. U. buvo priteistas civilinis ieškinys, ir dėl šios nuosprendžio dalies priėmė naują nuosprendį, kuriuo D. U. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nuteistųjų M. Ž., Ž. J., K. D. ir D. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartimi buvo išskirta byla dėl R. S., atidedant jos nagrinėjimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartimi nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.
Kasacine tvarka išnagrinėti nuteistųjų A. S., D. J., Ž. J. ir K. D. kasaciniai skundai, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartimi atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 1997 metais suorganizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veiklai, t. y. sunkiam nusikaltimui – tęstiniam sukčiavimui ir su juo susijusiems kitiems nusikaltimams – daryti, imituojant prekių eksportą autotransportu ir taip apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, skirtas pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) grąžinti, suburdamas į šį susivienijimą nuteistuosius A. S., Ž. J., D. J., Ž. P., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą A. G. ir kitus asmenis (dėl jų byla nutraukta ir išskirta), kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas.
R. S. atliko bendrą vadovavimą, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, pasitelkęs V. V., klastojo įmonių eksporto dokumentus, Vilniaus teritorinėje muitinėje įformindavo realiai neegzistavusių prekių eksporto dokumentus, imituodavo atsiskaitymą už eksportą, įmokėdamas grynus pinigus tariamų prekių gavėjų vardu į atlikusių fiktyvų eksportą įmonių sąskaitas bankuose, duodavo nurodymus dėl valstybinės mokesčių inspekcijos pervestų pinigų panaudojimo ir paskirstydavo tarp nusikalstamo susivienijimo narių gautą pelną.
Panaudodami apgaulę, nusikalstamo susivienijimo nariai, padedant kitiems kaltinamiesiems, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą 1 035 129,68 Lt valstybės biudžeto lėšų, būtent:
1997 m. birželio mėnesį R. S. perdavė Ž. J. pasirašyti ir patvirtinti UAB ,,Jokima” spaudu tuščius eksporto deklaracijos, CMR važtaraščio bei UAB ,,Jokima” sąskaitos–faktūros, serija SAA, Nr. 2518044, blankus. Ž. J. tai padarius, R. S. sąskaitoje–faktūroje atspausdino melagingus duomenis, kad ši bendrovė parduoda užsienio įmonei ,,Tefa Trading group selectronic” 8920 metrų, 7439,28 kg audinio ir 6826,41 kg verpalų bendrai už 192 000 Lt, per muitinės tarpininkus analogiškus duomenis įrašė į UAB ,,Jokima” CMR važtaraštį, Nr.044, bei eksporto deklaraciją, Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių poste įformino tariamą muitinės deklaracijos ir krovinio patikrinimą, suteikiant deklaracijai numerį 7VR17105280.
Šiuos dokumentus ir pinigus R. S. perdavė D. J., kuris per G. R. papirko Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorių V. G. Pastarasis, žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, įrašė į muitinės deklaraciją 7VR17105280 melagingas žinias, kad UAB ,,Jokima” 1997 m. birželio 24 d. per muitinės Raigardo kelio postą išgabeno krovinį iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Šalies argumentai
Ž. J. 1997 m. liepos 18 d. pateikus prašymą Nr. 1329 grąžinti dėl tariamo prekių eksporto susidariusią 34 038,22 Lt permoką, Šiaulių m. VMI apgaulės įtakoje priėmė sprendimą ją grąžinti ir 1997 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1069 pervedė į UAB ,,Jokima” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Šiaulių Bankas”, 34038 Lt, kuriuos Ž. J. R. S. nurodymu 1997 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 8 pervedė į A. S. vadovaujamos UAB ,,Gija” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,Hermio” banko Šiaulių filiale.
Šalies argumentai
D. J. įvykdžius R. S. nurodymą ir suradus fiktyvius prekių pardavėjus, Ž. J. suklastojo UAB ,,Jokima” eksporto dokumentus dėl maisto produktų už 186 219,78 Lt eksporto tam pačiam Ukrainos verslininkui R. P. Š. Ž. J. už 600 Lt papirko Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektorių E. D., kuris, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nesant krovinio, muitinės deklaracijoje ir kituose dokumentuose padarė melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą ir suteikė deklaracijai numerį 8SR17100571, taip valstybei dėl neteisėto PVM grąžinimo patyrus didelės žalos. D. J. per G. R. papirko Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorių V. G., kuris, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įrašė į muitinės deklaraciją melagingus duomenis, kad UAB ,,Jokima” 1998 m. gruodžio 19 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tokiu būdu valstybei dėl neteisėto PVM grąžinimo patyrus didelės žalos. Ž. J. pagal eksporto deklaracijas 8SR24100164 ir 8SR17100571 1999 m. sausio 15 d. pateikė prašymą grąžinti susidariusią 140 395 Lt PVM permoką, kurią mokesčių inspekcijai pervedus į UAB ,,Jokima” sąskaitą, panaudojo R. S. nurodymu. Taip R. S., A. S., Ž. J., A. G. ir D. J. apgaule įgijo 140 395 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių K. D. padėjo įgyti 106 875,44 Lt, o V. G. – 33 519,56 Lt.
Šalies argumentai
M. Ž. A. S. prašymu, žinodamas pastarojo siekį gauti fiktyvius prekių įsigijimo dokumentus, jų pagrindu organizuoti fiktyvų eksportą ir taip apgaule įgyti valstybės biudžeto lėšas, išrašė dvi UAB ,,Karža” PVM sąskaitas–faktūras, neva ši įmonė Ž. P. IĮ pardavė 43 588 vnt. mokyklinių kuprinių už 604 865,63 Lt, šiai įmonei neva sumokant 97 759,15 Lt PVM. A. S., davęs nurodymą savo dukrai I. S. suklastoti UAB “Preivilas” sąskaitą–faktūrą dėl 50 000 m audinio, dengto polivinchloridu, pardavimo Ž. P. IĮ už 433 650 Lt, sumokant 66 150 Lt PVM, suklastojo PVM sąskaitą–faktūrą, kad Ž. P. IĮ kuprines ir audinį už 927 431,12 Lt parduoda Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei ,,Palatin”. Davęs nurodymą V. V. į vagoną pakrauti medinių padėklų ir dėl vaizdo kuprinių ir audinio, Ž. P. paruošus muitinės deklaraciją, o A. G. tarptautinį važtaraštį, per N. J. papirko Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorę L. R., kuri per to paties posto inspektorę E. Š. suorganizavo tariamą krovinio patikrinimą, suteikiant muitinės deklaracijai numerį 8SR24100127. Po to A. S. suklastojo važtaraštį, nurodydamas realų į vagoną pakrautų prekių kiekį ir kainą, Ž. P. jį pasirašius ir patvirtinus spaudu, uždėjo suklastotą muitinės antspaudą ir pateikė važtaraštį K. D. suorganizuoti šio dokumento pateikimą Baltarusijos muitinei. K. D. tai padarius, A. G. paruošė ir išsiuntė Baltarusijos Molodečno stoties viršininkui raštą, kad važtaraštyje padaryta klaida ir reikia vadovautis važtaraščiu, kuriame nurodytas realus prekių kiekis ir kaina. 1998 m. rugsėjo 8 d. Ž. P. pateikė VMI prašymą grąžinti 164 239 Lt PVM permoką, kurią pervedus į jo įmonės sąskaitą, A. S. nurodymu pervedė į UAB ,,Preivilas” sąskaitą. Taip A. S., R. S., Ž. P. ir A. G., padedant K. D., apgaule įgijo 164 239 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių M. Ž. padėjo įgyti 97 759,15 Lt.
Analogiškai M. Ž. suklastojo dvi sąskaitas–faktūras, neva UAB ,,Karža” pardavė UAB ,,Preivilas” 78 030 vnt. mokyklinių kuprinių už 1 147 259,48 Lt, sumokant 175 005,68 Lt PVM, o I. S. suklastojo UAB ,,Preivilas” PVM sąskaitą–faktūrą, kad šias kuprines už 1 158 308,53 Lt pardavė Ž. P. IĮ, sumokant 176 691,13 Lt PVM. A. G. suklastojo UAB ,,Kerdonas” PVM sąskaitą–faktūrą, neva ši įmonė už 36 745,2 Lt pardavė Ž. P. IĮ 1000 vnt. moteriškų kostiumėlių ir 1000 vnt. moteriškų megztinių, sumokant 5605,2 Lt PVM. Tiems patiems asmenims tokiu pat būdu suklastojus šių prekių pardavimą už 1 028 623,2 Lt tai pačiai Rusijos bendrovei ,,Palatin” ir per L. R. suteikus fiktyviai muitinės deklaracijai numerį 8SR24100145 bei atlikus pirmiau nurodytus veiksmus, Ž. P. 1998 m. spalio 9 d. pateikė VMI prašymą grąžinti 182 678 Lt PVM permoką, kurią pervedus į jo įmonės sąskaitą, A. S. nurodymu pervedė į UAB ,,Preivilas” sąskaitą. Taip A. S., R. S., Ž. P. ir A. G., padedant K. D., apgaule įgijo 182 678 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių M. Ž. padėjo įgyti 175 005,68 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba atleisti jį nuo bausmės dėl ligos ir priimti teisingą sprendimą.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo nutraukti jam baudžiamąją bylą, nes suėjo daugiau kaip 10 metų nuo nusikalstamų veikų padarymo (1961 m. BK 49 straipsnis). Apeliacinis teismas dėl to nepasisakė, nors kasatoriaus gynėja šias aplinkybes nurodė. Apeliacinio nagrinėjimo metu padarytas grubus BPK 322 straipsnio pažeidimas, nes buvo suvaržyta kasatoriaus teisė dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismas atmetė kasatoriaus 2008 m. sausio 15 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, neatsižvelgdamas į tai, kad jis serga sunkiomis ligomis ir negali dalyvauti teismo posėdyje (teismui buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai). Be to, kasatorius mano, kad apeliacinis teismas privalėjo patenkinti jo prašymą ir atlikti byloje įrodymų tyrimą (iškviesti specialistą arba paskirti ekspertizę dėl kasatoriaus sveikatos). To nepadarius buvo pažeista BPK 324 straipsnio 6 dalis. R. S. atkreipia dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl sveikatos būklės nutartimi buvo išskirta į atskirą bylą ir nuo tada jo sveikata tik blogėjo, tačiau teismas nesiėmė priemonių išreikalauti duomenų dėl jo sveikatos (atmetė ir gynėjos prašymą dėl to), taip neįsigilindamas į esmines bylos aplinkybes, ir bylą nagrinėjo atmestinai. Kartu teismas, remdamasis 2005 m. atlikta ekspertize, padarė išvadą, kad jis neserga ligomis, dėl kurių negalėtų atlikti bausmės, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šiuo metu, t. y. praėjus trejiems metams, kasatoriaus sveikata iš esmės pablogėjo. Tą patvirtina neįgalumo pažymėjimas ir medicininiai dokumentai, iš kurių, beje, matyti, jog kasatorius serga cukriniu diabetu, hipertonine liga III stadija, retinopatine polineuropatija ir kt. Apeliacinis teismas nekreipė dėmesio į tai, kad Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V–193 buvo papildytas 2003 m. kovo 28 d. įsakymu patvirtintas sunkių ligų sąrašas, kur sunkia liga pripažįstamas cukrinis diabetas su komplikacijomis. Kasatorius tvirtina, kad jis serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios turi būti atleistas nuo bausmės. Kasatoriaus manymu, teismas turėjo pasisakyti dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo, bet to nepadarė. Teismas neaptarė ir BK 54 straipsnio 3 dalies (teisingumo principo) taikymo galimybės, nors nuteistasis yra neįgalus, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip 10 metų, kartu su kasatoriumi gyvena neįgali jo žmonos, kuri irgi serga, motina, auginami du mažamečiai vaikai. Realios laisvės atėmimo bausmės pakyrimas kasatoriui prieštarauja teisingumo principui. Apeliacinis teismas netyrė apeliacinio skundo argumentų dėl papildomo įrodymų tyrimo atlikimo byloje būtinybės. Be to, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, šis teismas neaptarė skundo motyvų dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir kitų asmenų atžvilgiu priimtos nutarties toje pačioje byloje perrašymu, o tai grubus procesinis pažeidimas. Nutartis priimta pažeidžiant ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6, 11 punktus, nes apeliacinio skundo prašymai iš esmės netirti. Motyvuodamas šį teiginį, kasatorius nurodo, kad V. V. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes šis turi psichikos ir elgesio sutrikimų. Be to, nuteistojo įsitikinimu, nuosprendis pagrįstas neįtikinamais ir tarpusavyje nesutampančiais V. V., R. D., R. B., N. J. parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų G. G., J. D., A. G., Ž. P. parodymai. Dėl to įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad byloje nebuvo apklausti ir nustatyti muitinės tarpininkai, galintys nurodyti, kas pildė eksporto dokumentus ir kvitus, byloje nėra kvitų dėl muitinės procedūrų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas atliko muitinės procedūras, neįvertinti nuosprendyje išvardytų įmonių duomenys apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose, grynųjų pinigų operacijos pagal kasos knygas, nenustatytas užsienio įmonių registravimas, taip pat kas atliko tarptautinius mokėjimus. Kasatoriaus teigimu, teismai išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų ir neteisingai juos įvertino; byloje nesurinkta neginčijamų jo dalyvavimo padarant inkriminuotas veikas įrodymų. Skundžiami teismų sprendimai priimti vadovaujantis prielaidomis, neatsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus, taip pat teismams šališkai ir ne kaip visumą vertinant bylos aplinkybes.
Atsiliepimu į nuteistojo R. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio priėmimo senaties terminai, numatyti BK 95 straipsnyje, dėl R. S. veikų, kurios baigtos daryti 1999 m. sausio 27 d., nebuvo suėję. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl bylos nutraukimo suėjus senaties terminams nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Toliau atsiliepime prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 322 straipsnio reikalavimų, nes R. S. buvo laiku ir tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką. Kadangi nuteistasis nepateikė teismui sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos apie ligą, dėl kurios jis negali atvykti į teismą pagal šaukimą (BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius į posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, ir bylą nagrinėjo jam nedalyvaujant. Taip pat prokuroras tvirtina, kad kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas nevertino jo sveikatos būklės, neatitinka tikrovės, nes teismas paskyrė R. S. sveikatos ekspertizę ir jos išvadas aptarė bei pagrįstai laikė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog nuteistajam būtų diagnozuota liga, dėl kurios jis turėtų būti atleistas nuo bausmės. Kita vertus, savo apeliaciniame skunde kasatorius neprašė taikyti BK 76 straipsnio nuostatų, taip pat nepateikė ir jokių argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies galimo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Skirtingai nei nurodoma skunde, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie R. S. santuoką, pagal bylos medžiagą jis 1995 m. išsituokė ir turi tik vieną dukrą. Tokie duomenys yra ir gyventojų registro duomenų bazėje. Prokuroro nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad paskirta bausmė jam yra per griežta ar prieštarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakė dėl paskirtos bausmės tinkamumo. Atsiliepime prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad teismai atliko netinkamą įrodymų tyrimą. Atsiliepime nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai motyvuotai ir pagrįstai atmetė gynybos prašymus dėl įrodymų tyrimo. Be to, pateikdamas prašymus, kasatorius negalėjo argumentuotai paaiškinti, kokioms bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti yra reikalingi jo prašomi papildomai tirti įrodymai (BPK 270 straipsnio 1 dalis). Taip pat kasatorius, teisminio proceso metu būdamas nesuimtas, nei pats, nei per savo gynėją nesiėmė iniciatyvos pateikti, jo manymu, reikalingus duomenis. Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertino įrodymų visumą, atsižvelgė ne tik į tiesioginius, bet ir netiesioginius įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Visi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl tariamai netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamoje apeliacinio teismo nutartyje yra aptarti ir padarytos argumentuotos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 76 straipsnio taikymo
Apeliaciniame skunde kasatorius R. S. neginčijo BK 76 straipsnio taikymo ir nepateikė jokių teisinių argumentų dėl šios baudžiamojo įstatymo normos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nuteistojo gynėja akcentavo šį klausimą, dėl šios nuostatos taikymo pateikė motyvuotas išvadas, kurių kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo paneigti.
Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalėjo atlikti byloje pakartotinį įrodymų tyrimą dėl kasatoriaus sveikatos būklės nustatymo (iškviesti teismo medicinos specialistą, paskirti nuteistojo sveikatos ekspertizę, išreikalauti reikalingus medicininius duomenis ir pan.). Pažymėtina, kad šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu kasatoriui buvo paskirtos dvi ekspertizės dėl jo sveikatos būklės nustatymo, kurios pateikė kategoriškas išvadas, jog nė viena R. S. nustatyta liga nėra įtraukta į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atliesti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Apeliacinio nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių naujų duomenų apie tai, kad nuteistojo R. S. sveikata iš esmės pasikeitė (jis susirgo sunkiomis nepagydomomis ligomis), todėl teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo (BK 76 straipsnis) ir rinkti su tuo susijusių duomenų. Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, nes apskųstus teismų sprendimus tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl neturi pagrindo analizuoti kasatoriaus pateiktų medicininių duomenų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl apeliacinio teismo nutartimi nebuvo užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ilgos klausimo sprendimui, jeigu toks klausimas iškiltų nuosprendžio vykdymo metu (BPK 359, 362 straipsniai).
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Senaties terminų eiga dėl kiekvienos nusikalstamos veikos skaičiuojama atskirai. Jeigu veika tęstinė, senaties terminas skaičiuojamas nuo veikos baigimo daryti momento. Įstatymo nuostatos dėl senaties taikomos to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika.
R. S. nuteistas pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalį (1998 m. gruodžio 21 d. ir 1997 m. gegužės 20 d. įstatymo redakcija); apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl šios veikos yra dešimt metų (1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat jis nuteistas pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį; dėl šios veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas taip pat dešimt metų (2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 d punktas, 11 straipsnio 5 dalis). R. S. nusikalstamos veikos baigtos daryti 1999 metais, todėl iki pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2004 m. gruodžio 1 d.) dešimties metų senaties terminas nebuvo pasibaigęs.
Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies taikymo
Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl esminio BPK 322 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, jam nedalyvaujant, nepažeidė nuteistojo teisės dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Bylos duomenimis, nuteistasis pateikė rašytinį prašymą atidėti 2008 m. sausio 17 d. teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, prie prašymo pridėdamas nedarbingumo pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą išnagrinėjo ir priėmė motyvuotą nutartį, kurioje nurodė išsamius argumentus, kodėl prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negali būti tenkinamas.
Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį nuteistasis turi teisę dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau jo neatvykimas, jeigu buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą. R. S. apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (tą patvirtina ir jo teisme gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą). Be to, nuteistasis prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą nenurodė jokių svarbių jo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių. R. S. pateiktas nedarbingumo pažymėjimas neatitinka BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame nurodyta, kad svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo BPK 20 straipsnio pažeidimą, argumentuodamas jį netinkamu liudytojų, nuteistųjų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimu, taip pat neišsamiu įrodymų tyrimu, nes nebuvo patenkinti gynybos pareikšti prašymai dėl papildomų duomenų rinkimo.
Kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Skųsdamas įrodymų vertinimą, kasatorius nenurodo jokių konkrečių teisinių argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos duomenų visumos vertinimu, taip pat apeliacinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl BPK 20 straipsnio taisyklių laikymosi, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu kasatoriaus teiginiai dėl neišsamaus įrodymų tyrimo, teismams nesurinkus, neištyrus ir neįvertinus papildomų duomenų, yra analogiški teisminio nagrinėjimo metu pareikštiesiems prašymams, dėl kurių yra priimtos motyvuotos teismų nutartys (T. 28, b. l. 55–57, T. 32, b. l. 219, 220), kurių kasacinio skundo teiginiai nepaneigia. Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, kolegija neturi pagrindo manyti, jog buvo pažeistos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės.
Atsižvelgiant į BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Laikomasi nuomonės, kad šios įstatymo nuostatos nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad dėl R. S. apeliacinio skundo esmės ir pagrindinių jo argumentų buvo pasisakyta, todėl kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog teismas netinkamai patikrino bylą pagal paduotą nuteistojo apeliacinį skundą.
Kolegija taip pat neturi pagrindo detaliau pasisakyti dėl kasaciniame skunde nurodomo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nes šis klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė jį išteisinti dėl jam inkriminuotų veikų ir bausmės skyrimo klausimo apskritai neginčijo.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą.