Kauno apygardos teismo nutartis

išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei M. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2639-848/2018 pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. H. ir R. H., išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl fizinio asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl sričių, kuriose nustatytas asmens neveiksnumas, nustatymo.

5. Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog sutinka su pareiškėjos prašymu peržiūrėti Ž. H. veiksnumo būklę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo Ž. H. pripažinimo neveiksnia jos sveikatos būklė nepakito, ji nepasveiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

10. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą savo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui.

12. Pažymėtina, kad teismas procesiniame sprendime turi motyvuoti būtinumą dėl kiekvienos iš sričių, kurioje asmuo pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1493-436/2017).

13. Sprendžiant dėl medicininio kriterijaus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 466 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal esamus duomenis teismas, parengiant bylą nagrinėti, asmens psichikos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje netikslinga skirti ekspertizę, o jos skirti neprašė ir byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas sprendė, kad 1998 m. gegužės 14 d. atlikta Ž. H. psichikos būklės ekspertizė ir kiti byloje esantys įrodymai yra pakankami įvertinti Ž. H. sveikatos būklę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus ir įvertinęs tai, kad nuo sprendimo pripažinti Ž. H. neveiksnia praėjo beveik dvidešimt metų, o tuo metu nagrinėtoje byloje skirtoje ekspertizėje neatsakyta (nekonretizuota) kiek būklė (liga) susijusi su asmeninių neturtinių santykių sritimi, o teismo sprendimas dėl apeliaciniu skundu prašomų apriboti sričių motyvuotas itin glaustai, paskyrė Kauno teismo psichiatrijos skyriui atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę Ž. H. psichikos būsenai nustatyti.

15. Kauno teismo psichiatrijos skyrius atliko Ž. H., kaip asmens, kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, ambulatorinę pirminę ekspertizę ir pateikė 2018 m. liepos 10 – rugpjūčio 31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-478/2018. Ekspertizės akto išvadose Ž. H. konstatuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Šis psichikos sutrikimas priskiriamas prie sunkių psichinės sveikatos sutrikimų. Ekspertizės akte nurodyta, kad Ž. H. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvardos įgūdžiai, sveikatos priežiūra, šeimos santykiai, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisiniai santykiai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ekspertizės aktą, į bylą pateiktus naujus rašytinius įrodymus, apeliantės R. H. 2018 m. gegužės 21 d. prašymą, pripažino, jog rašytinis bylos nagrinėjamas nepakankamas tinkamai įvertinti bylos aplinkybes, todėl, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

17. Apeliantė R. H. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į ekspertizės aktą, jog Ž. H. yra neveiksni bei tai, kad ji net savęs neidentifikuoja, nereaguoja į savo vardą, prašė pripažinti Ž. H. neveiksnia visose srityse.

18. Ž. H. atstovas advokatas S. M. prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nurodė, kad nepripažinus Ž. H. neveiksnia visose prašomose srityse, galėtų būti pasinaudota jos sveikatos būkle. Šiuo atveju prašomi nustatyti apribojimai Ž. H. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos jos žmogaus teisės, o priešingai suteiks tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos nenuovoka ateityje.

19. Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra pagrindo asmens pripažinti neveiksniu tose srityse, kuriose dėl sveiktos būklės ir taip asmuo negalės pasinaudoti savo teisėmis. Vis dėlto atstovė, atsižvelgiant į esamą situaciją, prašė spręsti teismo nuožiūra.

20. Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė M. V. nurodė, kad palaiko apeliantės poziciją, kadangi Ž. H. negali savimi pasirūpinti.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nepripažinti Ž. H. neveiksnia apeliaciniame skunde nurodytose srityse (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju ir pan., darbo teisinių santykių sritis), netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir visiškai netyrė aplinkybių ar šiose srityse neapribojus Ž. H. veiksnumo jos interesams nekils grėsmė. Nors, jei jau pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl Ž. H. neveiksnumo keturiose srityse, teismas privalėjo tas aplinkybes išsamiai analizuoti bei, atsižvelgiant į bylos kategoriją, rinkti įrodymus pats, jei jų trūko byloje.

22. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismo vertinti įrodymai (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno pirmos teismo psichiatrijos komisijos 1998 m. gegužės 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85/98 (Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4588/98 b. l. 21), SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2017 m. rugsėjo 29 d. išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 73, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. išvada Nr. SR-2023, 2017 m. gruodžio 13 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. B-57, VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos psichikos sveikatos priežiūros skyriaus 2018 m. sausio 3 d. raštas Nr. 1-PS; el. b. 1 T., b. l. 6–11, 34–37, 42, 45), tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai (neįgaliojo pažymėjimai, specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 061383 ir SP Nr. 4416, Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1818; el. b. 1 T., b. l. 127–129, 160–163), tiek 2018 m. liepos 10 – rugpjūčio 31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-478/2018 (el. b. 1 T., b. l. 147–151) patvirtina, jog suinteresuotas asmuo Ž. H. yra neįgali nuo vaikystės, kai jai buvo diagnozuota silpnaprotystė dėl mikracefalijos, kuri jai tapus pilnamete pakeista į diagnozę – gilus protinis atsilikimas. Taigi, nurodytiems duomenims patvirtinant, kad šiuo atveju Ž. H. turi psichinės sveikatos sutrikimą, t. y. egzistuoja medicininis kriterijus, reikia nustatyti šio psichinio sutrikimo poveikį suinteresuoto asmens socialiniams gebėjimams.

23. 2018 m. liepos 10 – rugpjūčio 31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-478/2018 nurodyta, kad Ž. H. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvardos įgūdžiai, sveikatos priežiūra, šeimos santykiai, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisiniai santykiai. Ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad Ž. H. verbalinis kontaktas blogas, ji apklausinėjant pradeda verkti, nesupranta užduodamų klausimų, paliepimų nevykdo, emocijos skurdžios, nuotaika pažeminta, nereaguoja ją kviečiant vardu, nekritiška savo būsenai. Ž. H. reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga.

24. 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad suinteresuotas asmuo Ž. H. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tokia išvada padaryta įvertinus suinteresuoto asmens Ž. H. elgesį jos gebėjimų vertinimo metu bei globėjos R. H. nurodytas aplinkybes apie globotinės būklę. Kaip matyti iš išvados, Ž. H. yra visiškai priklausoma nuo kito asmens.

25. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2017 m. gruodžio 20 d. išvadoje Nr. SR-2023, kuri parengta pagal 2017 m. gruodžio 13 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. B-57, pritarė pareiškimui ir jame nurodytiems argumentams. Nurodė, kad Ž. H. iki 2043 m. balandžio 30 d. nustatytas 0 proc. darbingumas, bei nustatytas poreikis nuolatinei slaugai. Ji dėl sunkios negalios negali gyventi savarankiškai, jai reikalinga kito asmens priežiūra. Šias aplinkybes patvirtina apeliantės pateikti Ž. H. neįgalumo pažymėjimai, specialiųjų poreikių nustatymo pažymos ir Darbingumo lygio pažyma (el. b. 1 T., b. l. 127–129, 160–163). VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos psichikos sveikatos priežiūros centro 2018 m. sausio 3 d. rašte Nr. 1-PS taip pat nurodyta, jog Ž. H. nustatytas gilus protinis atsilikimas, ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo.

26. Įvertinęs visus šiuos įrodymus bei šalių paaiškinimus posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo Ž. H. negeba savimi pasirūpinti, turtinių ir neturtinių santykių srityse, visiškai nesupranta savo veiksmų reikšmės, negeba jų įvertinti ir paaiškinti bei negali savo veiksmų valdyti (Aprašo 9 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos Ž. H. nesupranta jai užduodamų klausimų ir kitokios informacijos, todėl nesugebėtų priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, susijusių su dalyvavimu ūkinėje komercinėje veikloje (Aprašo 10.1.6 punktas). Kadangi Ž. H. nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis, t. y. ji pati negeba pasirūpinti savimi ir jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, todėl darytina išvada, kad ji negalėtų įgyvendinti savo teisių ir pareigų kylančių iš šeimos santykių, t. y. negebėtų savarankiškai sudaryti santuokos, įgyvendinti tėvų valdžios – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įsivaikinti ir kt. (Aprašo 10.2.3 punktas). Taip pat dėl to, kad Ž. H. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, ji negalėtų būti kito asmens globėja (rūpintoja), pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (Aprašo 10.2.4 punktas). Pagal savo sveikatos būklę (negeba bendrauti, įvardinti savo poreikių ir kt.) Ž. H. nėra pajėgi būti ir darbo santykių dalyve bei prisiimti darbuotojo teises ir pareigas, t. y. ji negebėtų sudaryti darbo sutarties, atitinkančios jos poreikius ir galimybes (Aprašo 10.2.5 punktas).

27. Remiantis bylos medžiaga ir nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad Ž. H. neveiksnumas turėtų būti nustatytas ir prašomose keturiose srityse – dalyvavimas ūkinės komercinės veiklos srityje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimas būti globėju ir pan. srityje, darbo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, nenustačius Ž. H. neveiksnumo nurodytose srityse, šiuo atveju nebūtų užtikrinta neveiksnaus asmens gerovė, kadangi kiti asmenys galėtų pasinaudoti jos sveikatos būklę, o tai sukeltų neveiksniam asmeniui papildomas negatyvias pasekmes. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Ž. H. atveju, egzistuoja ir kitas būtinas elementas – socialinis kriterijus, t. y. dėl esamo medicininio kriterijaus ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose srityse. Šiuo atveju prašomi nustatyti apribojimai Ž. H. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos jos žmogaus teisės, o priešingai užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle. Priešingos teismo išvados prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei suinteresuoto asmens Ž. H. interesams.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl konkrečių sričių, kuriose Ž. H. pripažinta neveiksnia, nurodymo keistinas, nurodant, jog Ž. H. taip pat pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityje: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neturtinių santykių srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus sritis; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Pažymėtina, kad ši nutartis netrukdo asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus pagal paties asmens, jo globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą kreiptis pakeisti teismo sprendimą ir pripažinti asmenį veiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CPK 469 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pašymą patenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4588/98 ir pripažinti suinteresuotą asmenį Ž. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).“

Teismo nutarties kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.