- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-412-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00393-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria nustatyta G. S. priklausanti turto, esančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S., dalis ir leista nukreipti išieškojimą į šį turtą, priimtos civilinėje byloje pagal individualios įmonės „O.“ vadovo, savininko, G. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei „O.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė individualiai įmonei (toliau – IĮ) „O.“ bankroto bylą, bankrutuojančios IĮ (toliau – BIĮ) „O.“ nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumo biuras“. 2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BIĮ „O.“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. 2025 m. vasario 19 d. MB „Nemokumo biuras“ kreipėsi į teismą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio Nacionalinei žemės tarnybai įkeisto turto ir turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Nemokumo administratorė prašo nustatyti G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį, juridinį faktą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre bei leisti nukreipti išieškojimą į G. S. priklausančią turto dalį (15 žemės sklypų, nurodytų prašyme).
Žemesnės instancijos teismas
3. Prašyme nurodoma, kad BIĮ „O.“ savininkui G. S. su sutuoktine R. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 15 prašyme išvardintų žemės sklypų, kuriais yra užtikrintas prievolių hipotekos kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai įvykdymas 2016 m. liepos 21 d. priverstine hipoteka Nr. 3312 (2016 m. liepos 22 d. IDK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 31 d. priverstine hipoteka Nr. 5841 (2014 m. sausio 16 d. IDK Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Nemokumo administratorė pažymi, kad vykdydama IĮ „O.“ bankroto procesą tris kartus iki šiol kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į G. S. asmeninį turtą (taip pat turtą, kuris buvo įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai), bei prašė nustatyti G. S. priklausančią turto dalį, esančią bendroje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. S.. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 17 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. nutartimis nemokumo administratorės prašymai buvo tenkinti.
5. Likviduojamos dėl bankroto IĮ „O.“ bankroto proceso metu pardavus G. S. priklausančias turto dalis, iš dalies buvo patenkinti hipotekos kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui nepakanka – 285 430,92 Eur sumos. Nemokumo administratorės manymu, atsižvelgiant į anksčiau bankroto proceso metu įvykusį žemės sklypų pardavimą, įmonės savininkui G. S. šiuo metu priklausančių prašyme nurodytų žemės sklypų dalis pardavus iš varžytynių, galimai būtų galima sukaupti dar papildomai apie 50 000 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi BIĮ „O.“ nemokumo administratorės prašymą tenkino ir nustatė, kad G. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S., priklauso 1/2 dalis šio Nacionalinei žemės tarnybai įkeisto turto, į kurį leido nukreipti išieškojimą:
6.1. 1/2 dalis 0,5373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.2. 1/2 dalis 0,5671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
6.3. 1/2 dalis 0,6256 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.4. 1/2 dalis 1,4512 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.5. 1/2 dalis 4,2703 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.6. 1/2 dalis 20,0121 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.7. 1/2 dalis 1,1465 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.8. 1/2 dalis 0,2944 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.9. 1/2 dalis 3,2665 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.10. 1/2 dalis 1,1053 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.11. 1/2 dalis 0,9736 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.12. 1/2 dalis 4,1846 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.13. 1/2 dalis 0,9232 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.14. 1/2 dalis 0,4564 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.15. 1/2 dalis 0,6401 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai G. S. ir R. S. 2014 m. spalio 1 d. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nustatė teisinį režimą visam turtui: visas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo (iki 2006 m. birželio 10 d.) lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe; bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo (nuo 2006 m. birželio 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe; turtas, įgytas po Povedybinės sutarties sudarymo (po 2014 m. spalio 1 d.) yra kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybė. Prašyme nurodytas turtas įgytas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d., todėl laikytinas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
8. Teismas pažymėjo, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip patenkinti kreditoriaus reikalavimą.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą teismas tenkino administratorės prašymą ir nustatė G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį ir leido nukreipti išieškojimą į ją.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą arba jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti suinteresuotam asmeniui iš nemokumo administratorės jos dėl bylos nagrinėjimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-692-392/2023 jau yra išnagrinėjęs klausimą dėl sutuoktiniams tenkančių turto dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (15 ginčo žemės sklypų) nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju, teismas ne tik, kad negalėjo patenkinti pareiškėjo prašymo dėl skolininkui tenkančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau apskritai tokį pareiškėjo prašymą turėjo atsisakyti priimti.
Šalies argumentai
10.2. 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad skolininkui tenka 1/2 dalis ginčo žemės sklypų. Skolininkui priklausančios dalys žemės sklypų buvo realizuotos, tačiau pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad skolininkui būtų nustatyta 1/2 dalis likusiose 1/2 dalyse žemės sklypų. Teismui išnagrinėjus ir patenkinus pareiškėjo prašymą skolininkui buvo priskirta dar 1/4 dalis žemės sklypų ir šią dalį buvo leista parduoti. Taigi šiuo metu iš pilnų žemės sklypų skolininkui jau yra priskirta po 3/4 jų dalis, o jo sutuoktinei priskirta tik 1/4 iš visų žemės sklypų, t. y. nukrypta nuo lygių dalių prezumpcijos, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2025 m. balandžio 9 d. teisme gautas apeliantės prašymas priimti papildomą įrodymą – Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir vadovautis joje pateiktais išaiškinimais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą BIĮ „O.“ nemokumo administratorė prašo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 17 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. nutartimis, kuriomis buvo leista nukreipti skolų išieškojimą, bei nustatyta G. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S., priklausančio turto 1/2 dalis, likvidavimo procedūroje buvo įvykdyta, turtas buvo parduotas. Kartu su 2025 m. vasario 19 d. prašymu pateikti VĮ Registrų centras išrašai pagrindžia aplinkybę, kad likusioje turto 1/2 dalyje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu savininkai išliko G. S. bei sutuoktinė R. S.. Taigi, likvidavimo procedūroje nustačius aplinkybę, kad gautų pajamų iš parduoto turto neužteks visiems BIĮ „O.“ kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, buvo pateiktas prašymas nustatyti G. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį, juridinį faktą įregistruojant nekilnojamojo turto registre bei leisti nukreipti išieškojimą į G. S. priklausančią turto 1/4 dalį, kuri nebuvo nustatyta jokiomis ankstesnėmis teismo nutartimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatyta individualios įmonės savininko turto, esančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine, dalis ir leista nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turto dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
14. Teisme 2025 m. balandžio 9 d. gautas apeliantės prašymas priimti papildomą įrodymą – Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir vadovautis joje pateiktais išaiškinimais sprendžiant byloje kilusį klausimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose pateikti duomenys yra bendro pobūdžio informacija apie teismų praktikos pavyzdžius, kuri nevertintina kaip naujas įrodymas CPK 314 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei į tai, kad teismas savo nuožiūra gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas apeliantės rašytinius paaiškinimus su nauju įrodymus atsisako priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. d. nutartimi iškėlė IĮ „O.“ bankroto bylą, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi BIĮ „O.“ pripažino likviduojama dėl bankroto.
17. 2025 m. vasario 19 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą nustatyti, kad IĮ savininkui G. S. priklauso 1/2 dalis prašyme išvardintų 15 žemės sklypų, kurių 1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. S. ir jo sutuoktinei.
18. Prašyme be kita ko pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi buvo išspręstas prašyme nurodytų žemės sklypų priklausymo G. S. klausimas. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad nustačius skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jam priklausanti 1/2 dalis turto buvo parduota, tačiau už parduotą turtą gautų lėšų nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl teikiamu prašymu prašoma nustatyti, kad G. S. priklauso 1/2 dalis 1/2 dalyje 15 žemės sklypų ir leisti nukreipti išieškojimą į 1/4 dalį šio turto.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjęs, kad prašyme nurodytas turtas (1/2 dalis 15 žemės sklypų) laikytinas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, tenkino administratorės prašymą ir nustatė G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį ir leido nukreipti išieškojimą į G. S. priklausančią turto dalį, t. y. į 1/4 dalį 15 nutartyje išvardintų žemės sklypų.
20. Atskirajame skunde su teismo procesiniu sprendimu nesutinkama ir teigiama, kad prašymą teismas turėjo atsisakyti priimti konstatavęs, jog klausimas dėl to paties G. S. turto dalies nustatymo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
21. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad bankroto byla iškelta individualiai įmonei. Individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).
22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 88 straipsnio 1 dalis numato, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Nei JANĮ, nei anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas detaliai nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdomas išieškojimas iš įmonės savininko (savininkų) turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, tačiau teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, yra būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-123-585/2021).
23. Šiuo atveju byloje keliamas klausimas, ar ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius skolininko (G. S.) turto, įkeisto Nacionalinei žemės tarnybai, dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas pagrįstai ir teisėtai pakartotinai nagrinėjo klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tame pačiame turte.
24. Kaip nurodo apeliantė, tai patvirtina ir nemokumo administratorės prašyme išdėstytos aplinkybės, dėl G. S. turto, priklausančio jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įkeisto Nacionalinei žemės tarnybai, dalies (į kurią gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai) nustatymo teismas jau yra pasisakęs. Nustatyta, kad dėl G. S. priklausančios turto dalies žemės sklypuose, nurodytuose skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-692-392/2023 sprendžiant BIĮ „O.“ nemokumo administratorės MB „Nemokumo biuras“ prašymą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio Nacionalinės žemės tarnybai įkeisto turto ir turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
25. Nustačius, kad teismas jau yra išnagrinėjęs klausimą dėl skolininkui tenkančios turto (15 prašyme nurodytų žemės sklypų) dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti nemokumo administratorės prašymą dėl skolininkui tenkančios turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies, tame pačiame turte, nustatymo.
26. Nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Kartu tai reiškia ir tai, kad pirmiau, nurodytu teismo procesiniu sprendimu nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir tiksliai apibrėžus sutuoktinio (skolininko) turto apimtį (dalį) bei leidus nukreipti išieškojimą į šią skolininko dalį, pakartotinas kreipimasis dėl skolininko turto dalies tame pačiame turte nustatymo, nėra galimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu turėjo atsakyti priimti nemokumo administratorės prašymą.
27. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme.
28. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti.
Civilinę bylą, pradėtą pagal mažosios bendrijos „Nemokumo biuras“ prašymą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto ir turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, nutraukti.