- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- II-141-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00333-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P. (toliau – Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbti), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, spec.viduriniojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbti), skundą dėl 2020 m. liepos 20 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu 2020 m. liepos 20 d. Institucijos nutarimu R. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2020 m. birželio 4 d. 15.20 val. magistraliniame kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, 26,10 km vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklais „Sankryža su šautiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
R. P. skundu prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies pakeisti Institucijos 2020 m. liepos 20 d. nutarimą – neskirti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad savo kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl jo, sutinka su jam paskirta bauda, tačiau mano, kad specialiosios teisės atėmimo terminą 3 mėnesiams yra per griežta ir neproporcinga priemonė jo atžvilgiu, kadangi pats nėra piktybinis teisės pažeidėjas, kuris šiukščiai pažeidinėja KET, arba duomenų kas jį neigiamai charakterizuotų, nėra. Teigia suklydęs neteisingai vertindamas situaciją, jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, jo metu niekas nenukentėjo ir jis jokios žalos niekam nepadarė. Pareiškėjo manymu, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neatimant jam teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, o netekus teisės vairuoti transporto priemones jis bus atleistas iš darbo, kur jis charakterizuojamas teigiamai ir kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, daugiau jokių papildomų pajamų jis neturi. Pažymi, kad jo žmona gauna minimalią algą, jie kartu augina nepilnametį sūnų, kurį reikia vežioti į treniruotes sporto mokykloje, be to, jo šeima turi paskolą. Be visa ko, jis prižiūri invalidumą turinčią savo seserį, kuriai neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl jis, nesant kitų artimųjų, kasdien turi rūpintis ir ja, o be transporto priemonės to padaryti nepavyktų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas 2020 m. liepos 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl R. P. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, jo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą bei veiksmų kvalifikavimo, su kuo sutinka bei šių aplinkybių neginčija ir pats R. P.. Jis skundu kelia klausimą tik dėl jam skundžiamu Institucijos nutarimu paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašo jos netaikyti.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda – bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti. Teismas, ištyręs visus įrodymus, su Pareiškėjo teiginiais bei jo prašymu sutinka.
Asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas ribas laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Skiriant administracinę nuobaudą privalu atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Šioje byloje Pareiškėjas padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, jo padarymo jis neneigia ir pripažįsta pasielgęs nerūpestingai. R. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, vedęs ir augina vieną nepilnametį vaiką. R. P. sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi). Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra jokių duomenų apie tai, kad R. P. anksčiau būtų baustas už analogišką administracinį nusižengimą. Teismui gi papildomai pateikti duomenys be kita ko liudija, kad R. P. turi ilgalaikę darbinę patirtį vienoje darbovietėje, kur jis dirba vairuotojo pareigose, darbdavio jis charakterizuojamas tik teigiamai. Kaip teisme parodė pats R. P., darbas jam yra vienintelis pragyvenimo bei pajamų gavimo šaltinis. O (duomenys neskelbti) pranešime nurodė, kad R. P. netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo iš darbo. Teismui pateikta jo sutuoktinės pajamas atspindinti pažyma rodo minimalų jų dydį. Pastarosios aplinkybės liudija apie ne itin gerą Pareiškėjo šeimos turtinę padėtį.
Pareiškėjas teisme be kita ko pažymėjo, kas nurodyta ir jo skunde, kad jis turi atskirai gyvenančią neįgalią seserį, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kuri savimi negali visiškai pasirūpinti, todėl jis vienas ją kasdien prižiūri, lanko ir ja rūpinasi. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir teismui pateiktieji dokumentai – savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus pažyma dėl didelių specialiųjų poreikio lygio nustatymo asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, Pareiškėjui išduotas įgaliojimas, darbdavio pranešimas. Pastarieji duomenys liudija apie sunkią asmens, kurį, pasak paties R. P., jis vienas prižiūri, sveikatos būklę bei nuolatinį poreikį juo rūpintis. Teismo nuomone, akivaizdu, kad teisė vairuoti automobilį yra minėtos pareigos rūpintis artimu asmeniu vykdymą palengvinanti bei svarbi aplinkybė.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad nors asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Teismas neabejoja, kad ANK 420 straipsnio 1dalyje numatytas nusižengimas iš tiesų yra pavojingas, tačiau šiuo atveju R. P. padarytas konkretus nusižengimas nėra šiurkštus, realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, byloje nenustatyta ir tai, kad dėl šio nusižengimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan.
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taipogi į R. P. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti R. P. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-160-397/2018 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti.
Pakeisti 2020 m. liepos 20 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį panaikinti R. P. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.