Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R. 2016 m. spalio 25 d., apie 21.00 val. alaus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę O. V., t. y. rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į nugarą, bei rankos kumščiu sudavė ne mažiau dešimt kartų į viršutinę kūno dalį, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai O. V. galvos plaukuotos dalies sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių paburkimu (guzais), odos nubrozdinimus kaktos kairėje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narei – sugyventinei O. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl pareikšto įtarimo kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-25, apie 20.45 val. nuvažiavo paimti iš darbo sugyventinės O. V., dirbančios (duomenys neskelbtini). O. atrodė neblaivi, nenorėjo vykti namo, dėl to įvyko žodinis konfliktas. O. galbūt iš piktumo paleido į jį stiklinį bokalą ir pataikė jam į rankos nykštį. Bokalas dužo, pradėjo kraujuoti pirštas. O. užėjo už baro, o jis ėjo iš paskos, norėjo, kad duotų kažką užsidėti ant piršto. Paėmė rankšluostį, užsidėjo ant rankos. Vyko toliau žodinis konfliktas. O. metė dar kartą bokalą į jį, bet dužo ant žemės ir į jį nepataikė. Jis tuomet būdamas pasilenkęs, su dešine ranka, jai atsukus nugarą, sudavė apie tris smūgius. Ji atsisuko, o jis tada įniršio apimtas jai dar keletą kartų smūgiavo. Jai galėjo kliūti ir į krūtinę, ir į galvą bei veidą. Negali pasakyti kiek konkrečiai smūgių buvo. Tikrai pataikė į veidą, nes jai net akiniai nukrito. Tuomet ji bandė jį išstumti iš baro, susigrūmė. Jis iš baro išėjo ir nuvažiavo į ligoninę, kad apžiūrėtų pirštą, o O. liko bare. Smūgiuojant O. bandė rankomis dengtis galvą, todėl sužalojimai galimai ir buvo dar rankose. Į veidą irgi sudavė, tuomet ir akiniai nukrito (27-29, 35-36 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios O. V. apklausų metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji kartu su sugyventiniu Š. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena du metus. Sugyventinis yra jos atžvilgiu naudojęs fizinį skausmą, tačiau į policiją nesikreipė. 2016-10-25, apie 21.00 val., jai būnat darbe, tai yra alaus bare (duomenys neskelbtini), kuriame dirba barmene, neperspėjęs atvažiavo sugyventinis. Tik įėjus sugyventiniui į barą pastebėjo, kad jis neblaivus, veidas išblyškęs, akys blizgėjo, vyzdžiai išsiplėtę. Š. R. ją užsipuolė, kad nevažiuoja į namus, teiravosi, kur jos automobilis. Jis primygtinai sakė, kad ji važiuotų su juo į namus, bet ji pasakė, kad grįš pati, nes reikia sutvarkyti ir uždaryti alaus barą. Jai einat link baro tvarkytis, sugyventinis ėjo paskui ir ją pastūmė bei ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė į nugarą. Sugyventinis bandė kumščiu suduoti, tačiau nepavyko, nes baro salėje buvęs vyriškis, kurį žino, kaip D., ją apgynė. Sugyventinis susistumdė su minėtu D. ir pradėjo jį su kumščiu mušti į įvairias kūno vietas. Ji bandydama nuraminti savo sugyventinį, į jį metė stiklinį bokalą ir jam sužalojo rankos nykštį. Po to, sugyventinis dar labiau supyko ir puolė ją. Jai stovint kitoje pusėje baro, kumščiu jai sudavė ne mažiau penkių kartų į veidą ir viršutinę kūno dalį. Po smūgių pradėjo jį stumti link lauko durų. Būnant dar salės viduryje, sudavė kumščiu ne mažiau penkių kartų į viršutinę kūno dalį. Kai jis pamatė iš jos kaktos bėgantį kraują, staiga pasišalino. Suduotų smūgių metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Mano, kad sugyventinis galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (15, 22-23 b.l.).

2) 2016-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad O. V. padaryta galvos plaukuotos dalies sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių paburkimu (guzais), odos nubrozdinimas kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 6 trauminiais poveikiais. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (20 b.l.).

3) 2016-10-25 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 25 d. apie 21 val., 48 min. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra sumušta darbuotoja. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė O. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad apie 21.10 val. į barą atėjo pranešėjos neblaivus sugyventinis Š. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu Š. R. O. V. rankomis sudavė kelis kartus į veidą ir galvą, taip jai sukeldamas skausmą. Moters veidas buvo sukruvintas, daiktai išmėtyti. Įvykio vietoje - ant grindų ir stalų buvo matomos kraujo žymės. Smurtu įtariamas sugyventinis buvo pasišalinęs. Nukentėjusioji buvo neblaivi. Smurtą galintys rodyti požymiai – moters veidas buvo sukruvintas, kakta buvo praskelta, kraujavo (7-8 b.l.).

4) 2016-10-25 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), miesto centrinėje dalyje. Namas mūrinis, dviejų aukštų, teritorija neaptverta. Į pastatą įėjimas iš Vilniaus gatvės. Užlipant laiptais patenkama į vidų. Patekus į vidų patenkama į koridorių, prieangį, pasukus į kairę pusę patenkama į patalpą (duomenys neskelbtini). Prie šiaurinės ir pietinės sienos matomi kiekvienoje pusėje po du stalus ir suoliukus, prie rytinės sienos- baras. Ant sienos pakabintos lentynos, o ant jų sudėti buteliai. Ant žemės grindų išklotų matyti raudonos dėmės, panašios į kraują, taip pat matyti ant grindų keletas stiklo šukių, galimai nuo sudužusio bokalo. Kitų jokių nusikalstamos veikos pėdsakų bei įrankių neaptikta (11-13 b.l.).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo Š. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (53-55 b.l.).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo Š. R. atsakomybę lengvina, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas skirdamas bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (39 b.l.), baustas administracine tvarka (47-51 b.l.), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (44 b.l.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., kartu su bausme Š. R. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant jam laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant jam laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. kartu su bausme Š. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešių) mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam Š. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti Š. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.