Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. ir jo atstovo advokato Stepono Virkečio prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje J. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 2 dalį, teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo J. B. nubaudė pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį 2000 Lt bauda, konfiskuojant 50 pakelių cigarečių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 22 d., apie 13 val., automobiliu „Škoda Oktavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 50 vnt., 386,10 Lt vertės pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Šiais veiksmais pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (pakeistas 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759), kuriame nurodoma, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklinto tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 3.1.2 punktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6, 8 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. ir jo atstovo advokato S. Virkečio prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. ir jo atstovas advokatas Steponas Virketis prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą.

Pareiškime nurodoma, kad ši byla užbaigta įsiteisėjusiu apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu. Pareiškėjas ir jo atstovas yra subjektai, kuriems ATPK 302¹⁸ straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę kreiptis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais. Pareiškėjų manymu, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, padarė pažeidimus, kurie savo pobūdžiu atitinka ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindus.

ATPK 256 straipsnio nuostatų prasme įrodymams keliami tam tikri reikalavimai, t. y. įrodymu gali būti laikoma tik tam tikrus požymius atitinkanti informacija. Vienas iš įrodymą apibūdinančių požymių yra tai, kad tik įstatymo nustatyta tvarka gauta, surinkta, ištirta ir įvertinta informacija gali būti laikoma įrodymu. Vadinasi, įrodymui keliamas teisėtumo reikalavimas, kuris reiškia, kad įrodymas turi būti gaunamas (renkamas) tik teisėtais būdais. Su tuo susijęs ir įrodinėjimo priemonių leistinumo kriterijus (požymis), kuris reiškia, kad įrodymu gali būti laikoma tik iš įstatyme numatytos įrodinėjimo priemonės gauta informacija. Be to, ir įrodinėjimo priemonė turi būti gauta teisėtu būdu. Tai reiškia, jog ATPK normų prasme negalima administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui savo išvadų grįsti tomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios nėra gautos teisėtu būdu.

Pareiškime pažymima, kad Panevėžio apygardos teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi policijos pareigūnų 2014 m. sausio 22 d. padarytuose vaizdo įrašuose Nr. 1, 3 esančiais duomenimis. Neginčijama, kad vaizdo įrašai ATPK 256 straipsnio 2 dalies požiūriu yra leistina įrodinėjimo priemonė, tačiau apygardos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog šie duomenys buvo gauti neteisėtu būdu ir dėl to jais nebuvo galima remtis. Iš bylos duomenų matyti, kad vaizdo įrašai, kuriais teismas rėmėsi nutarime, buvo padaryti 2014 m. sausio 22 d., J. B. vairuojamo automobilio sustabdymo ir patikrinimo operacijos metu; juos padarė su Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus policijos pareigūnu R. J. dalyvavęs policijos pareigūnas D. Ž., kurio pagalbos, pasak jo, prašė Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai. 2014 m. liepos 10 d. apylinkės teismo posėdžio metu, kaip matyti iš šio teismo posėdžio protokolo turinio, Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus policijos pareigūnas R. J. negalėjo atsakyti į klausimą, ar buvo sankcionuotas pareiškėjo J. B. sekimas, nes ši informacija ne vieša. Iš 2014 m. liepos 29 d. apylinkės teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kaip liudytojas apklaustas Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas R. V. paaiškino, jog 2014 m. sausio 22 d. apie pietus į jį kreipėsi kolegos iš Imuniteto skyriaus dėl pagalbos suteikimo, informuodami, kad gali būti reikalinga sulaikyti pareigūną. Pagalbos prašė iš Imuniteto skyriaus laikinai einantis viršininko pareigas R. Š.. Liudytojas R. V. taip pat nurodė, kad jis nežino, kokiu pagrindu slapta buvo kontroliuojamas pareiškėjas, taip pat nežino, kokiu pagrindu buvo daromi slapti įrašai, tai ne viešo pobūdžio informacija. Iš 2014 m. rugsėjo 8 d. apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas R. Š. nurodė, jog negali kalbėti, kokios priemonės buvo taikomos pareiškėjui, ir negali pasakyti, ar buvo išslaptinta medžiaga, susijusi su 2014 m. sausio 22 d. įvykiais, nes tai gali būti susiję su žvalgybine informacija. Byloje buvo prašoma pateikti duomenis apie tai, kokiu pagrindu ir kokios priemonės buvo taikytos pareiškėjui. Buvo gautas Panevėžio apskrities VPK atsakymas, esą 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašai buvo išslaptinti ir jie buvo panaudoti tarnybiniame nusižengimo tyrime, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjų J. B. ir jo atstovo įsitikinimu, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, į išvardytus duomenis privalėjo atsižvelgti, vertindamas teisinę galimybę byloje remtis (vadovautis) 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašuose esančiais duomenimis, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Tuo tarpu pagal byloje surinktų įrodymų visumą yra akivaizdu, kad informacija apie J. B., pagal Panevėžio apskrities VPK atstovų pasisakymus, 2014 m. sausio 22 d. buvo renkama 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog tai pareiškėjo atžvilgiu buvo daroma teisėtai, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atliekami veiksmai buvo nustatyta tvarka sankcionuoti ir kad tokiuose veiksmuose dalyvavo kriminalinės žvalgybos veiksmuose apskritai turintys teisę (galintys) dalyvauti subjektai. Panevėžio apskrities VPK nepateikė pakankamų duomenų apie tai, kokiu pagrindu prieš J. B. buvo imtasi kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir (ar) tokios žvalgybos tyrimo priemonių, todėl byloje nėra duomenų, kad tokių veiksmų prieš pareiškėją buvo imtasi pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos. Kartu pažymima, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai įtvirtinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1–4 punktuose, o pagal jų esmę ir pobūdį spręstina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nė vieno iš nurodytų įstatymo pagrindų. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–10 punktai nustato kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus. Renkant tokio pobūdžio informaciją, Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia atitinkama tvarka naudoti technines priemones (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 20–22 dalys). Kriminalinės žvalgybos subjektų tokios veiklos metu gauti ir užfiksuoti duomenys tampa kriminalinės žvalgybos informacija (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį kriminalinės žvalgybos informacija (iki tol, kol ji nėra nustatyta tvarka išslaptinama) sudaro valstybės paslaptį, t. y. įslaptintą informaciją (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įslaptinta informacija Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme yra itin riboto naudojimo. Tai reiškia, kad tokios informacijos naudotoju gali būti tik įslaptintos informacijos naudotojas, kaip jį apibrėžia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 36 dalis. Pareiškėjų vertinimu, faktiniai duomenys, sudarantys valstybės paslaptį (taigi ir kriminalinės žvalgybos informacija) iki tol, kol jie nėra nustatyta tvarka išslaptinami, negali būti laikomi įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 256, 257 straipsniai).

Kaip minėta, Panevėžio apskrities VPK nurodė, kad 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašai buvo išslaptinti ir jie buvo panaudoti tarnybiniame nusižengimo tyrime, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. Dėl to atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nėra pasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos išvardytos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Vadinasi, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje išvardytų institucijų vadovai. Įslaptintos informacijos rengėjo sąvoką pateikia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, pagal kurią tai: 1) paslapčių subjektas, parengęs ir šio įstatymo nustatyta tvarka įslaptinęs informaciją, arba 2) jo teisių perėmėjas. Kaip matyti, pagal savo pobūdį Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies normos yra skirtingos: 1) skiriasi išslaptintos informacijos naudojimo galimybės; 2) skiriasi informacijos išslaptinimo tvarka; 3) skiriasi subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl to. Jeigu, pasak Panevėžio apskrities VPK, 2014 m. sausio 22 d. daryti vaizdo įrašai buvo išslaptinti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, tai akivaizdu, kad byloje šie vaizdo įrašai negalėjo būti naudojami kaip įrodymai, nes Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies prasme išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama tik tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Be to, tokiai paskirčiai Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies prasme gali būti naudojama tik išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Tuo tarpu ši byla savo esme ir pobūdžiu nėra nei pareiškėjo J. B. drausminio pažeidimo, nei tarnybinio pažeidimo tyrimas. Be to, šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ATPK 163 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nesprendžiamas klausimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas) padarymo.

Dėl išvardytų priežasčių visumos, pareiškėjų nuomone, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, neturėjo jokios teisės vadovautis 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašuose užfiksuotais faktiniais duomenimis. Pasielgdamas priešingai, apygardos teismas padarė esminius ATPK 256, 257 straipsnių pažeidimus.

Be to, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, iš esmės pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimus ir kitu aspektu. ATPK 257 straipsnis įtvirtina pagrindines įrodymų vertinimo taisykles administracinio teisės pažeidimo byloje. Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, tenka pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apygardos teismas, priimdamas nutarimą, sukritikavo apylinkės teismo padarytą išvadą, kad iš 2014 m. sausio 22 d. padarytų vaizdo įrašų matyti, jog Pareiškėjo laikomo paketo turinys nėra aiškiai matomas. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apygardos teismas sprendė, kad šie įrodymai patvirtina, jog iš raudono plastiko paketo, kurį į automobilį įdėjo J. B. ir kurį jis iš automobilio paėmė ir perdavė policijos pareigūnui R. J., buvo matyti, kad paketo viduje buvo cigarečių pakeliai. Pareiškėjų nuomone, būtent apeliacinės instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada prieštarauja 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašų Nr. 1, 3 turiniui, jeigu vis tik būtų pagrįsta manyti, kad šiais įrodymais buvo pakankamas teisinis pagrindas vadovautis byloje.

2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašai buvo peržiūrėti 2014 m. spalio 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau nei apygardos teismo nutarime nurodyto šio vaizdo įrašo Nr. 1 intervalas nuo 5.51 iki 6.06 min., nei šio vaizdo įrašo Nr. 3 intervalas nuo 0.15 iki 0.25 min. niekaip neleidžia teigti, esą raudonas plastiko paketas buvo peršviečiamas taip, kad buvo matyti, jog to paketo viduje buvo cigarečių pakeliai. Iš nurodytų vaizdo įrašų matyti, kad raudonos spalvos „Rimi" maišelis, kuriame 2014 m. sausio 22 d. buvo rasta 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo dar įdėtas į polietileną (skaidrią plėvelę). Iš minėtų vaizdo įrašų taip pat aiškiai matyti, kad nurodyto maišelio (paketo) turinys tapo aiškus tik jį atidarius, bet ne anksčiau. Pareiškėjų vertinimu, visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš 2014 m. sausio 22 d. padarytų vaizdo įrašų matyti, jog paketo turinys iš išorės vizualiai nėra aiškiai matomas. Pastebėtina, kad būtent apylinkės teismo padaryta išvada atitinka ne tik J. B. paaiškinimus, bet ir liudytojos policijos pareigūnės V. R., kuri šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotų įvykių metu sėdėjo J. B. vairuojamame automobilyje, parodymus. Ši liudytoja patvirtino nemačiusi, kas buvo pareiškėjo atneštame raudonos spalvos maišelyje (pakete). Apylinkės teismo padaryta išvada taip pat atitinka ir vaizdo įrašus padariusio policijos pareigūno D. Ž. paaiškinimus. Šis liudytojas teisme teigė, kad filmuodamas 2014 m. sausio 22 d. įvykius iki automobilio patikrinimo, kai buvo praplėštas iš J. B. vairuojamo automobilio paimtas maišelis (paketas), jis maišelio (paketo) turinio nematė. Pasak D. Ž., kai policijos pareigūnas R. J. ištraukė paketą, jį praplėšė, tada D. Ž. pirmą kartą pamatė cigarečių blokus. Be to, pareiškėjai pastebi, kad ir policijos pareigūnai nurodytas reikšmingas aplinkybes, ar iš išorės buvo galima pamatyti raudono paketo (maišelio) turinį, ar ne, vertina skirtingai, nei byloje pateikiama Panevėžio apskrities VPK pozicija. Byloje pateikta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2014 m. liepos 8 d. tarnybinio patikrinimo dėl Panevėžio apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo išvada Nr. 5-16-IS-18 siūloma tarnybinį patikrinimą baigti, pavesti Panevėžio apskrities VPK viršininkui panaikinti 2014 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 50-TE-334 dėl tarnybinės nuobaudos papeikimo skyrimo pareigūnei V. R.. Nagrinėto tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, esą V. R. žinojo, kas yra J. B. atnešto maišelio viduje ir nesiėmė priemonių apie daromą pažeidimą pranešti policijai. Tokia išvada buvo padaryta remiantis tais pačiais pirmiau minėtais 2014 m. sausio 22 d. policijos pareigūno D. Ž. darytais vaizdo įrašais. Tuo tarpu 2014 m. liepos 8 d. tarnybinio patikrinimo dėl Panevėžio apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą Nr. 5-16-IS-18 priėmęs Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos policijos pareigūnas A. S. konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad policijos pareigūnė V. R. padarė tarnybinį nusižengimą. Anot 2014 m. liepos 8 d. išvadą surašiusio A. Š., netgi darant prielaidą, kad pareigūnė V. R. galėjo matyti, kas yra maišelio viduje (nes maišelis „persišvietė“), šių duomenų nepakanka išvadai, jog ji galėjo matyti, kad maišelyje buvo kontrabandinės cigaretės. Taigi, viena vertus, tai, kad V. R. galėjo matyti, kas yra raudono maišelio viduje, tėra policijos įstaigos pareigūnų padaryta prielaida, o ne eksperto ar specialisto motyvuota išvada. Antra vertus, pati policijos įstaiga, priimdama 2014 m. liepos 8 d. išvadą, aiškiai pripažino tą aplinkybę, kad vien tai, jog raudonas maišelis galėjo policijos pareigūnei leisti pamatyti, kas yra maišelio viduje, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad policijos pareigūnė galėjo (turėjo) pamatyti ir konkrečiai apibūdinamas prekes, šiuo atveju kontrabandines cigaretes. Taigi, jeigu policijos įstaiga konstatuoja, kad V. R. negalėjo pamatyti kontrabandinių cigarečių raudoname „Rimi“ maišelyje, analogiškai turėtų būti vertinamas ir pareiškėjo negalėjimas pamatyti tų cigarečių, nes išvados šiuo klausimu buvo daromos vadovaujantis tais pačiais įrodymais – minėtais vaizdo įrašais (ATPK 257 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties skundžiamame nutarime padaryta išvada, esą pareiškėjas iš raudono maišelio (paketo) išorės vizualiai galėjo matyti maišelio (paketo) turinį, neteisėtai paremta prielaidomis. Kartu apygardos teismas, pažeisdamas ATPK 257 straipsnio reikalavimus, nutarime netinkamai įvertino 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašų turinį. Šie proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, nes nulėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto nutarimo priėmimą (ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškime taip pat nurodoma, kad apygardos teismas padarė ir esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, J. B. nepagrįstai patraukdamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį.

ATPK 163² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt su šių prekių konfiskavimu. ATPK 163² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt su šių prekių konfiskavimu. Viena vertus, ATPK 163² straipsnyje, įskaitant šio straipsnio 2 dalį, yra nurodyti tam tikri jame aprašytų pažeidimų sudėčių elementai, tačiau ne visi. Taigi pagal savo pobūdį ATPK 163² straipsnio normos yra blanketinės teisės normos, kurios reiškia, kad ATPK 163² straipsnyje, įskaitant šio straipsnio 2 dalį, nurodyti tik tam tikri (o ne visi) administracinio teisės pažeidimo elementai, o kiti šiame straipsnyje aprašyto pažeidimo sudėties elementai yra įtvirtinti kitame teisės akte. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tokie elementai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintose Fiziniams asmenims taikomose alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (Taisyklėse). ATPK 163² straipsnio 2 dalies prasme administracinė atsakomybė atsiranda vien už akcizais apmokestinamų prekių, tarp jų tabako gaminių, laikymą ir/ar gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, taigi Taisyklių reikalavimus (yra vadinamoji formalioji pažeidimo sudėtis). Antra, ATPK 163² straipsnio 2 dalies prasme tokių neteisėtai laikomų prekių vertė turi sudaryti nuo 2 iki 10 MGL. Trečia, ATPK 163² straipsnio 2 dalies prasme joje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia.

Pirmiau nurodytų Taisyklių 3.1.2 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių, kai prekė įvežta ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, o iš trečiųjų šalių. Vadinasi, Taisyklių 3.1.2 punkto prasme leidžiama vienam fiziniam asmeniui laikyti, gabenti 10 pakelių cigarečių, kai prekė yra įvežta ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, o iš trečiųjų šalių. Tokio kiekio tabako gaminių laikymas (gabenimas) Taisyklių prasme laikomas teisėtu veiksmu. Taigi neteisėtai laikomais ir (ar) gabenamais tabako gaminiais Taisyklių 3.1.2 prasme turėtų būti pripažįstami tik tie pakeliai cigarečių, kurių kiekis viršija Taisyklių 3.1.2 punkte nurodytą pakelių kiekį, o administracinė atsakomybė pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį atsiranda tik tuo atveju, jeigu neteisėtai laikomų (gabenamų) tabako gaminių (o ne visų rastų tabako gaminių, tarp kurių gali būti ir teisėtai laikomų (gabenamų) tabako gaminių Taisyklių 3.1.2 punkto prasme) (prekių) vertė atitinka ATPK 163 straipsnio 2 dalyje nurodytą prekių vertę. Apygardos teismas pareiškėjo J. B. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį nustatęs, kad jo vairuojamame automobilyje buvo rasta 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 386,10 Lt. 2014 m. galiojusio minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydį sudarė 130 Lt suma. Vienam fiziniam asmeniui Taisyklių 3.1.2 punktas leidžia laikyti ir gabenti iki 10 pakelių cigarečių, todėl J. B. negali būti pripažintas neteisėtai Taisyklių 3.1.2 punkto požiūriu veikusiu dėl 10 pakelių cigarečių (iš bendro 50 pakelių cigarečių kiekio) laikymo ir (ar) gabenimo. Antra, pareiškėjo vairuojamame automobilyje, be jo, buvo dar policijos pareigūnė V. R., taigi ne vienas, o du fiziniai asmenys, todėl byloje pažeidimo objektyviosios pusės aspektu nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad 50 pakelių cigarečių laikė ir (ar) gabeno vienas, o ne du fiziniai asmenys. Vien faktas, kad raudoną „Rimi“ maišelį, kuriame vėliau policijos pareigūnai R. J. ir D. Ž. rado 50 pakelių cigarečių, į automobilį atnešė J. B., nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju laikymo ir (ar) gabenimo subjektu buvo vienas, o ne du fiziniai asmenys. Dviem fiziniams asmenims Taisyklių 3.1.2 punktas leidžia laikyti ir gabenti po 10 pakelių cigarečių, taigi iš viso 20 pakelių cigarečių. Bylos atveju nustatyta, kad 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bendra vertė sudarė 386,10 Lt sumą, iš jų: (i) 20 pakelių cigarečių „Fest" vertė sudarė 147 Lt, vadinasi, vieno pakelio šių cigarečių vertė sudarė 7,35 Lt sumą; (ii) 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims" vertė sudarė 239,10 Lt, vadinasi, vieno pakelio šių cigarečių vertė sudarė 7,97 Lt sumą. Atėmus iš 50 pakelių cigarečių bendros vertės 20 pakelių cigarečių „Fest" vertę – 147 Lt, lieka 239,10 Lt tabako gaminių vertė, o atėmus iš 50 pakelių cigarečių bendros vertės 20 pakelių „Minsk Superslims" vertę – 226,70 Lt, lieka 226,70 Lt tabako gaminių vertė. Ir vienu (239,10 Lt), ir kitu (226,70 Lt) atveju tai yra mažiau nei du minimalūs gyvenimo lygiai (MGL), kurių dydis yra 260 Lt (130 Lt x 2). Tai reiškia, kad 2014 m. sausio 22 d. neteisėtai laikytų (gabentų) tabako gaminių vertė neviršijo ATPK 163 straipsnio 2 dalyje nurodytos prekių vertės. Vien dėl to J. B. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal ATPK 163 straipsnio 2 dalį.

ATPK 163² straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinio teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Apygardos teismas neteisingai sprendė, kad J. B. padarė ATPK 163 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą tiesiogine tyčia. Iš nutarimo turinio matyti, kad tokia teismo išvada iš esmės grindžiama tuo, kad apygardos teismas, remdamasis 2014 m. sausio 22 d. darytais vaizdo įrašais, sprendė, jog iš raudono maišelio (paketo) pareiškėjas J. B. turėjo matyti maišelio (paketo) turinį – cigarečių pakelius su slaviškais užrašais ir tai, kad jie nebuvo pažymėti Lietuvos Respublikoje patvirtinto pavyzdžio banderolėmis. Administracinio teisės pažeidimo padarymą tyčia reglamentuoja ATPK 10 straipsnis, kuriame nurodyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet leido joms kilti. Sprendžiant dėl J. B. tyčios dėl ATPK 163² straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo padarymo, pagal byloje surinktus įrodymus ir šios ATPK normos bei Taisyklių nuostatų prasme teismui buvo privalu nustatyti, jog pareiškėjas suvokė (suprato) žinojo ar turėjo žinoti, kad: 1) laiko (gabena) būtent tabako gaminius ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, o iš trečiųjų šalių (nes Taisyklių 3.1.1 punkto prasme iš Europos Sąjungos valstybių narių įvežtus tabako gaminius galima laikyti (gabenti), kai jų kiekis neviršija 100 pakelių cigarečių; 2) žinodamas ar turėdamas žinoti (suvokdamas), kad laiko (gabena) tabako gaminius ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, o iš trečiųjų šalių, suvokia (žino ar turi žinoti), kad tokių tabako gaminių kiekis viršija Taisyklių 3.1.2 punkte nustatytą tokių gaminių kiekį; 3) žinodamas ar turėdamas žinoti (suvokdamas), kad laiko (gabena) tabako gaminius ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, o iš trečiųjų šalių, suvokia (žino ar turi žinoti), kad tokių gaminių vertė viršija ATPK 163² straipsnio 2 dalyje nurodytą vertę. Tokio pobūdžio aplinkybių visumos apygardos teismas, priimdamas nutarimą, nenustatė ir šiais klausimais apskritai nepasisakė. Dėl to teismo išvada, kad J. B. tiesiogine tyčia padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, nepatvirtinta bylos duomenimis (ATPK 256, 257 straipsniai). Padarydamas neteisingą, bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai jam taikė ATPK 163² straipsnio 2 dalį. Nurodytas materialiosios teisės pažeidimas taip pat lemia apygardos teismo priimto nutarimo neteisėtumą, kuris sudaro pagrindą bylą atnaujinti, taikant ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Dėl išvardytų teisinių argumentų visumos, pareiškėjų J. B. ir jo atstovo vertinimu, bylos nagrinėjimas ATPK 302²¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka turi būti atnaujinamas. Bylą atnaujinus ir išnagrinėjus, skundžiamas apeliacinė instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą (ATPK 302²¹ straipsnio 14 dalies 4 punktas).

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. ir jo atstovo advokato Stepono Virkečio pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas prašo pareiškimo netenkinti. Atsakant į pareiškėjų argumentus dėl vaizdo įrašų vertinimo atsiliepime nurodoma, kad 2014 m. sausio 22 d., Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, turėdami neviešo pobūdžio informacijos, kad J. B. važiuoja į A. Jakšto gatvės aikštelę, esančią prie Sporto rūmų, galbūt paimti kontrabandinių cigarečių, organizavo informacijos patikrinimą. 2014 m. sausio 22 d., apie 13 val., Panevėžyje, A. Jakšto g. 1, prie Panevėžio sporto rūmų esančioje automobilių stovėjimų aikštelėje, patikrinus automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Panevėžio apskrities VPK, kurį vairavo tuometinis (duomenys neskelbtini) tyrėjas J. B., prie automobilio priekinės sėdynės rastas raudonos spalvos polietileno maišelis, kuriame buvo 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis. Tame pačiame automobilyje kartu važiavo ir to paties skyriaus tyrėja V. R.. Patikrinime dalyvavo Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio (toliau –VTP) vyriausiasis tyrėjas D. Ž., kuris turėta vaizdo kamera nufilmavo patikrinimą.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 50-V-290 vidaus tyrimų poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 4 punkte numatyta, kad „vyriausiojo tyrėjo pareigybė reikalinga išaiškinti ir tirti Panevėžio apskrities VPK pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų padarytus teisės, etikos normų pažeidimus, atlikti tarnybinius patikrinimus dėl korupcijos atvejų, įgyvendinti prevencijos priemones šiais klausimais; atlikti tarnybinius patikrinimus dėl pareigūnų žūties, sveikatos sutrikdymo, savižudybės, Panevėžio apskrities VPK padarytos materialinės žalos, numatyti tarnybinių nusižengimų tendenciją; teikti metodinę pagalbą šių pažeidimų, nusižengimų tyrimo ir prevencijos klausimais“. Pareigybės aprašymo 7.13 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas, esant būtinybei ir VTP viršininkui pavedus, vykdo kitus vienkartinio pobūdžio pavedimus.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnis „Pagrindiniai vidaus tarnybos principai“ reglamentuoja, kad pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui.

Taigi 2014 m. sausio 22 d. D. Ž., VTP viršininkui pavedus, veikdamas pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, vykdė vienkartinio pobūdžio pavedimą tikrinant informaciją apie policijos pareigūno daromą teisės pažeidimą, o ne kriminalinės žvalgybos veiksmus, viešai užfiksavo J. B. patikrinimą ir pareiškėjų minimą vaizdo įrašą Nr. 1 bei vaizdo įrašą Nr. 2, apie kurį J. B. neužsimena, 2014 m. sausio 22 d. pateikė prie 2014 m. sausio 22 d. pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagos.

Atliekant tarnybinį patikrinimą 2014 m. kovo 20 d. Panevėžio apskrities VPK imuniteto skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. 50-17-PR5-36 informavo, kad disponuoja vaizdo medžiaga, kuri gali būti reikšminga dėl J. B. atliekamame tarnybiniame patikrinime. Pateikė skaitmeninę laikmeną su nustatyta tvarka išslaptintu vaizdo įrašu (pareiškėjų minimas vaizdo įrašas Nr. 3).

Kadangi ATPK 256 straipsnyje reglamentuota, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tai iš tarnybinio patikrinimo medžiagos vaizdo įrašai, kaip tarnybinio patikrinimo medžiaga, buvo pateikti organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą.

Dėl pareiškimo teiginių, kad J. B. nematė cigarečių, atsiliepime nurodoma, jog 2014 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime, rašytame Panevėžio apskrities VPK viršininkui, R. J. nurodė, kad J. B. vairuojamame automobilyje, salono viduje, buvo rastas permatomas raudonos spalvos polietileninis maišelis „Rimi“, kuriame, J. B. paprašius parodyti maišelio turinį, buvo rasta 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

2014 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu R. J. parodė: „Sustabdžius tarnybinį automobilį, kurį vairavo J. B., paklausiau, ar yra dovanų. J. B. pasilenkė prie kolegės kojų, ištraukė maišelį. Matėsi cigarečių blokai. Aš paklausiau, kas čia, jis atsakė – nieko. Jis pradarė maišelį, kuriame buvo 3 cigarečių blokai „Minsk“ ir 2 blokai „Fest“. Iš viso buvo 50 cigarečių pakelių. Kai vėl paklausiau, kas čia, jis pagūžčiojo pečiais. Apie mašinos detales kalbos nebuvo“.

R. J. parodymus tos pačios dienos teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas D. Ž..

Kad maišelis buvo raudonas ir akivaizdžiai matėsi cigarečių blokai, liudytojas R. J. pakartojo ir 2014 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu.

Byloje yra pateiktos skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais. Vaizdo įraše, pateiktame po išslaptinimo matyti, kad į aikštelę atvažiavo automobilis „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo už automobilio „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio „Škoda Octavia“ išlipo J. B., kuris nuėjo į pastatą ir iš jo išėjo po 5 min., priėjo prie minėto automobilio „Audi“, kaire ranka atidarė kairės pusės galines dureles ir pasilenkęs dešine ranka paėmė iš automobilio salono raudonos spalvos maišelį, kurį perėmė į kairę ranką, paėmė skaidrią plėvelę, skirtą dovanoms įpakuoti, kurią taip pat paėmė į kairę ranką kartu su maišeliu; po to maišelį kartu su skaidria plėvele perėmė į dešinę ranką, kaire ranka uždarė automobilio „Audi“ dureles. Įraše matyti, kad maišelis neužrištas, jį J. B. nešė suėmęs už maišelio viršaus. Maišelyje matyti cigarečių blokai su specifiniais įspėjamaisiais užrašais. J. B. priėjo prie automobilio „Škoda Octavia“, kaire ranka pradarė vairuotojo dureles ir maišelį įdėjo į automobilio „Škoda Octavia“ vidų; J. B. nuėjo atgal į pastatą, iš pastato grįžo už 2 min. ir įsėdo į automobilį „Škoda Octavia“, automobiliu pavažiavo atgal. Važiuojant atgal matyti, kad keleivio vietoje sėdinti moteris pasilenkusi žemyn; automobiliui išvažiavus iš aikštelės moteris pakėlė galvą.

Kitoje laikmenoje yra du vaizdo įrašai, daryti D. Ž.. Pirmame vaizdo įraše matyti, kad prie J. B. priėjo Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyr. tyrėjas R. J.. Girdėti, kaip R. J. prisistatė, pasakė savo pareigas. J. B. atsakė, kad suprato. R. J. paprašė atidaryti automobilio bagažinę, ją apžiūrėjo. Paskui R. J. paprašė atidaryti automobilio saloną; automobilio kairės pusės užpakalinės durys buvo atidaromos, paskui uždaromos. Girdėti, kaip J. B. kažką sakė, tačiau dėl variklio garso negalima žodžių suprasti.

Antrame vaizdo įraše matyti, kad J. B. ir R. J. stovi vienas prieš kitą. R. J. pasakė: „Dovana kur yra? Ištrauk.“ J. B., nieko nesakęs, pradarė priekines kairės pusės duris, įsėdo į automobilį ir iš automobilio, iš dešinės pusės, išėmė raudonos spalvos paketą, įvyniotą į skaidrią plėvelę. R. J. paklausė: „Kas čia yra? Prašom ištraukit, parodykit, kas čia yra.“ Per permatomą paketą matyti, kad pakete sudėti cigarečių pakeliai su specifiniais įspėjamaisiais užrašais. J. B. paketą padėjo ant priekinės kairės pusės sėdynės ir jį praplėšė. Praplėšus užrištą paketą, matyti trys blokai cigarečių „Minsk Superslims“ ir du blokai cigarečių „Fest“ su rusiškais užrašais. R. J. pasakė: „Užfilmuok“, D. Ž. paklausė: „Užteks dabar filmuoti?“, R. J. atsakė: „Pafilmuok, ką aš žinau, kiek čia yra.“ Girdėti, kaip J. B. pasakė: „Penki pakeliai.“ Tai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie paketo viduje esančias cigaretes būtent ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, o iš trečiųjų šalių.

Atsakant į pareiškimo argumentus dėl ATPK 163² straipsnio 2 dalies taikymo, atsiliepime nurodyta, kad J. B. vairuojamame automobilyje rasta 50 vnt. cigarečių pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (30 pakelių „Minsk Superslims“ ir 20 pakelių „Fest“), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 386,10 Lt. Taip J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 papunktį, kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti banderolėmis nepaženklintus 10 pakelių cigarečių ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje.

Kartu su J. B. važiavusi V. R., apklausiama tiek 2014 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo metu, tiek teisės pažeidimo byloje 2014 m. sausio 22 d., nuosekliai teigė, kad paketą, kuriame buvo rastos cigaretės, atsinešė J. B., todėl teiginys, jog cigaretes gabeno ir V. R., vertintinas kritiškai ir atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bendra vertė sudarė 386,10 Lt sumą, iš jų 20 pakelių cigarečių „Fest“ vertė sudarė 147 Lt, vadinasi, vieno pakelio šių cigarečių vertė sudarė 7,35 Lt sumą; 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ vertė sudarė 239,10 Lt, vadinasi, vieno pakelio šių cigarečių vertė sudarė 7,97 Lt sumą. Atėmus iš 50 pakelių cigarečių bendros vertės 10 pakelių cigarečių „Fest“ vertę – 73,5 Lt, lieka 312,6 Lt tabako gaminių vertė, o atėmus iš 50 pakelių cigarečių bendros vertės 10 pakelių „Minsk Superslims“ vertę – 79,7 Lt, lieka 306,4 Lt tabako gaminių vertė. Ir vienu atveju tai viršija 2 MGL (260 Lt), todėl pareiškėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį.

Prašymas iš dalies tenkintinas.

Dėl procesinės teisės normų taikymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus ir įvertinęs juos visų bylos duomenų kontekste, 2014 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje J. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teiseną nutraukė konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Tokį sprendimą šis teismas, išanalizavęs paties J. B., liudytojų V. R., R. J., D. Ž., R. R., N. Š., R. V., R. Š. parodymus, duomenis, užfiksuotus vaizdo įraše, ir kitus teismo posėdyje tirtus duomenis, iš esmės argumentavo tuo, kad byloje įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog J. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, nepakanka; kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybės traukiamo J. B. naudai; kad byloje jokių objektyvių įrodymų, jog jis tyčia ir sąmoningai tarnybiniame automobilyje laikė ir juo gabeno kontrabandines cigaretes, nėra. Darydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad „iš teismui pateiktos 2014 m. sausio 22 d. filmuotos medžiagos vaizdo įrašo matyti, kad J. B. iš automobilio paima raudonos spalvos paketą, įvyniotą į skaidrią plėvelę, tačiau paketo turinys nėra aiškiai matomas“.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities VPK viršininko – apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir priėmė naują, kuriuo J. B. pripažino kaltu padarius ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad, peržiūrėjus vaizdo įrašus Nr. 1 bei Nr. 3 akivaizdu, jog šiuose įrašuose aiškiai matomi cigarečių pakeliai paneigia J. B. parodymus, kad jis manė, jog iš kito automobilio paima ir veža automobilio detalę, o ne cigarečių pakelius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, peržiūrėjus 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašą Nr. 1, matyti, jog jame 5.51– 6.06 min. intervalu užfiksuota, kaip iš pastato (Panevėžio sporto rūmų) išėjęs J. B., atidaręs priešais stovinčio automobilio galines kairiosios pusės dureles, paima raudoną plastiko paketą, per kurį aiškiai persišviečia cigarečių pakeliai, ir šį paketą įdeda į automobilio „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekį, o peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 3 matyti, kad jame 0.15–0.25 min. intervale užfiksuota, kaip J. B. iš savo vairuoto automobilio priekio paima raudono plastiko paketą, per kurį gerai persišveičia cigarečių pakeliai, ir jį paduoda kitam asmeniui (policijos pareigūnui R. J.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tą aplinkybę, jog J. B. turėto plastikinio paketo viduje buvę cigarečių pakeliai buvo gerai matomi, patvirtino ir J. B. sulaikęs policijos pareigūnas R. J.; kad, atmetus pažeidėjo gynybos versiją, kitų liudytojų, netiesiogiai patvirtinusių jo gynybos versiją, parodymai atmetami bei plačiau nebeanalizuojami.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos, kad jos padarytos nepažeidžiant byloje surinktų duomenų tyrimo ir jų, pripažįstant įrodymais, vertinimo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą ir priimdamas naują, savo nutarime nurodė, kad šioje byloje informatyviausias ir išsamiausias įrodymų šaltinis yra objektyvios kilmės įrodymas – du policijos pareigūno daryti vaizdo įrašai, nufilmuoti iki J. B. sulaikymo ir jo sulaikymo metu; kad, peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 1, matyti, kaip iš Panevėžio sporto rūmų išėjęs J. B. atidaro priešais stovinčio automobilio galines dureles, paima raudoną plastiko paketą, per kurį aiškiai persišviečia cigarečių pakeliai, ir šį paketą įdeda į automobilio „Škoda Octavia“ priekį. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytų ištirtų įrodymų turinio, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. J. davė parodymus, kad J. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas išvažiuojantis iš sporto rūmų aikštelės, iš kur J. B. atsinešė maišelį, jis nematė, nes J. B. sutiko jau išvažiuojantį iš sporto rūmų aikštelės. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. Ž. (filmavęs buvusią situaciją) parodė, kad, jiems atvykus į įvykio vietą, priešpriešiais iš sporto rūmų jau išvažinėjo J. B. vairuojamas automobilis. Pasak šio liudytojo, jis vaizdo įrašo kamerą įsijungė tik priėjęs prie jau sustabdyto automobilio. Esant tokiems šių liudytojų parodymams, apskritai lieka neaišku, kas J. B. veiksmus filmavo iki jo vairuojamo automobilio sustabdymo, taip pat ir kokiu pagrindu tai buvo daroma. Šios neaiškios, neišsamiai ištirtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nebuvo analizuojamos, prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl padarytos išvados akivaizdžiai kelia abejonių jų teisingumu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarimo (priimto išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka) turinio, buvo dar kartą tiriami įrodymai, t. y. peržiūrimi vaizdo įrašai, nesudarant galimybių jų tyrime dalyvauti, duoti paaiškinimus ar atitinkamus prašymus ir kelti jų panaudojimo teisėtumo klausimus (ATPK 272 straipsnis) pačiam J. B. ar jo įgaliotam atstovui.

Nurodytus pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiu procesinės teisės pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl kitų prašyme dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, visų pirma, turi būti išnagrinėjami apeliacinės instancijos teisme (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 302²¹ straipsnio 13 punktą nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą teismas yra saistomas su administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytomis aplinkybėmis, o jos, kaip minėta, nustatytos pažeidžiant proceso teisės taisykles.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.