- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-3170-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02267-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo; trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J., prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakavo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 393 Eur dydžio išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Taip pat ieškovė prašė iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove D. J. bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 321 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, jog šalių nepilnamečiais vaikams rūpinasi tik ieškovė, atsakovas ne visada kas mėnesį daro įmokas vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovo bendravimas su vaikais yra epizodinis, jis neturi reikalingų įgūdžių tinkamai ir visapusiškai rūpintis vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės D. J. prašymą tenkino, priteisė iš D. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo; D. J. paskyrė nepilnamečių vaikų K. J. ir A. J. laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat teismas nustatė nepilnamečių vaikų K. J. ir A. J. laikiną gyvenamąją vietą su jų motina D. J. iki sprendimo priėmimo. Nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, bei į tai kad atsakovui baudžiamojoje byloje skirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų, nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji, sprendė, kad yra pagrindas iki ginčo išsprendimo iš esmės nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. J. ir A. J. laikiną gyvenamąją vietą su jų mama – D. J..
5. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas nuolatinis išlaikymas, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną materialinį išlaikymą. Įvertinęs tai kad ieškovės prašomo laikinojo išlaikymo dydis iš esmės atitinka nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojantį minimalų neto darbo užmokestį, kuris yra 642 Eur, laikiną išlaikymą vaikams priteisė po pusę minimalaus darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovas D. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir nustatyti kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja atsakovas, į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra reguliarios, pastovios, kad jis turi skolų kitiems asmenims, jo materialinė padėtis yra sunki.
6.2. Teismo nurodytas 642 Eur minimalus atlyginimas yra neatskaičius mokesčių; atskaičius mokesčius jis siekia – 468,41 Eur. Minimali alga yra tik orientacinis kriterijus. Ieškinyje nurodomi vaiko poreikiai yra padidinti. Ieškovė nurodo, kad per mėnesį būtina skirti po 786,68 Eur kiekvienam vaikui, tačiau pagal ieškovės pajamas (960 Eur), tai yra nerealu.
6.3. Atsakovas užsiima individualia veikla, per mėnesį gauna 430-450 Eur, iš kurių 400 Eur moka vaikų K. bei A. išlaikymui. Finansiškai atsakovui padeda mama. Atsakovas turi ir kitą dukrą – M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai kas mėnesį moka po 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, taip pat priteista 190 Eur kas mėnesį jos išlaikymui. Atsakovas neturi jokio brangaus turto, kurį galėtų parduoti. Teismo priteista išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 321 Eur yra per didelė ir nepakeliama našta atsakovui. Duomenų apie vaikų specialiuosius poreikius nėra.
6.4. Atsakovas nuolatos ir reguliariai prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Nuo 2021 m. birželio 23 iki 2021 m. spalio 28 d. atsakovas sumokėjo 1 700 Eur, apie 100 Eur davė grynais, taip pat pirko drabužius vaikams, mokėjo už namo apsaugą, elektros energiją.
6.5. Atsakovė gauna vaiko pinigus (po 70 Eur kiekvienam); ši suma turi būti skirta vaikų poreikiams tenkinti.
6.6. Ieškinio pateikimo momentu atsakovui nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės.
6.7. Atsakovas gali mokėti vaikams po 200 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
7. Ieškovė D. J. atsiliepime prašo atmesti D. J. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovo metinės pajamų deklaracijos neparodo tikrosios jo turtinės padėties. Ne visos iš autoserviso veiklos gaunamos pajamos deklaruojamos, taip siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. Taip pat D. J. turi sudaręs sutartį su Autoplius.lt, kur prekiauja automobiliais, tačiau šias pajamas taip pat slepia. Nurodomos aplinkybės, jog finansiškai jam padeda motina yra klaidinančios, kadangi jos mėnesinės pajamos siekia tik apie 300 Eur. Tai, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, patvirtina ir tai, jog atsakovas pasisavino iš šeimos namų santuokoje grynais pinigais sukauptas lėšas – 60 000 Eur.
7.2. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad kiekvieną mėnesį dukrų išlaikymui skiriamos nesistemingos, skirtingos sumos. 2021 m. birželio mėnesį atsakovas dukrų išlaikymui skyrė tik 200 Eur, 2021 m. liepos mėnesį taip pat skyrė tik 200 Eur. Nėra jokio apibrėžtumo, neaišku, kokią sumą atsakovas konkretų mėnesį skirs vaikų poreikiams ir ar iš viso ją skirs.
7.3. Atsakovas savo dukrai M. Č. išlaikymo po 190 Eur jau nebeteikia, kadangi šiuo metu M. Č. jau yra pilnametė.
7.4. Abi dukros lanko meno mokyklą ir gimnastikos treniruotes, turi su sveikata susijusių specialiųjų poreikių, kurių išlaidas būtina apmokėti. Be to, pragyvenimo lygis Lietuvoje auga, poreikiai, bei atitinkamai, kainos didėja, nuo 2022 m. sausio 1 d. kyla minimalus darbo užmokestis, kuris sieks 730 Eur.
7.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės mokama išmoka skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsakovas nepagrįstai šia valstybės mokama išmoka siekia sumažinti savo pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Tiek atsakovas su atskiruoju skundu, tiek ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, t. y. apeliantas pridėjo banko sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindi išlaikymo mokėjimas, taip pat mokėjimai už apsaugos paslaugas, elektros energiją, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas, metines pajamų deklaracijas, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir kt., ieškovė pateikė autoplius.lt statistikas, el. susirašinėjimą dėl televizijos paslaugų nutraukimo.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovui, į tai, kad šiais įrodymais šalys grindžia savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, dokumentų turinys šalims žinomas, t. y. naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas taip pat nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
14. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).
16. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas nurodo, kad jis tinkamai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, kad ieškinio pateikimo metu jokios kardomosios priemonės jo atžvilgiu negaliojo, kad ieškovė neleidžia atsakovui matytis su vaikais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra susijusios su atskirojo skundo dalyku. Apeliantas neprašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – ginčas yra kilęs tik dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio.
17. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 321 Eur, t. y. pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas laikino išlaikymo dydį taip pat susiejo su minimalia mėnesine alga (teismas įvertino tai, kad ieškovės prašomo laikinojo išlaikymo dydis iš esmės atitinka nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojantį minimalų neto darbo užmokestį).
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, minimali mėnesinė alga yra 642 Eur. Tačiau kaip ir nurodo apeliantas, ši suma nurodoma neatskaičius mokesčių. Minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius - 468,41 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga padidės, t. y. sieks 730 Eur (neatskaičius mokesčių), į tai, kad laikinas išlaikymas teiktinas dviems vaikams, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant priteistą laikino išlaikymo dydį iki 250 Eur kiekvienam vaikui. Tokio dydžio išlaikymas (atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą teikia abu tėvai) užtikrintų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius laikinai, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, kuomet teismas įvertins visus pateiktus įrodymus dėl vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties.
19. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis turi dar vieną dukrą, neturi įtakos priteistino išlaikymo vertinimui, kadangi pagal pateiktame Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1599-272/2017 esančius duomenis, atsakovo dukra M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra pilnametė. Aplinkybė, kad atsakovo pareiga mokėti išlaikymą po 190 Eur yra pasibaigusi, leidžia spręsti, kad jis turi galimybę dukterims K. ir A. mokėti daugiau nei 200 Eur.
20. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie savo turtinę padėtį, kad abi dukros lanko meno mokyklą ir gimnastikos treniruotes, turi su sveikata susijusių specialiųjų poreikių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
21. Be to, apeliantas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovė gauna vaiko pinigus (po 70 Eur kiekvienam). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
22. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, kaip minėta, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą nutartį, sumažinant iš atsakovo D. J. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki 250 Eur kiekvienai (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį, sumažinant iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. J. (gimusiai (duomenys neskelbtini).) ir A. J. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) sumą iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo.