Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atsakovui E. R. dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai, taip pat nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. R. priskaičiuoti ir išmokėti 2 (dviejų) jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas E. R. nutraukė darbo sutartį su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio pagrindu nepagrįstai, todėl neteisėtai, ir pakeisti atsakovo E. R. darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto į DK 80 straipsnio 2 dalį; 2) atmesti atsakovo E. R. prašymą įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuoti ir išmokėti jam jo 2 (dviejų) vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pagal DK 56 straipsnio 2 dalį; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įsidarbino pas ieškovę (duomenys neskelbtini) ir buvo siunčiamas dirbti pas ieškovės užsakovus (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku atsakovas pranešė ieškovei, kad nuo 2022 m. vasario 22 d. nutraukia darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį dėl prastovų. Ieškovė su tuo nesutiko, tačiau atsižvelgdama į tai, kad DK 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, 2022 m. kovo 1 d. įsakymu įformino atsakovo darbo sutarties pasibaigimą pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad išeitinės išmokos nemokės, atsakovo pasirinktą darbo sutarties nutraukimo pagrindą ginčys ir bendrovės kaip darbdavio teises gins teisės aktų nustatyta tvarka. Laiko, kad atsakovas neturėjo pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, nes atsakovo atveju nebuvo šiame straipsnyje nurodyto darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Šiuo atveju nebuvo nei prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, kuri tęstųsi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės, nei prastovos, kuri sudarytų daugiau kaip 45 dienas per paskutinius dvylika mėnesių. Apskritai, prastovos, kaip ji apibrėžiama DK 47 straipsnyje, nebuvo. Kadangi su atsakovu buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis, tai buvo laikotarpis tarp siuntimų dirbti ir atsakovas nevyko dirbti savo noru, nors buvo siunčiamas.

1.2. 2021 m. sausio 29 d., siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją, (duomenys neskelbtini) įsigaliojo draudimas užsieniečiams atvykti į šalį. Dėl šios priežasties ieškovės darbuotojai, tame tarpe ir atsakovas, neturėjo galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, tačiau darbuotojams už laikotarpį, kol jie negalėjo išvykti dirbti, taip pat ir atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo mokama kompensacija (iki (duomenys neskelbtini) atsakovas sirgo). Atsakovas dėl to pretenzijų ieškovei neturėjo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikotarpis tarp siuntimų dirbti pagal DK 76 straipsnį.

1.3. 2021 m. liepos 14 d. atsakovui buvo pasiūlyta išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini) į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Tada atsakovui buvo pasiūlyta vykti dirbti į kitą įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir ten vykti atsakovas atsisakė. Taigi atsakovas nuo 2021 m. liepos 14 d. nedirbo dėl savo paties, o ne dėl ieškovės kaltės, nes jam buvo siūlomas darbas, tačiau jis išvykti dirbti atsisakė. Atitinkamai, laikotarpiai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas sirgo), negali būti laikomi prastovomis DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

1.4. Šalis siejo ne įprasto darbo, o laikinojo darbo teisiniai santykiai, kurių pabaigą reglamentuoja specialus DK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikotarpiu tarp siuntimų dirbti laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytinių pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Pagal to paties straipsnio 1 dalį nutraukti darbo sutartį kitais DK pagrindais ir tvarka, įskaitant ir pagal DK 56 straipsnį, laikinasis darbuotojas gali tik darbo laikinojo darbo naudotojui metu. Šiuo atveju atsakovas nutraukė darbo sutartį ne darbo laikinojo darbo naudotojui metu, o būdamas laikotarpyje tarp siuntimų, todėl darbo sutarties nutraukimo priežastimi nurodydamas prastovas, kai tuo tarpu tai buvo laikotarpis tarp siuntimų ir, dar daugiau, kai jis pats buvo atsisakęs vykti dirbti, nors darbdavys jį siuntė, atsakovas pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, darbo sutarties nutraukimas DK 56 straipsnio pagrindu (dėl prastovų) yra nepagrįstas ir turi būti pripažintas neteisėtu, perkvalifikuojant darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 80 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai, DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka atsakovui nepriklauso ir atsakovo prašymas ją priteisti iš ieškovės turi būti atmestas.