Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė Ž. B. priklausantį turtą –mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A55 5G“. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad iš 2025 m. lapkričio 16 d. į 2025 m. lapkričio 17 d. buvo nukentėjusiojo Ž. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir, būdamas apsvaigęs, Ž. B. nematant paėmė ant stalo buvusį mobiliojo ryšio telefoną, įsidėjo į kelnių kišenę ir pasakęs, kad eina į lauke esantį tualetą, pasišalino, pavogtą telefoną nedelsiant įkeitė šalia esančiame lombarde „L.“ už 70 Eur. Nukentėjusysis nurodė analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paaiškino, kad pasigedęs ant stalo gulėjusio mėlynos spalvos mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A55 5G“ ir supratęs, kad jį pavogė S. S., nubėgo prie lombardų, ten pastebėjo telefoną įkeitinėjantį kaltinamąjį, kuris, pamatęs nukentėjusįjį, pabėgo, lombardo darbuotojas jam priklausančio telefono negrąžino, todėl kitą dieną pranešė apie vagystę ir policijos pareigūnai jam grąžino jo telefoną. Ž. B. nusikalstamos veikos laiką, vietą, pavogto daikto duomenis ir kitas aplinkybes nurodė įvykio dieną rašytame pareiškime. Kaltinime nustatytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, teismo pripažinti įrodymais – daiktų apžiūros, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kiti rašytiniai byloje esantys duomenys, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Turto, kurį kaltinamasis pagrobė, vertė yra 500 Eur (dėl to ginčas byloje nekilo), ji viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, taigi S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

17. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

18. Spręsdamas dėl S. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika yra baigta, pavogtas turtas grąžintas nukentėjusiajam. S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. BPK normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ne kartą nurodė, kad įvykio vakarą S. S. vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę „Absolut“), pats kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusiajam priklausančio turto nebūtų ėmęs, jeigu nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad S. S. nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tolesniam girtavimui buvo panaudoti ir lombarde gauti pinigai. Kaltinamasis neteistas, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka baustas septynis kartus, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos. Matyti, kad vis pasitaiko įstatymą pažeidžiančio kaltinamojo elgesio apraiškų, S. S. nelinkęs prisiimti atsakomybės už jo paties neteisėtu elgesiu sukeltas pasekmes – baudų nemoka, neteisėti veiksmai sunkėja ir šįkart peržengė baudžiamosios atsakomybės ribą. Asmuo nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teisiamojo posėdžio metu nurodė turintis du darbo pasiūlymus. Kaltinamasis pripažino turintis priklausomybę nuo alkoholio, ne kartą nuo jos gydęsis, tačiau ši problema vis dar yra aktuali ir sąlygoja pastarojo neteisėtą elgesį, todėl S. S. pareiškė norintis šią problemą galutinai išspręsti ir keisti gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą skyrus prokurorės siūlomą šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 9 mėnesius. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždrausti kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

19. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir S. S. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždrausti kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

20. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisei priešingam elgesiui įtakos turėjo kaltinamojo turima priklausomybė nuo alkoholio, įvykio dieną S. S. vartojo alkoholinius gėrimus, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tai jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu bei teisiamojo posėdžio metu, tikslinga jam paskirti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios. Teismas mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali paskatinti S. S. įvertinti alkoholio vartojimo riziką, jo visiškai atsisakyti ir savo neteisėtą elgesį keisti pozityvia linkme.

21. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Straipsnio 5 dalis numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, Nr. 2K-189-387/2021).

22. Nagrinėjamu atveju nekonfiskavus iš nusikalstamos veikos įgyto turto vertę atitinkančios sumos, susiklostytų situacija, kai asmuo, pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, iš jos pasipelnytų. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. S. iš nusikalstamos veikos įgijo turtą – mobiliojo ryšio telefoną, kurį įkeitė lombarde, ir gavo turtinę naudą – 70 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms (pirko alkoholinius gėrimus). Nepaisant to, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas nukentėjusiajam, ši suma yra padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 70 Eur.

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

23. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 26 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-13477 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 170,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį S. S. ginant advokatui Arūnui Aleknai.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

25. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. S. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kas yra pagrindas būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.

26. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, susiduria su finansiniais sunkumais, kas lėmė ir neteisėto elgesio pasirinkimą, dėl to teismas konstatuoja, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. S. netenkinamas.

VI. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

27. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – apgadintos mobiliojo ryšio telefono korpuso viršutinės dalies – atlyginimo (200 Eur). Nors iš daiktų apžiūros protokolo turinio ir fotolentelės (fotonuotrauka Nr. 4) matyti, kad Ž. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A55 5G“ iš tiesų turi apgadinimų, tačiau teismas abejoja šių apgadinimų sąsaja su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, taip pat byloje esančių duomenų visuma leidžia abejoti žalos dydžio pagrįstumu. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 17 d. pirmą kartą apklaustas nukentėjusysis, apibūdindamas jam priklausantį pavogtą mobiliojo ryšio telefoną nurodė, kad jo telefono korpusas viršuje buvo šiek tiek apgadintas. Tą pačią dieną policijos pareigūnui grąžinus telefoną, Ž. B. pareiškė bei savo parašu patvirtino, kad telefonas grąžintas sveikas, tačiau praėjus kelioms dienoms papildomai apklaustas nurodė, kad visgi pastebėjo apgadinimus, kurių prieš vagystę nebuvo – subraižyta priekinė telefono dalis virš ekrano. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad paėmus telefoną iš lombardo pareigūnui iš karto parodė apgadinimus, kurių iki tol nebuvo, o pakvitavime nurodė, jog telefonas sveikas, nes jis veikė, visgi teismas pagrįstai abejoja Ž. B. parodymų objektyvumu – pirmos apklausos metu jis aiškiai nurodė, kad jo telefono korpusas jau buvo šiek tiek apgadintas, o ne yra apgadintas po įvykio. Turint omenyje tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas baudžiamojo proceso dalyvis, o jo parodymai dėl jam priklausančio turto apgadinimo nebuvo nuoseklūs, ši jų dalis laikoma nepatikima. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis pavogtu turtu disponavo neilgai, paties kaltinamojo teigimu, paėmęs telefoną ir jį įsidėjęs į kišenę, nedelsdamas nunešė į lombardą, analogiškai teigė ir nukentėjusysis, kuris, pamatęs, kad jo telefonas dingo, nedelsiant išbėgo jo ieškoti į šalia gyvenamosios vietos esančius lombardus, kur ir pamatė kaltinamąjį, įkeičiantį jo turtą. S. S. tvirtino, kad telefonas jam iš rankų nebuvo iškritęs, jį nešėsi kišenėje, kurioje galimai buvo raktai. Vis tik daiktų apžiūros protokole užfiksuoti telefono apgadinimai negalėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis – net jei telefonas ir buvo vienoje kišenėje su raktais. Teismas abejoja ir civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžiu. Iš pateikto UAB „Smilgtech“ defekto apžiūros akto Nr. 3414 matyti, kad 2025 m. lapkričio 26 d. apžiūrėjus telefoną „Samsung Galaxy A55“ buvo nustatyta, jog yra pažeistas telefono korpusas ir galinės kameros stikliukas, bendra remonto kaina – 200 Eur. Teisme nukentėjusysis teigė, kad galinės kameros stikliuko apgadinimų jis pats nepastebėjo, kas reiškia, kad nėra jokios galimybės nustatyti, kada šie apgadinimai atsirado (ar jie padaryti kaltinamojo veiksmais), tuo tarpu galinės nugarėlė keitimas yra įtrauktas į 200 Eur remonto sumą. Taigi, šiuo atveju nėra nustatyta, kad kaltinamojo S. S. neteisėti veiksmai būtų sąlygoję nukentėjusiajam Ž. B. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A55 5G“ korpuso ir/ar galinės kameros stikliuko apgadinimus. Esant tokioms aplinkybėms, visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, nenustačius priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, civilinis ieškinys netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A55 5G“ yra draustas ir jis kreipsis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę.

28. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ir kursuose, ją įvykdant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. S. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 70 Eur.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. B. civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. S. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriumi, esančiu Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.