Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-405-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-22
Bylos Nr.
AN2-405-891/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01757-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-405-891/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01757-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. N. (toliau ir – pareiškėja, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-587-1123/2021, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariate 2021 m. kovo 12 d. buvo gautas J. N. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d., apie 15.33 val., jai lankantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – VTAS) T. Ševčenkos g. 16G, Vilniuje, VTAS patalpose darbuotojos buvo be kaukių, o priėmimo administratorės kaukė dengė tik burną, tačiau nedengė nosies. 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjai lankantis VTAS priėmimo administratorė buvo be kaukės, o būtent jos kaukė buvo po smakru, nedengdama nei burnos, nei nosies.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. O. 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nes nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų ir teisėtų įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnyje (Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos J. N. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimą ir paskirti administracines nuobaudas pažeidėjams arba grąžinti bylą Institucijai dėl išsamaus bylos aplinkybių tyrimo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-587-1123/2021 pareiškėjos skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju negauta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo įvykdytas pareiškėjos nurodytas administracinis nusižengimas, ir konstatavo, kad Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, išsamiai įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu J. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; pakoreguoti apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį išbraukiant J. N. asmens duomenis: asmens kodą ir namų adresą bei ištaisant nutarties 4 punktą „skundas išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant“; pripažinti ją nukentėjusiąja; bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

5.1. Skunde pareiškėja pirmiausia nurodo, kad buvo suvaržyta jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti žodinius paaiškinimus bei duomenis. Ji planavo dalyvauti 2021 m. rugpjūčio 10 d., 14.30 val., teismo posėdyje, tačiau sudalyvauti sutrukdė objektyvios priežastys: 2021 m. rugpjūčio 10 d., 12 val., buvo iškviesta į policijos įstaigą apklausai ir apklausa neplanuotai užtruko iki 15.10 val., o jos metu neturėjo galimybės prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Pasak pareiškėjos skundžiamos nutarties 4 punkte nepagrįstai teigiama, kad skundas išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Ji byloje yra pranešėja, skundą padavęs asmuo, nukentėjusioji, todėl, vadovaujantis ANK 638 straipsnio nuostatomis, skundžiama nutartis šioje dalyje taisytina.

5.2. Apeliantė skunde teigia, kad tiek Institucija, tiek teismas rėmėsi vienašališku VTAS paaiškinimu ir nesiėmė tinkamai vertinti įrodymų, dėl ko buvo pažeistas ANK 569 straipsnis. Anot pareiškėjos, tiek Institucija, tiek teismas, priešingai nei reikalauja ANK 567 straipsnio 1 dalis, buvo pasyvūs tirdami administracinio nusižengimo bylą ir rinkdami objektyvius duomenis, nes nebuvo apklausti asmenys dėl pranešime nurodytų duomenų, taip pat ir pati pareiškėja. Skunde pareiškėja nurodo, kad 2021 m. vasario 24 d., apie 15.33 val., lankėsi VTAS T. Ševčenkos g. 16G, Vilniuje. Būnant VTAS patalpose, 4 VTAS darbuotojos buvo be kaukių (vienos vardas – Daiva), o administratorės – referentės A. R. kaukė dengė tik burną, tačiau nedengė nosies. Su administratore – referente bendravo apie 10 minučių (su mažomis pertraukomis). 2021 m. vasario 25 d. administratorės – referentės kaukė buvo po smakru ir nedengė nei nosies, nei burnos, ką įrodo policijai pateikta nuotrauka (yra ir vaizdo medžiaga), tačiau tyrėja ir teismas tinkamais įrodymais byloje traktavo VTAS vienašališkus paaiškinimus. 2021 m. kovo 1 d. raštu ji kreipėsi į VTAS vedėją, kad nurodytų minėtų 5 darbuotojų vardus ir pavardes, tačiau raštu Nr. 1SD-3107 VTAS jai nurodė tik administratorės – referentės pavardę, kitų 4 darbuotojų pavardžių neatskleidė, taip dangstant darbuotojus ir siekiant išvengti atsakomybės už ekstremaliosios situacijos ir karantino reikalavimų pažeidimus. Susipažinusi su Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu pastebėjo, kad jo dėstomoji dalis pažodžiui sutampa su VTAS rašto Nr. 1SD-3107 tekstu. Pareiškėjos nuomone, galima daryti prielaidą, kad VTAS vienodai atsakė tiek į jos raštą, tiek į Institucijos paklausimą. Tokiu būdu tyrėja išsamiai netyrė gauto pranešimo, nesistengė surinkti objektyvių duomenų (neapklausė VTAS darbuotojų, pareiškėjos), nors tokią teisę, galimybes ir pareigą turėjo, o rėmėsi vienpusiška VTAS pateikta informacija. Teismas įrodymų taip pat neprašė, nors skunde buvo minima, kad yra ir vaizdo medžiaga. Apeliantės teigimu, tyrėjos teiginiai nutarime, kad „sėdi moteris su akiniais, kuriai po smakru galimai yra veido kaukė“, rodo tyrėjos paviršutinišką požiūrį į bylos išsamų tyrimą ir nenorą nustatyti administracinį nusižengimą. Teismas skundžiamos nutarties 10 punkte dėl šio fakto pasisakė, kad „akivaizdžiai matyti, kaip už stiklinės pertvaros sėdinti darbuotoja netinkamai dėvi veido kaukę, ją laikydama po smakru“. Pasak pareiškėjos, 2021 m. vasario 24 d. buvo darytas trumpas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad administratorė – referentė A. R. kaukę dėvi po smakru. Iš šio vaizdo įrašo buvo padaryta fotonuotrauka, o tyrėja daugiau nuotraukų ar vaizdo įrašo nepageidavo gauti, teismas taip pat buvo pasyvus. Pasak apeliantės, nutarties 10 punkto teiginys „iš šios nuotraukos net nėra aišku, ar nuotraukoje užfiksuotos moterys yra VTAS darbuotojos, nes <...> jos stovi lankytojams skirtoje salės dalyje“ rodo teismo neišsamų įrodymų vertinimą. Žinant, kad vienos VTAS darbuotojos vardas buvo D. ir ją lengva identifikuoti pagal vardą, nuotrauką ir garso įrašą, anot pareiškėjos, teigtina, kad teismas nesiėmė tinkamai vertinti įrodymus ir rėmėsi vienašališku VTAS ir tyrėjos paaiškinimu.

5.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai bylą vertino ANK 45 straipsnio 1 dalies požiūriu. Pasak pareiškėjos, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-101-255/2021, tiek dešimtyse kitų panašaus pobūdžio administracinių bylų teismų praktikoje buvo išnagrinėtos ir baudos asmenims už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, tai yra kaukės nedėvėjimą ar netinkamą dėvėjimą ir pan., padarytą nepaprastosios padėties, karantino metu paskirtos remiantis ANK 526 straipsnio 3 dalimi.

5.4. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, pažeisdamas ANK 636 straipsnį, nutartyje nepagrįstai įrašė jos asmens duomenis – asmens kodą ir namų adresą. Pasak apeliantės, remiantis ANK 624 straipsnio reikalavimu, skundą paduodantis asmuo neprivalo skunde nurodyti savo asmens kodo, namų adreso. 2021 m. birželio 28 d. skunde nebuvo nurodytas jos asmens kodas, o namų adresas nurodytas tik dėl teismo procesinių dokumentų gavimo paštu. Dėl to, anot pareiškėjos, remiantis ANK 638 straipsnio nuostatomis, skundžiama nutartis taisytina išbraukiant jos perteklinius asmens duomenis – asmens kodą ir namų adresą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliantė prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, tai yra, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju J. N. prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal jos apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas motyvais, kuriuos nustačius būtų pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašydama rengti žodinį bylos nagrinėjimą J. N. nenurodo, kokias dar nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes ji gali teismui nurodyti, kurių nenurodė apeliaciniame skunde. Pareiškėjos nurodoma vaizdo medžiaga (vaizdo įrašas), kurios, anot jos, apylinkės teismas neprašė, tačiau iš kurios yra padaryta byloje esanti VTAS darbuotojos nuotrauka, yra pridėta prie bylos medžiagos, todėl žodinis pareiškėjos apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas, o teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo savaime nepažeidžia pareiškėjos teisių.

8. Pareiškėjos skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjos nurodytą administracinį nusižengimą dėl VTAS darbuotojų kaukių nedėvėjimo fakto. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

10. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimą paliko nepakeistą, o apeliantės skundo netenkino. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad buvo įvykdytas pareiškėjos nurodytas administracinis nusižengimas, tai yra, kad VTAS darbuotojos nesilaikė karantino režimo reikalavimų.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio J. N. pareiškimo matyti, kad apeliantė nurodė, jog 2021 m. vasario 24 d., apie 15.33 val., jai lankantis VTAS T. Ševčenkos g. 16G, Vilniuje, VTAS patalpose darbuotojos buvo be kaukių, o priėmimo administratorės kaukė dengė tik burną, tačiau nedengė nosies. Jai lankantis 2021 m. vasario 25 d. VTAS priėmimo administratorė buvo be kaukės, o būtent, jos kaukė buvo po smakru, nedengė nei burnos, nei nosies. Pareiškėjos manymu, tokiais veiksmais VTAS darbuotojos pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (galiojusio iki 2021 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1226) 2.1.5.2 punkto, kuris įpareigojo vyresnius nei 6 metų asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, reikalavimus. Dėl to apeliantė prašė išnagrinėti pateiktą medžiagą ir, remiantis ANK 526 straipsnio 3 dalimi, skirti administracines nuobaudas penkioms VTAS darbuotojoms ir VTAS vedėjui.

13. Skunde apygardos teismui, kaip ir ankstesniame skunde apylinkės teismui, J. N. nurodo, kad ji prašė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kur numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių įstatymų pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to apylinkės teismas, kaip ir Institucija, bylą nepagrįstai vertino ANK 45 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, požiūriu. Su tokiu apeliantės teiginiu nesutiktina. Apygardos teismas dar kartą akcentuoja, kad administracinė atsakomybė asmenims už Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 nuostatų, kuriomis būtent ir remiasi pareiškėja, pažeidimus, sukeliant pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karantino metu, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, kyla būtent pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Dėl to, Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimą surašiusi pareigūnė pagrįstai administracinių nusižengimų tyrimą atliko būtent dėl ANK 45 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, o apylinkės teismas taip pat administracinio nusižengimo bylą vertino ANK 45 straipsnio 1 dalies požiūriu. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai bei minimos kitų teismų nutartys, kuriose, pasak apeliantės, už kaukės nedėvėjimą ar netinkamą dėvėjimą ir pan. nepaprastosios padėties, karantino metu nuobaudos asmenims buvo paskirtos remiantis ANK 526 straipsnio 3 dalimi.

14. Nors apeliantė skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnė rėmėsi VTAS pateikta vienpusiška informacija, savo iniciatyva duomenų nerinko, nesiekė identifikuoti kitas keturias VTAS darbuotojas, buvusias VTAS 2021 m. vasario 24 d. be kaukių, ir jas apklausti, teismas taip pat buvo pasyvus, rėmėsi vienašališku VTAS paaiškinimu, nesiėmė tinkamai vertinti įrodymų, apygardos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, atliekant pareiškėjos J. N. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą dėl galimai VTAS darbuotojų karantino režimo reikalavimų nesilaikymo, tai yra kaukių nedėvėjimo ar netinkamo dėvėjimo 2021 m. vasario 24–25 d., buvo kreiptasi į VTAS dėl informacijos ir vaizdinės medžiagos pateikimo, buvo gautas VTAS atsakymas kartu su VTAS administratorės – referentės A. R. tarnybiniu pranešimu (paaiškinimu), pateikta informacija išanalizuota ir įvertinta, taip pat buvo ištirta ir išanalizuota pačios J. N. pateikta medžiaga, tai yra nuotraukos ir garso įrašai, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja, apibendrinusi pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimo metu surinktus duomenis, tai yra visus duomenis, o ne tik VTAS pateiktą informaciją, kaip nepagrįstai teigiama skunde, konstatavo, jog nebuvo gauta objektyvių duomenų ir pagrįstų įrodymų, kad VTAS darbuotojai nesilaikė karantino režimo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, pagal pareiškėjos pateiktą skundą, tikrindamas Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nors ir pačios pareiškėjos neapklausė, kadangi ji į teismo posėdį neatvyko, tačiau taip pat ištyrė visus byloje esančius rašytinius duomenis, teismo posėdyje apklausė nutarimą surašiusią pareigūnę I. O. ir ištirtų bei įvertintų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti objektyvią tiesą, todėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 45 straipsnį buvo nutraukta pagrįstai. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo įsitikinimu, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju leistų daryti priešingą išvadą nei buvo padaryta priėmus Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

15. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, nei VTAS vedėjas pateiktu atsakymu, nei rašytinį paaiškinimą davusi VTAS darbuotoja A. R., nei pareiškėjos pateikti garso įrašai ir nuotraukos, nei teismo posėdyje apklausta nutarimą surašiusi pareigūnė I. O. vienareikšmiškai nepatvirtino VTAS darbuotojų karantino režimo reikalavimų nesilaikymo. J. N. aptarnavusi administratorė – referentė A. R. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirbdama visada dėvi apsauginę kaukę, nuo lankytojų yra atskirta stikline pertvara, kaukę keičia du – tris kartus per dieną, nuolat vėdina patalpas, tai yra laikosi visų karantino režimo reikalavimų. Dėl nuolatinio kaukės dėvėjimo oda prakaituoja, taip pat ji nešioja akinius, todėl kartais labai retais atvejais kaukė nuslysta, tačiau nedelsiant ją pasitaiso pagal visus reikalavimus. VTAS vedėjas Institucijai pateiktame atsakyme taip pat pažymėjo, kad VTAS darbuotojai atsakingai laikosi karantino laikotarpiu nustatytų reikalavimų, informavo, kad su kitais VTAS specialistais, kurie minimi pareiškėjos prašyme ir kurie galimai nedėvėjo kaukių, J. N. tiesiogiai nebendravo, tai yra nebuvo susitarusi dėl susitikimo, taip pat pažymėjo, kad VTAS nėra daromi nei vaizdo, nei garso įrašai, todėl pateikti vaizdinę medžiagą neturi galimybės. Pareiškėjos pateiktuose garso įrašuose taip pat nėra užfiksuotas VTAS darbuotojų kaukių nedėvėjimo faktas. Be to, byloje yra dvi J. N. pateiktos nuotraukos, kurios taip pat buvo įvertintos tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo. Vienoje iš šių nuotraukų yra užfiksuota, kaip dvi moterys, apsirengusios striukėmis stovi nusisukusios nugara (b. l. 16), todėl sutiktina tiek su Institucijos, tiek su apylinkės teismo padaryta išvada, jog iš šios nuotraukos nesimato, ar moterys, kurios nufotografuotos iš nugaros, dėvi veido kaukes, be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš šios nuotraukos netgi nesimato, ar joje užfiksuotos moterys yra VTAS darbuotojos, nes jos dėvi striukes ir stovi lankytojams skirtoje salės dalyje. Kitoje nuotraukoje jau užfiksuota, kaip už permatomos pertvaros, skiriančios darbo vietą nuo lankytojų, sėdi moteris su akiniais, kuriai po smakru galimai yra veido kaukė (b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią nuotrauką, padarė pagrįstą išvadą, kad joje akivaizdžiai matyti, kaip už stiklinės pertvaros sėdinti darbuotoja netinkamai dėvi veido kaukę, ją laikydama po smakru, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad nuotrauka nėra tęstinio pobūdžio medžiaga ir nepatvirtina pareiškėjos skunde nurodyto teiginio, kad ją aptarnaujanti darbuotoja veido kaukę netinkamai dėvėjo ilgą laiko tarpą bei nepaneigia VTAS rašte nurodyto teiginio, jog administratorei – referentei veido kaukė galėjo nuslysti, po ko ji ją būtų nedelsiant pasitaisiusi. Norėdama paneigti šiuos apylinkės teismo teiginius J. N. apygardos teismui pateikė vaizdo įrašą, iš kurio ir buvo padaryta antroji nuotrauka, tačiau peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą taip pat negalima nustatyti, jog jame užfiksuota darbuotoja būtų iš tiesų pažeidusi Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 2.1.5.2 punkto nuostatas ir toks pažeidimas būtų sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karantino metu. Pateiktas įrašas yra 34 s trukmės, prastos kokybės, jame trumpai nufilmuota už stiklinės pertvaros nuo lankytojų prie kompiuterio sėdinti darbuotoja su akiniais, kuriai po smakru yra veido kaukė, o kitoje įrašo dalyje yra užfiksuota tuščia laukimo salė. Pastebėtina, kad vaizdo įraše matyti, kaip kurį laiką darbuotoja kalba telefonu, be to, darbo vietoje ji yra viena, tai yra nei šalia šios darbuotojos, nei iš karto už stiklinės pertvaros, kur yra trys lankytojų vietos, nei visoje laukimo salėje nėra nei vieno kito asmens, tai yra nei kitų darbuotojų, nei lankytojų, o filmuojama taip pat yra iš pakankamai toli. Esant šioms aplinkybėms taip pat negalima teigti, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas tęstinis VTAS darbuotojos kaukės nedėvėjimas, o ne trumpalaikis jos patraukimas kalbant telefonu, kuris nedelsiant buvo ištaisytas, ar kaukės nedėvėjimas bendraujant su kitais darbuotojais ar lankytojais, tarp jų ir su pareiškėja.

16. Nors, pareiškėjos teigimu, Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimas ir skundžiama teismo nutartis buvo priimti neįsigilinus į visas aplinkybes, nesurinkus visų duomenų, tai yra neapklausus jos, taip pat nenustačius ir neapklausus VTAS darbuotojų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad atliekant pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą nustatinėjamos ne visos pareiškėjai abejones keliančios aplinkybės arba aplinkybės, kurias yra būtina išsiaiškinti pareiškėjos nuomone, o tik tos aplinkybės, kurios yra reikšmingos tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo, kokias papildomai aplinkybes apklausiama ji galėtų dar nurodyti, kurių nenurodė savo pareiškime ar skunde arba kokias VTAS darbuotojas dar reikėtų apklausti ir ką jos galėtų nurodyti papildomai nei yra nurodyta VTAS vedėjo pateiktame atsakyme bei VTAS darbuotojos A. R. rašytiniame paaiškinime, dėl ko galbūt būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas. Vien tai, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną netenkina pareiškėjos interesų, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas, kad šiuo atveju negauta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo įvykdytas pareiškėjos nurodytas administracinis nusižengimas, kurių nei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nei pateiktas vaizdo įrašas nepaneigia.

17. Pateiktame skunde apeliantė vardina jos teisių ir procesinio pobūdžio pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą pagal jos skundą dėl Institucijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo pirmosios instancijos teisme. Apeliantės teigimu, apylinkės teismo priimtoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad skundas išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, be to, išnagrinėjus bylą jai nedalyvaujant buvo suvaržyta jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti žodinius paaiškinimus bei duomenis. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. N. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. pranešime (b. l. 35), kuris pareiškėjai buvo įteiktas elektroniniu paštu, buvo aiškiai nurodyta bylos nagrinėjimo vieta (Vilniaus miesto apylinkės teismas), data (2021 m. rugpjūčio 10 d.) ir laikas (14.30 val.). Pati pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai buvo žinoma. Nepaisant to, J. N. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodė svarbių savo neatvykimo priežasčių, todėl apylinkės teismas pagrįstai bylą dėl pareiškėjos skundo išnagrinėjo J. N. nedalyvaujant. Nors apeliaciniame skunde J. N. nurodo, kad ji iki 15.10 val. užtruko apklausoje, kuri tą pačią dieną, buvo vykdoma nuo 12 val. policijos įstaigoje (kad J. N. 2021 m. rugpjūčio 10 d., 12 val., buvo kviečiama į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą apklausai, patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas šaukimas (b. l. 58)) ir dėl to nebegalėjo dalyvauti teismo posėdyje bei neturėjo galimybės prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau jokių šias aplinkybes, tai yra, kad minėta apklausa būtų užtrukusi ilgiau nei 3 valandas ar kad jos metu J. N. nebūtų turėjusi jokios galimybės informuoti teismą apie savo neatvykimą, patvirtinančių duomenų nepateikė. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad J. N. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, pateikė papildomus duomenis (vaizdo įrašą), kurie buvo pridėti prie bylos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nedalyvaujant pirmosios instancijos teismo posėdyje ir nepateikus žodinių paaiškinimų apeliantei nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai ginti savo interesus. Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog skundas išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, kadangi nagrinėjamu atveju J. N. nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas ar patrauktas, o apie galimai įvykdytą administracinį nusižengimą pranešęs asmuo, kurio statusas prilyginamas nukentėjusiojo statusui. ANK 638 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Atsižvelgdamas į J. N. prašymą, siekdamas pašalinti minėtą aiškų rašymo apsirikimą, kuris nekeičia nutarties esmės, skundą nagrinėjantis teismas ištaiso nutarties 4 punkte klaidingai nurodytą J. N. statusą.

18. Pareiškėja apeliaciniu skundu taip pat prašo taisyti skundžiamą nutartį, išbraukiant iš jos perteklinius asmens duomenis, tai yra jos asmens kodą ir namų adresą. Anot apeliantės, pagal ANK 624 straipsnio reikalavimus, skundą paduodantis asmuo neprivalo skunde nurodyti savo asmens kodo, namų adreso, o remiantis ANK 636 straipsniu, teismo nutarime (nutartyje) taip pat neprivaloma tokius duomenis įrašyti. Apygardos teismas sutinka, kad nei ANK 624, nei 636 straipsniuose nėra tiesiogiai nurodyta, jog skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ar teismo nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje tarp privalomų nurodyti duomenų turi būti nurodytas asmens kodas ir adresas. Kita vertus, tokių duomenų įrašymas į skundą ar teismo nutarimą (nutartį), siekiant tinkamai identifikuoti asmenį, neprieštarauja nei ANK 624, nei 636 straipsnių nuostatoms. Taip pat, šiame kontekste pažymėtina, kad teismų priimti baigiamieji procesiniai sprendimai viešai skelbiami tik nuasmeninus viešai neskelbtinus duomenis, tarp kurių ir tokius duomenis, kaip fizinių asmenų asmens kodai bei gyvenamųjų vietų adresai. Todėl teigti, kad J. N. asmens kodo ir gyvenamosios vietos adreso įrašymas į skundžiamą nutartį kaip nors pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, nėra jokio pagrindo. Be to, ir pati pareiškėja skunde nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurioms esant minėti duomenys turėtų būti išbraukti iš skundžiamos nutarties, išskyrus tai, kad, jos manymu, jie yra pertekliniai. Atsižvelgiant į tai, J. N. prašymas dėl jos asmens duomenų išbraukimo netenkinamas.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti J. N. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-587-1123/2021 nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-587-1123/2021 padarytą rašymo apsirikimą ir teismo nutarties 4 punkto žodžius „skundas išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant“ pakeisti žodžiais „skundas išnagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys