- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1616-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14159-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Sofija Khatsernova
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbanti UAB "C. K" vadovo pavaduotoja, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent: ji, 2019 m. balandžio 7 d., apie 18:40 val., Vilniuje, Liudo Giros gatvėje, ties pastatu Nr. 92, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (alkotesterio "Alcotest 750" Nr. ARJK0086, patikros sertifikatas Nr. 0852009, pirmu pūtimu 2019 m. balandžio 7 d., apie 18.48 val., nustatyta 3,37 prom., antru pūtimu 2019 m. balandžio 7 d., apie 19.16 val., nustatytas 2,98 prom. neblaivumas). Šiais veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. Ž. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną ryte, apie 7-8 val. rado apgadintą savo automobilį, susinervino ir nuvažiavo į darbą. Dirbo visą dieną, maždaug iki 2 val. Po darbo nuvažiavo nusipirkti išgerti 0,35 l talpos degtinės buteliuką, tada nuvažiavo pas tėvą į Zujūnus. Važiuodama į Zujūnus nebuvo išgėrusi. Ten pabuvo kažkur iki pusvalandžio. Važiuodama namo, persipylė alkoholinį gėrimą iš stiklinio į plastmasinį buteliuką, norėjo, kad nesimatytų. Didžiąją dalį jo išgėrė. N. Z. iki jos namų maždaug 6 kilometrų atstumas. Privažiavusi prie namų, bestatydama automobilį, įsirėmė į kitą mašiną. Tuo metu išgėrusi nesijautė, tačiau įsirėmusi į mašiną suprato, kad kažkas negerai. Kito automobilio vairuotojas jos paklausė, ar viskas gerai, ji linktelėjo galva, parodydama, kad viskas gerai. Ji išlipo pažiūrėti, ar neapgadintas jos ir kitas automobilis, ir tuo metu kitoje gatvės pusėje nepažįstamas vyras pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Ji atsisėdo atgal į automobilį, jame būdama vartojo alkoholį, išgėrė gurkšnį degtinės. Policija atvažiavo po 10-15 minučių. Ji nežino, kodėl šiuo atveju nusprendė degtinės nusipirkti, buvo susinervinusi, todėl išgėrė. Ji kartais išgeria, bet alkoholiu nepiktnaudžiauja. Darbe dirba su žmonėmis, nuolat būna įtampa. Tai pirmas kartas, kai vairuoja neblaivi. Dėl padaryto labai gailisi. Apie įvykį papasakojo sugyventiniui, jam pasakė, kad nežino, kas tuo metu jai pasidarė. Su sugyventiniu apie 8 metus kartu gyvena, jis irgi išsiskyręs, jie gyvena keturiese kaip šeima kartu su jos dviem vaikais. Sugyventinis jai daro didelę įtaką, rūpinasi ir jos vaikais. Automobilis registruotas jos vardu. Prašo nekonfiskuoti jos automobilio, nes tai jiems sukeltų neigiamų pasekmių, jos sugyventinis dirba Kurėnuose ir jei netyčia sugenda jo automobilis, tada jis į darbą vyksta jos automobiliu, nes kitaip jis iki darbo nenuvažiuos. Jie turi paskolas, išlaiko vaikus.
Kadangi kaltinamoji R. Ž. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. jis dirbo pagal darbo grafiką kartu su kolege L. J.. Patruliuojant tarnybiniu automobiliu V9029, 2019 m. balandžio 7 d., apie 18.40 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Liudo Giros g. 108-57, pranešėjas matė, kaip galimai neblaivi moteris automobiliu "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė gatvėje į porą automobilių. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi A. D., kartu buvo šio draugas V. K.. A. D. paaiškino, kad matė, kaip nepažįstama moteris, vairuodama automobilį "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasi atsitrenkė į jo automobilį apie 3-4 kartus, bei pastebėjo, jog vairuotoja gali būti neblaivi, dėl to iškvietė policiją. Taip pat A. D. paaiškino, kad iki policijos atvykimo moteris automobilyje nevartojo alkoholio. A. D. paaiškino, kad materialinės žalos nepatyrė, nes girta moteris automobiliu tik atsirėmė į jo automobilį, kėbulo nepažeidė, niekas sužalojimų nepatyrė. Šalia stovėjo minėtas "Peugeot" automobilis, kuriame prie vairo sėdėjo R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių. Įvertinus bendrąją asmens būklę, buvo nuspręsta patikrinti asmens blaivumą alkoholio matuokliu. Kolegė L. J. R. Ž. pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesterio pagalba, ši sutiko. Pirmu pūtimu R. Ž. pripūtė 3,37 promilių, antru pūtimu pripūtė 2,98 promilių. Tuomet jie pasodino R. Ž. į tarnybinį automobilį. Jam paklausus, ar ši girta vairavo automobilį, moteris atsakė, kad taip. Moters automobilio raktelius perdavė šios sugyventiniui A. M., R. Ž. neprieštaravo, nes pati ir paskambino telefonu A., kadangi šis buvo namie. R. Ž. pristatyta į Vilniaus m. VPK Vilniaus m. 1 PK (b. l. 29-30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. J. parodė, jog 2019 m. balandžio 7 d. ji dirbo pagal darbo grafiką kartu su kolega J. V.. Apie 18.40 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Liudo Giros g. 108-57, pranešėjas matė, kaip moteris automobiliu "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė gatvėje į porą automobilių. Į įvykio vietą jie atvyko tarnybiniu automobiliu V9029, kur gatvėje nurodytu adresu į ją kreipėsi A. D., kartu buvo šio draugas V. K.. A. D. paaiškino, kad matė, kaip nepažįstama moteris, vairuodama automobilį "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasi atsitrenkė į jo automobilį apie 3-4 kartus, bei pastebėjo, jog vairuotoja gali būti neblaivi, dėl to iškvietė policiją. Iki policijos atvykimo moteris automobilyje nevartojo alkoholio. A. D. paaiškino, kad materialinės žalos nepatyrė, nes girta moteris tik atsirėmė į jo automobilį, kėbulo nepažeidė. Taip pat šalia stovėjo minėtas automobilis, kuriame prie vairo sėdėjo R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių. Įvertinus bendrąją asmens būklę, buvo nuspręsta patikrinti asmens blaivumą alkoholio matuokliu. Ji R. Ž. pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesterio pagalba, ši sutiko. Pirmu pūtimu R. Ž. pripūtė 3,37 promilių, antru pūtimu pripūtė 2,98 promilių. Transporto priemonė eismui netrukdė, todėl buvo perduota A. M., automobilio savininkė R. Ž. sutiko perdavimui ir buvo pristatyta į 1 PK tolimesniajam aiškinimuisi. Sulaikant ir pristatant asmenis spec. priemonės nenaudotos (b. l. 33-34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, jog 2019 m. balandžio 7 d., apie 18.30 val., jis lauke vedžiojo šunį, ėjo pro Liudo Giros gatvę, Vilniuje, šaligatviu, per kelią, nes norėjo nueiti į parkelį. Pamatė, kaip Liudo Giros gatve važiavo automobilis "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandė prisiparkuoti prie kelkraščio. Vairuotojas, kuris vairavo automobilį, nesėkmingai bandė priparkuoti, nes kelis kartus savo automobiliu bakstelėjo į priešais stovintį automobilį "Volkswagen Passat". "Peugeot" automobiliui sustojus, iš vairuotojo vietos išlipo moteris, kuri, išėjusi į gatvės pusę, pradėjo svirduliuoti. Kaip tik tuo metu Liudo Giros g. nuo centro pusės važiavo miesto maršrutinis autobusas, o išlipusi moteris, išeidama į gatvę, privertė autobusą staigiai sustoti. Po to pasitraukusi nuo gatvės moteris apžiūrėjo savo automobilį ir "VW Passat", ir vėl atsisėdo į automobilį prie vairo. Netrukus išlipo ir minėto sidabrinės spalvos "Volkswagen Passat" automobilio savininkas, kuris priėjo prie savo automobilio galo, apžiūrėjo ir paklausė, ar moteriai viskas gerai, moteris kažką nerišliai kalbėjo. Tada jis moteriai uždavė klausimą, ar ši gerai jaučiasi, moteris taip pat kažką nerišliai pasakė. Tuomet jis suprato, kad moteris yra nesiorientuojanti aplinkoje, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Minėta moteris atsisėdo atgal į automobilį prie automobilio vairo ir ten sėdėjo iki policijos ekipažo atvažiavimo, užsidėjo akinius nuo saulės, bandė pasidažyti lūpdažiu, bet jis nematė, kad moteris būtų kažką gėrusi. Atvykus policijos pareigūnams moteris šiems padavė dokumentus, prisistatė, geranoriškai atsisėdo į policijos automobilį, jis pareigūnams paaiškino, kas įvyko. Taip pat pareigūnams situaciją paaiškino minėto "VW Passat" automobilio savininkas (kurio jis nepažįsta), jis girdėjo, kaip minėto automobilio savininkas pareigūnams paaiškino, kad jokia žala nepadaryta, nes automobilis ir taip buvo apgadintas bei yra senas. Minėtą moterį atpažintų, nes ši gyvena šalia (b. l. 38-41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. parodė, jog 2019 m. balandžio 7 d., apie 18.30 val., jis savo automobiliu "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisiparkavo Liudo Giros gatvėje prie dešinio borto, priekiu į Gedvydžių g., maždaug ties Liudo Giros g. 92 namu. Sustojęs sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Po keleto minučių pajuto stumtelėjimą į galinę automobilio dalį. Jis išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kas nutiko. Pamatė, kad moteris, sėdinti automobilyje "Peugeot 407", bando prisiparkuoti paskui jo stovintį automobilį. Pamatęs, kad jo automobilis neapgadintas, jis vairuotojos paklausė, ar viskas gerai. Į tai moteris atsakė linksėdama galvą į priekį. Iš to jis suprato, kad viskas gerai. Grįžęs į automobilį jis toliau kalbėjo telefonu ir vėl pajuto stumtelėjimą į automobilio galinę dalį. Stumtelėjimų buvo 3-4, kurie sekė vienas po kito, nes automobilio "Peugeot 407" vairuotoja bandė prisiparkuoti važiuodama atbulomis, po to vėl į priekį. Jis vėl išlipo iš automobilio, o vyras, stovintis kitoje gatvės pusėje, kuris vedėsi su savimi šunį, pradėjo šaukti, kad automobilio "Peugeot 407" vairuotoja yra neblaivi ir, paėmęs telefoną, skambino į policiją. Tuo metu vairuotoja išlipo iš savo automobilio ir laikydamasi už vairuotojo durelių vos laikėsi ant kojų nenugriūdama. Jis suprato, kad moteris yra neblaivi. Pastoviniavusi moteris atsisėdo į savo automobilį "Peugeot 407" ir jame sėdėjo, kol atvyko policija. Po to minėtas vyras priėjo prie jo ir jie abu stovėdami prie jo automobilio laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Automobilio "Peugeot 407" vairuotoja, sėdėdama automobilyje, nieko negėrė. Jis matė, kad moteris rankose turėjo eismo įvykio deklaracijos lapus, po to juos pasidėjo ir tiesiog sėdėjo. Jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui "VW Passat", valst Nr. (duomenys neskelbtini) žala nepadaryta, pretenzijų neturi (b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, jog 2019 m. balandžio 7 d., apie 19 val., būdamas namuose per virtuvės langą pamatė, kad Liudo Giros gatvėje stovi policijos automobilis. Jis nuėjo į kambarį, pro kurio langus yra geresnis matomumas, kad pažiūrėtų, kas vyksta. Pamatė, kad jo sugyventinę, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 8 metus, R. Ž. policijos pareigūnai veda į tarnybinį automobilį. Nesupratęs, kas vyksta, jis apsirengė ir išėjo į lauką. Priėjęs prie policijos pareigūnų pasiteiravo, kas nutiko. Šie atsakė, kad R. Ž., būdama neblaivi, vairuodama automobilį "Peugeot" atsitrenkė į kitą automobilį. Policininkai ketino automobilį "Peugeot" išvežti, todėl leido iš automobilio paimti R. Ž. asmeninius daiktus. Jis paėmė rankinę, piniginę ir maišą su drabužiais, kurie buvo padėti ant priekinės automobilio sėdynės. Vėliau pareigūnai nusprendė automobilio nevežti, todėl jam atidavė automobilio raktelius ir dokumentus. Raktas šiam automobiliui yra tik vienas. Išvykus policijos pareigūnams, jis nusprendė automobilį "Peugeot" perstatyti, ir pavažiavo apie 15 metrų Liudo Giros gatve link Gedvydžių g. Kai atsisėdo į automobilį ir pradėjo judėti, jam trukdė perjunginėti pavarų svirtį atidaryta buteliui skirta padėti vieta, kuri randasi tarp priekinių sėdynių, ir joje stovintis butelis, 0,5 litro tūrio. Tai buvo butelis nuo mineralinio. Ant dugno buvo kažkokio skysčio. Koks tai skystis, negali pasakyti. Minėtą butelį jis numetė kažkur mašinoje ant grindų. Užrakinęs automobilį jis nuėjo namo. Kitą dieną automobilio raktelius pasiėmė kartu su savimi ir išvažiavo į darbą (b. l. 43).
Alkoholio kiekio matuoklio D. A. 7510 Nr. ARJK0086 rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 7 d., 18.52 val., R. Ž. alkotesteriu buvo nustatytas 3,37 promilių neblaivumas, o 19.21 val. jai tuo pačiu alkotesteriu buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas (b. l. 77-78).
Žemesnės instancijos teismas
A. A. 7510 Nr. ARJK0086 patikros sertifikate Nr. 0852009 nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. gegužės 13 d. (b. l. 76).
VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra R. Ž. (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad R. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei alkotesterio rodmenys, kuriais užfiksuota, kad R. Ž. buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad R. Ž. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jos kaltė įrodyta.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. Ž. neblaivi vairavo 2019 m. balandžio 15 d., tačiau bylos duomenimis (liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga) byloje nagrinėjami įvykiai vyko 2019 m. balandžio 7 d. Įvertinęs tai, teismas pripažįsta, kad kaltinamajame akte padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida, kuri tikslinama nurodant, kad R. Ž. nusikalstamą veiką padarė 2019 m. balandžio 7 d. Šis aplinkybių keitimas neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui ir kaltinamosios teisei į gynybą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu R. Ž. sugyventinis A. M. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paaiškino, kad jis pro langą pamatė policijos ekipažą ir pamatė, kad R. Ž. sulaikė, ji vairavo išgėrusi. R. Ž. jai pasakė, kad susinervino ir padarė tokią nesąmonę. Jis šį jos poelgį smerkia. Turės būti atsakingas už ją, prižiūrėti, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. R. Ž. nėra priklausoma nuo alkoholio, jis taip pat sveikai žiūri į alkoholį, beveik nevartoja alkoholio. Jie su R. Ž. stengiasi kalbėtis, pasakoti vienas kitam apie bėdas, ji su juo visada tariasi gyvenimo klausimais. Nėra teistas, turi vieną nuobaudą už greičio viršijimą 2017 metais. Jis sutinka laiduoti su užstatu, jo pajamos yra apie 1000 Eur, turi paskolų, moka būsto paskolą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta (liudytojas A. D., kuriam priklauso automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį atsitrenkė R. Ž., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žala jam nepadaryta ir pretenzijų neturi).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, R. Ž. šią sąlygą atitinka. Kaltinamoji yra anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą (už greičio viršijimą), paskirta nuobauda nebegaliojanti. Anksčiau už vairavimą neblaiviai kaltinamoji nebausta, pati nurodė, kad neturi problemų su alkoholiu, anksčiau niekada nėra vairavusi neblaivi, savo elgesį vertina kritiškai, teigia, kad jai tai didelė pamoka. Kaltinamoji yra dirbanti, darbovietėje charakterizuojama išimtinai teigiamai, auginanti vaikus. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, kad R. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju R. Ž. laiduotoju prašo būti paskirtas jos sugyventinis A. M.. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad su R. Ž. kalbėjo apie įvykį, jos poelgį smerkia ir yra pasiryžęs pasirūpinti, kad tai daugiau nepasikartotų. Jie su R. Ž. daug bendrauja, pasakoja vienas kitam apie bėdas, ji su juo visada tariasi gyvenimo klausimais.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. M. yra vertas teismo pasitikėjimo: dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedantis šeimyninį gyvenimą, rūpinasi savo vaikais iš pirmosios santuokos, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, už greičio viršijimą, pažeidimas nėra šiurkštus. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinantis sugyventinės elgesį. Taigi jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi. A. M. yra kaltinamosios sugyventinis, jiedu kartu augina kaltinamosios vaikus iš pirmos santuokos, jų santykiai yra artimi. Taigi manytina, kad A. M. gali daryti R. Ž. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, R. Ž. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, jos padarytos veikos padarymo priežastis ir aplinkybes bei laiduotojo finansines galimybes, nustatomas minimalus laidavimo terminas su 1000 eurų užstatu. Tokio dydžio užstatas nustatytas atsižvelgiant į laiduotojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, per mėnesį gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, tokio dydžio užstato paskyrimas bus papildoma paskata tiek laiduotojui, darant teigiamą įtaką kaltinamajai, tiek pačiai kaltinamajai laikytis teisės aktų reikalavimų Lietuvos Respublikoje.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. Ž. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. R. Ž. administracine tvarka bausta vieną kartą, už KET pažeidimą, tačiau nusižengimas nėra susijęs su neblaivumu. Dėl savo padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi. Vis dėlto pažymėtina, kad jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (daugiau nei 2,5 promilės), neblaivi vairavo nemažą atstumą dienos metu, be to, R. Ž. vairuodama neblaivi sukėlė eismo įvykį, nors jo metu ir niekas nenukentėjo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, R. Ž. skiriamas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 8 d., kuomet iš R. Ž. buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir jai paskirta kardomoji priemonė – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis, transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji R. Ž., t. y. automobilis "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Teismo posėdžio metu kaltinamoji prašė jos automobilio nekonfiskuoti, motyvuodama tuo, kad šis automobilis reikalingas ir jos sugyventiniui, kuris juo vyktų į darbą, jei sugestų jo automobilis.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LAT nutartis Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
Analizuojant LAT praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (kurioje iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamoji), atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo. Matyti, kad LAT netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė (LAT nutartis 2K-35-719/2018), tai, kokios kitos baudžiamojo poveikio priemonės pritaikytos (LAT nutartis 2K-79-511/2018), veikos pavojingumas (LAT 2K-35-719/2018), konfiskuotino turto vertė (LAT nutartis 2K-136-699/2018). Šioje byloje kaltinamoji R. Ž. yra darbingo amžiaus, dirbanti, nenurodė turinti sveikatos problemų. Transporto priemonė, kurią vairavo neblaivi, priklauso jai. Kaltinamoji savo prašymą nekonfiskuoti jos automobilio iš esmės motyvavo tuo, kad automobilio konfiskavimas gali sukelti sunkumų jos sugyventiniui A. M., kadangi jis į darbą vyktų jos automobiliu, jeigu jo automobilis sugestų, tačiau teismo posėdyje apklaustas A. M. šių aplinkybių neminėjo, nurodė, kad R. Ž. automobiliu šiuo metu niekas nesinaudoja, kaltinamąją į darbą paveža jis, arba ji važiuoja viešuoju transportu. Taigi, apie jokius sunkumus, kylančius ar galinčius kilti jam konfiskavus R. Ž. automobilį, A. M. neužsiminė. Tiek iš kaltinamosios, tiek iš laiduotojo parodymų matyti, kad jų šeima turi du automobilius. Vien teorinė aplinkybė, kad R. Ž. automobilio gali prireikti A. M. jei jo automobilis sugestų, negali būti laikoma pakankamai svarbia, išskirtinio pobūdžio aplinkybe, kuri šiuo atveju sudarytų pagrindą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Be to, kaip minėta, R. Ž. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinį, bet ir sunkų girtumo laipsnį, vairuodama sukėlė eismo įvykį. Transporto priemonės vertė su PVM yra 1960 eurų (b. l. 12), lyginant su kitomis analogiškomis bylomis, nėra neįprastai didelė. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nemato jokio pagrindo netaikyti šioje byloje automobilio konfiskavimo, todėl R. Ž. priklausantis automobilis "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai.
R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui R. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.
R. Ž. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF36D3FZH21023707, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 15), paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. M. atsakomybei su 1000 Eur dydžio užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją A. M. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB SEB bankas, banko kodas 70440, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms pasitikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): (duomenys neskelbtini)) įmokėti 1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamojoje byloje dalyvaujančius asmenis ir baudžiamosios bylos numerį.
A. M. užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. Ž., už kurią laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš R. Ž. automobilį "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.
R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus R. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke prie bylos) perduoti VĮ „Regitra“.
R. Ž. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF36D3FZH21023707, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. Ž. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.