- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-636-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- N. P.
- Ieškovas
- S. Č.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Č. prašė iš atsakovės N. P. 25 100 Eur skolos, 3 005,12 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, esantį pas ją ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
2. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, iš atsakovės tretiesiems asmenims yra priteista daugiau kaip 50 000 Eur ir su kuriais ji nėra atsiskaičiusi, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. liepos 3 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę - areštavo 28 105,12 Eur sumai N. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, taip pat leidžiant atsakovei mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu S. Č. pagal šioje byloje priimtą teismo sprendimą.
4. Teismas atsižvelgdamas į ieškinio sumą, darė išvadą, jog atsakovei reikalavimo suma gali būti didelė ir todėl gali kilti grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdomumui. Nurodė, kad atsakovės piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas, todėl banko sąskaitose esančios piniginės lėšos gali būti areštuojamos tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė N. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį.
6. Nurodo, kad teismas pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinai pagrįsto ieškovo reikalavimo (prima facie), nevertino visiškai, o antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra grindžiama vieninteliu, deklaratyviu motyvu – ieškovo atsakovei pareikšto reikalavimo suma – 28 105,12 Eur, kuri pripažinta, kaip galinti būti didelė. Nutartyje nepateikiama jokių kitų motyvų ar argumentų, kurių pagrindu, būtų grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymas.
7. Pažymi, kad teismui nenustačius pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, jog ieškovas pareiškė preliminariai pagrįstą reikalavimą, negalėjo būti vertinama grėsmės galimam teismo sprendimo įvykdymui, nes nesant preliminariai pagrįsto reikalavimo, teismo sprendimas negalės būti priimtas ieškovo naudai. Teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką. Ieškinys yra grindžiamas iš esmės vieninteliu įrodymu: 2017 m. sausio 3 d. Paprastuoju neprotestuotinu vekseliu – 31 800,00 Eur dydžio sumai. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus prejudicinį faktą, jog atsakovės pasirašytas ginčo vekselis neatitinka paskolos raštelio formai keliamos notarinės formos, kyla CK 1.93 str. 3 d. nustatytos pasekmės – jis yra negaliojantis ir negali būti pagrindu skolai priteisti. Akivaizdu, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalės būti teismo tenkinamas, nes naujai pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama iš naujo peržiūrėti visas tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie jau buvo teismų įvertinti ir išanalizuoti išnagrinėtų civilinių bylų sprendimuose, turinčiuose res judicata galią, kuriose ieškovas dalyvavo trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju, įvertinus ieškovo pareikštą ieškinį ir jau teismų priimtus procesinius sprendimus iš esmės turi būti sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamos civilinės bylos nutraukimo.
8. Teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, padarė nepagrįstą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų akivaizdžiai neatitinkančią išvadą. Nutartyje nenurodoma jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, sunkią turtinę padėtį, siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą. Ieškovas pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, jog atsakovė ketintų turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nurodė tik faktinę aplinkybę, jog atsakovės atžvilgiu yra priimti teismų sprendimai, kurių pagrindu, yra pradėtas išieškojimas, tačiau šiuo atveju, tai niekaip neįtakoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes kitose bylose teismas priteisus ieškovei pinigines lėšas, ieškovė nebandė ir nebando išvengti teismų priimtų sprendimų vykdymo.
9. Pažymi, kad pateikiami įrodymai patvirtina, jog atsakovė 2012 m. balandžio 10 d. Darbo sutarties Nr. 011 pagrindu, dirba UAB „Emerta“ direktore ir gauna pastovų mėnesinį darbo užmokestį. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenys patvirtina, jog atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą su statiniais, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 3) statinius, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra sąžininga ir niekada nesiekė paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, o pareikštas reikalavimas nelaikytinas dideliu, kaip grėsmė sprendimo neįvykdymui, nors ieškovo pareikštas reikalavimas negali būti laikomas net preliminariai pagrįstu.
10. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir yra neproporcingos siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių taikymo galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbias aplinkybes ir pagrįstai, atsižvelgiant į civilinio proceso etapus, priimdamas sprendimą nevertino materialiosios ginčo pusės, o apeliantės argumentai, kad teismas nenurodė, jog buvo atliktas preliminarus vertinimas, prieštarauja kasacinio teismo suformuotoms taisyklėms. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja ir buvo atliktas preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas.
12. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškinio suma, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį (į tai, kad turimo ir neareštuoto turto vertė nesudaro pusės ieškinio sumos, o apeliantės sulygtas darbo užmokestis yra kelis kartus mažesnis už minimalų šalies užmokestį) ir į apeliantės procesinį elgesį, kelia grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
15. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – darbo sutarties kopiją, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašų kopiją. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais, dėl jų pasisakė, todėl įrodymų pridėjimas prie bylos nepažeis ieškovo teisių.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba ne įmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovės (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
18. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškinio pagrįstumo klausimo.
19. Pažymėtina, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo atsakovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
20. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės N. P. 25 100 Eur skolos, 3 005,12 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
21. Iš byloje esančių bylos šalių procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, ar jo pareikšti reikalavimai iš viso yra nepagrįsti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, arba kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) byloje patraukti asmenys negalėtų būti atsakingais pagal jiems pareikštus reikalavimus. Ieškovo reikalavimai grindžiami bylos įrodymais, ir yra tikimybė, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. O apeliantės N. P. argumentus, susijusius su neprotestuotojo vekselio teisėtumo ir pagrįstumo bei bylos nagrinėjimo teisėtumo, kaip ir pripažįstama nutarties 19 p. nurodytoje teismų praktikoje, teismas vertins, nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo stadijoje.
22. Apeliantė teigia, kad ji turi darbą, taip pat turi nekilnojamąjį turtą, todėl ieškinio reikalavimo suma nėra didelė. Pažymėtina, jog nors didelė reikalavimo suma pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018). Todėl ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio sumos taip pat yra reikšminga atsakovės turtinė padėtis, jos pokyčių perspektyvos.
23. Įvertinus byloje pateiktus duomenis matyti, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra gan didelė, atsakovė nepripažįsta esanti skolinga ieškovui, laiko nepaprastą vekselį negaliojančiu, taip pat turi ir daugiau įsiskolinimų kitiems asmenims. Iš nekilnojamojo VĮ Registro išrašo matyti, kad atsakovės dalis turto yra areštuotas antstolių, įkeistas hipoteka, pagal pateiktą darbo sutartį nėra aišku kokias pajamas turi atsakovė, ar įmonėje dirba pilnu etatu. Akivaizdu, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia gera kaip kad teigia apeliantė. Ta aplinkybė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ateityje atsakovė nesudarys kliūčių galimai jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymui.
24. Be to byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšmingas ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pasikeitusi pozicija dėl ieškovo reikalavimo (iš pradžių skolą pripažįstant, vėliau ją neigiant) gali rodyti jos galimą nesąžiningumą, kas taip pat padidina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir dėl to gali būti pripažįstama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos faktiniai duomenys rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o laikinas apeliantės turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties skolininkės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakojo skundžiamos nutarties pagrįstumo.
26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantė nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Ieškovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.