Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

6. (duomenys neskelbtini) 2024-02-19 pateikė informaciją, kad S. R. elgesys ir nuotaikų kaita sunkiai nuspėjama, su mama J. R. galimas epizodinis ryšio palaikymas, dalijimasis informacija, bendravimas, pokalbiai telefonu bei žinučių apsikeitimu. J. R. niekur nedirba. Ji yra visiškai nusišalinusi nuo dukters gyvenimo. S. yra išsakiusi nuomonę, kad su mama J. R. gyventi nenori, nes mama gyvena ir yra išlaikoma buvusio sugyventinio (S. krikšto tėvo) namuose, kuriam galimai dėl išsakomų pastabų apie jos netinkamą elgesį su mama ar pasirinktą gyvenimo būdą, nepilnametė jaučia pyktį. Nėra žinomi jokie giminaičiai, ar kiti suaugę asmenys, kurie šiuo metu palaikytų ryšį su S., būtų suinteresuoti globoti ją, bei domėtųsi ja. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje S. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2024-02-20 (duomenys neskelbtini) raštu pateikė informaciją, kad S. R. sveikata rūpinasi (duomenys neskelbtini) ir kitas personalas, kreipiasi susirgus ar dėl profilaktinio patikrinimo. Pažymima, kad tėvai niekada nesikreipė dėl informacijos susijusios su vaiku. 2024-02-29 Skyrius atliko S. R. globos (rūpybos) peržiūrą, kurioje nutarta tęsti nepilnametės S. R. nuolatinę rūpybą (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo dukters atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Iš byloje esančio gimimo įrašo kopijos matyti, kad nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė J. R., tėvas nežinomas (b. l. 8). Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas laikinai apribojo J. R. valdžią nepilnamečio vaiko S. R. atžvilgiu, priteisė iš atsakovės J. R. nepilnamečio vaiko S. R. išlaikymui po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sprendimu konstatavo, kad mama savo nepilnamete dukra tinkamai nesirūpino, vartojo alkoholį, neužtikrino vaikui saugių gyvenimo sąlygų, negalėjo apginti savo nepilnamečio vaiko turtinių ir neturtinių teisių bei interesų, negebėjo tinkamai patenkinti dukters emocinių ir psichologinių poreikių, motinos ir vaiko bendravimas neatitiko geriausių vaiko interesų (b. l. 12-29). Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnamečiui vaikui S. R. nustatyta nuolatinė rūpyba, (duomenys neskelbtini) paskirtas nepilnamečio vaiko S. R. nuolatiniu rūpintoju ir vaikui priklausančio turto administratoriumi, S. R. nuolatinės rūpybos vieta nustatyta pas rūpintoją (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-58).

11. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis vaikas S. R. kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, S. R. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas, elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis, tęsti mokslą, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Tai pat UAB „SB Lizingas“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš S. R. UAB „SB Lizingas“ naudai priteista 6432,71 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad nepilnametei S. R. neturint asmeninių lėšų ir turto, civilinį ieškinį iki nepilnametei sueis 18 metų, išieškoti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-40). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas patenkintas, S R. Š. apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeistos į kitą auklėjimo poveikio priemonę - atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki jai sueis aštuoniolika metų.

12. Iš ieškovo ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad 2023-06-20 vykusiame J. R. šeimos atvejo vadybos posėdyje buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame atsakovė įsipareigojo stiprinti savarankišką šeimos funkcionavimą. Pagalbos plane numatyta, kad socialinis darbuotojas šeimoje lankysis 1 kartą per savaitę. J. R. nesudarė galimybių socialiniams darbuotojams lankytis jos namuose ir teikti socialines paslaugas. Atsakovė dažnai ilgesniam laikui išvykdavo su draugu į keliones, apie tai neinformavusi socialinės darbuotojos. Lankymosi metu J. R. dažniausiai nebūdavo namuose, telefonu ji neatsiliepdavo, vengė kontakto, nebendradarbiavo, neatvykdavo į susitikimus. Pavykus susitikti su J., ji buvo mokoma pozityvios tėvystės įgūdžių, pateikiama metodinė medžiaga apie pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodines rekomendacijas. Moteris buvo motyvuojama ir skatinama priimti siūlomą pagalbą, elektroniniu paštu buvo siunčiama informacija apie pozityvios tėvystės mokymus bendruomeniniuose šeimos namuose, tačiau ji nepasinaudojo siūlomomis pagalbos priemonėmis, nepriėmė pagalbos ir nedalyvavo nei vienuose mokymuose. Pagalbos plane numatyta užtikrinti psichologinę pagalbą, tačiau J. R. nelankė psichologo konsultacijų. Nedalyvavo („mano ramybė: kaip surasti pusiausvyrą įtampos metu“, „Patiriantiems nerimą ir depresiją“, „Kad šeima būtų vaiko užuovėja“) bendruomeniniuose šeimos namuose siūlomuose mokymuose. Socialinė darbuotoja ne kartą skatino, motyvavo atsakovę registruotis į mokymus, atsakovė juose dalyvauti nepanoro.

13. Pagalbos plane numatyta stiprinti atsakomybę už pareigų vykdymą, informavimą apie krizines situacijas šeimoje. J. R. įvardina, kad neaugins dukters S. R., nes jos prasta sveikata, gyvenimo draugas pas kurį ji gyvena, nepriima dukters gyventi kartu. Draugas teigia, kad dukra negali įeiti į šiuos namus, nes ji neprognozuojamo elgesio, iš namų vagia daiktus. Mama teigia, kad paskambinus dukrai telefonu, ji ją koneveikia, vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atsakovė teigia, kad dukters elgesys nesikeičia, o ji negeba ir negebės užtikrinti tinkamo dukters auklėjimo, priežiūros, todėl yra tvirtai apsisprendusi neauginti savo dukters. J. R. yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą. Šiuo metu dėl sveikatos problemų tvarkosi neįgalumą, laukia vizito pas gydytojus Kauno klinikose. Moteris nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos teikia išlaikymą dukrai, beveik padengė išlaikymo įsiskolinimą. Mama nepalaiko pastovaus kontakto su dukra, retai jai skambina, nerodo iniciatyvos susitikti su dukra. Vaiko mama J. jaučia nuoskaudą dukrai, nes dukra ją mušė, smaugė, atėmė pinigus, įžeidinėjo ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Dėl minėtų įvykių J. negali atleisti savo dukrai. J. R. nedalyvauja vaiko auklėjime, vaiku nesirūpina, neauklėja, netenkina fiziologinių, emocinių ugdymo ir kitų poreikių. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečio vaiko motinos pareigų atlikimo, nededa pastangų siekiant susigrąžinti dukrą. Moters ribotas gebėjimas įvertinti savo finansines galimybes, trūksta finansinio raštingumo įgūdžių. J. nededa pastangų keisti gyvenimo būdą ir sąlygas. Mama negeba auklėti savo dukters, nustatyti taisyklių ir ribų. Dukra manipuliuoja mama, ji dukrai nėra autoritetas, bendravimo metu rodo nepagarbą mamai, iš jos šaiposi, įžeidinėja.

14. Pastebima, jog J. R. neprisiima atsakomybės už savo dukters gerovę, nuo vaiko auginimo nusišalinusi, nesirūpina vaiku, nerodo noro keistis, nevykdo numatytų pagalbos priemonių. J. R. nekeitė savo nuostatos dukters auginimo atžvilgiu, nedėjo jokių pastangų, kad dukra galėtų gyventi su ja, neįsitraukė į pagalbos šeimai teikimo procesą, nerodė jokios asmeninės iniciatyvos. Tokiam mamos sprendimui galimai įtakos turi jos sveikatos problemos, draugo, pas kurį ji gyvena, nepritarimas tam, kad S. R. gyventų jo namuose. Mama stokoja tėvystės įgūdžių, gebėjimų tinkamai vykdyti savo kaip mamos pareigas, pastangų juos įgyti, nerodo. J. R. nedėjo jokių pastangų tam, kad dukra S. R. galėtų gyventi su ja, nesiekė dukros auginti savarankiškai. Savo apsisprendimą neauginti dukros motyvavo tuo, kad, kad negali dukrai atleisti dėl netinkamo elgesio, jų tarpusavio santykiai konfliktiški ir ji negeba dukros elgesiui daryti įtakos. Teigiami pokyčiai J. R. šeimoje nevyksta, mama nepasinaudojo jai siūlomomis priemonėmis, nevykdė savo, kaip motinos, pareigų, yra nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, teikia išlaikymą tik nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ir šiuo metu nėra duomenų, kad J. R. pozicija pačiai neauginti dukros keistųsi.

15. Iš Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2024-02-22 motyvuoto siūlymo matyti, kad J. R. šeimai organizuotas (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdis gavus informaciją iš (duomenys neskelbtini). Informuota, kad vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-802 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 papunkčiu užbaigtas atvejo vadybos procesas, kadangi šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), prašoma užtikrinti J. R. šeimai socialinių paslaugų tęstinumą. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo siekta išklausyti ir aptarti J. R. lūkesčius ir galimybes auginti dukrą savarankiškai, išsiaiškinti kaip J. R. artimieji mato esamą situaciją, aptarti kokios pagalbos priemonės padėtų J. R. savarankiškai auginti dukrą S. R.. J. R. posėdžio metu išsakė nuomonę, kad neplanuoja savarankiškai auginti dukros ir sutinka, kad jai neterminuotai būtų ribota motinos valdžia dukros atžvilgiu. Įvardino, kad neturi sąlygų tinkamai pasirūpinti dukra, suteikti jai tinkamas gyvenimo sąlygas, jos ir dukros santykiai konfliktiški, ji negeba daryti įtakos dukters elgesiui. Posėdžio metu priimtas sprendimas J. R. šeimai teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą ir vykdyti atvejo vadybos procesą. J. R. rekomenduota informuoti savo advokatę apie priimtą sprendimą nebesiekti, kad dukra S. R. grįžtų gyventi pas ją ir sutikimą. Rekomenduota susitikimus su dukra planuoti globos įstaigoje, dukrai lankantis pas ją apie lankymąsi informuoti įstaigos specialistus. Rekomenduota registruotis užimtumo tarnyboje. Įpareigota informuoti socialinę darbuotoją, jei planuotų išvykti į kelionę su draugu ilgesniam laikui. Konstatuota, kad J. R. šeimoje teigiami pokyčiai nevyksta, mama nepasinaudojo jai siūlomomis pagalbos priemonėmis, nevykdo savo kaip motinos pareigų, yra nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, neteikia dukrai išlaikymo, ir šiuo metu nėra duomenų, kad J. pozicija pačiai neauginti dukros keistųsi, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (b. l. 34, 35-36).

16. Iš 2024-02-14 J. R. (duomenys neskelbtini) pateikto paaiškinimo matyti, kad J. R. paaiškino, jog nevykdė pagalbos plane numatytų priemonių (nedalyvavo bendruomeniniuose šeimos namuose vykstančiose mokymuose, seminaruose, nelankė psichologo konsultacijų, neatvyko į atvejo vadybos posėdį), nes buvo išvykusi į Europą. Nurodė, jog ne visada atsiliepdavo socialinei darbuotojai, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, nes buvo apsisprendusi neauginti savo dukros S. R.. J. paaiškino, jog iki šiol yra pasiryžusi nesusigrąžinti dukros, ir ji nėra motyvuota priimti specialistų pagalbos. Teigia, jog socialinio darbuotojo pagalba jai nėra reikalinga. Paaiškina, jog kategoriškai atsisako siūlomos pagalbos, nes atsakovės apsisprendimas dėl dukros susigrąžinimo ir auginimo nepasikeis (b. l. 37).

17. Iš (duomenys neskelbtini) 2024-02-19 pateiktos informacijos matyti, kad S. R. elgesys ir nuotaikų kaita sunkiai nuspėjama, su mama J. R. galimas epizodinis ryšio palaikymas, dalijimasis informacija, bendravimas, pokalbiai telefonu bei žinučių apsikeitimu. J. R. niekur nedirba. Ji yra visiškai nusišalinusi nuo dukters gyvenimo. S. yra išsakiusi nuomonę, kad su mama J. R. gyventi nenori, nes mama gyvena ir yra išlaikoma buvusio sugyventinio (S. krikšto tėvo) namuose, kuriam galimai dėl išsakomų pastabų apie jos netinkamą elgesį su mama ar pasirinktą gyvenimo būdą, nepilnametė jaučia pyktį. Nėra žinomi jokie giminaičiai, ar kiti suaugę asmenys, kurie šiuo metu palaikytų ryšį su S., būtų suinteresuoti globoti ją, bei domėtųsi ja (b. l. 43-45). 2024-02-20 (duomenys neskelbtini) raštu pateikė informaciją, kad S. R. sveikata rūpinasi (duomenys neskelbtini) ir kitas personalas, kreipiasi susirgus ar dėl profilaktinio patikrinimo. Pažymima, kad tėvai niekada nesikreipė dėl informacijos, susijusios su vaiku (b. l. 41-42). 2024-02-29 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atliko S. R. globos (rūpybos) peržiūrą, kurioje nutarta tęsti nepilnametės S. R. nuolatinę rūpybą (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo nutarta anksčiau, nes padėtis nėra pasikeitus, ir kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo dukters atžvilgiu (b. l. 30-33, 46-55).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

18. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, bei byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė J. R. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku, t. y. vaiko neaugina, neauklėja. S. R. dėl motinos kaltės negali augti biologinėje šeimoje. J. R. dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė, su socialiniais darbuotojais nebendrauja, jų į namus neįsileidžia, nebendradarbiauja, pagalbos šeimai plane numatytų įpareigojimų nevykdo, socialinių paslaugų atsisakė, nurodė, jog pagalba nereikalinga, nes susigrąžinti dukros į šeimą ir ją auginti neketina ir jos nuomonė nepasikeis. J. R. epizodiškai bendrauja su dukterimi S. R. tik telefonu ir SMS žinutėmis, gyvai nesusitinka, nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą ir pati auginti dukterį, aiškiai išreiškė nuomonę, jog vaiko neaugins. Priteisto išlaikymo nemokėjo, pradėjo mokėti tik ieškovui nurodžius, kad kreipsis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, niekur nedirba, nuolatinių pajamu neturi, gyvena pas draugą, kuris nesutinka, kad dukra gyventų kartu su motina. Nepilnametė dukra padarė nusikaltimą prieš motiną, motina jai neatleido, yra įsižeidusi, ji dukrai neturi autoriteto, dukra manipuliuoja motina, už apribojimų nevykdymą S. R. šiuo metu teismo siuntimu yra vaikų socializacijos centre ir ten bus iki pilnametystės. Be to, dukra motinai buvo jau ne kartą grąžinta ir vėl paimta, tačiau jų abiejų elgesys nepasikeitė. Mano, jog esant tokiai situacijai nėra pagrindo tęsti laikiną motinos valdžios ribojimą J. R. dukters S. R. atžvilgiu, šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl prašo motinos valdžią J. R. dukters S. R. atžvilgiu apriboti neterminuotai.

20. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, atstovė V. S. paaiškino, jog nepilnametis vaikas S. R. manipuliuoja savo motina, kuri jai nėra autoritetas. S. nesimokė, nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet nesilankė, todėl buvo išbraukta, teista, jai skirta virš 6000 Eur piniginė bauda, kurią padengė (duomenys neskelbtini). Nors mergaitė sakė, kad pinigus grąžins, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Teismo nustatytų apribojimų nesilaikė, todėl teismo nustatyti apribojimai buvo pakeisti – nuo 2024-06-03 S. R. yra (duomenys neskelbtini), kuriame bus iki pilnametystės, todėl grįžti pas mamą negali, be to, mamos draugo ji yra nepageidaujama. S. pasakė, jog nenori grįžti pas mamą, nenori mamos, jos išsižadėjo. Dabar jau pakeitė nuomonę – jau norėtų mamos, tačiau mamos telefonas nepasiekiamas. Jos nuolat susibara ir vėl taikosi, ir taip bus visada, bet grįžti pas mamą mergaitė negali, mama ir nesiekia jos susigrąžinti. Atsakovė 2024-03-20 pradėjo mokėti dukrai išlaikymą, beveik padengė išlaikymo įsiskolinimą. S., gyvendama (duomenys neskelbtini), dažnai nenakvodavo, dingdavo, nuolat buvo skelbiamos paieškos, ją surasdavo, ji vėl dingdavo. Mamai ji rūpi, tačiau mama pasiduoda vaiko įtakai, S. ja manipuliuoja, neklauso, mama jai nėra autoritetas. Mama neturi kur auginti vaiko, be to, nėra ir noro, ypač po to, kai S. prieš motiną įvykdė nusikaltimą, mama yra labai įskaudinta. Mano, jog J. R. motinos valdžia dukros atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai, nes ji jokių veiksmų nesiėmė, kad vaiką susigrąžintų, be to, ji nenori mergaitės auginti ir ši jos nuomonė nepasikeitė.

21. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų – svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 straipsnis), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 straipsniai). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.161 straipsnis).

22. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnis, 23 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

23. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalies nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; kt.). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

25. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau taip pat pabrėžtina, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir/ar vaikas buvo išklausytas.

26. Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimų matyti, kad atsakovė J. R. vengia rūpintis dukra, ją auginti, auklėti, neprisiima atsakomybės už savo dukters gerovę, nerodo noro keistis, nevykdo numatytų pagalbos priemonių. J. R. nekeitė savo nuostatos dukters auginimo atžvilgiu, nedėjo jokių pastangų, kad dukra galėtų gyventi su ja, neįsitraukė į pagalbos šeimai teikimo procesą, nerodė jokios asmeninės iniciatyvos. Tokiam mamos sprendimui galimai įtakos turi jos sveikatos problemos, draugo, pas kurį ji gyvena, nepritarimas tam, kad S. R. gyventų jo namuose. Atsakovė stokoja tėvystės įgūdžių, gebėjimų tinkamai vykdyti savo, kaip mamos, pareigas, pastangų juos įgyti, nerodo. J. R. nedėjo jokių pastangų tam, kad dukra S. R. galėtų gyventi su ja, nesiekė dukros auginti savarankiškai. Savo apsisprendimą neauginti dukros motyvavo tuo, kad, kad negali dukrai atleisti dėl netinkamo elgesio, jų tarpusavio santykiai konfliktiški ir ji negeba dukros elgesiui daryti įtakos. Teigiami pokyčiai J. R. šeimoje nevyksta, mama nepasinaudojo jai siūlomomis priemonėmis, nevykdė savo, kaip motinos, pareigų, yra nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, teikia išlaikymą tik nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ir šiuo metu nėra duomenų, kad J. R. pozicija pačiai neauginti dukros keistųsi. Ji teismo sprendimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo priteisto išlaikymo gera valia nemokėjo, pradėjo mokėti tik nuo 2024 m. kovo mėnesio, atsakovė nedirba, savo nuolatinių pajamų neturi, galimai yra išlaikoma savo draugo, kuris nepageidauja, kad jos dukra gyventu kartu. Nuolat su draugu išvyksta į užsienį, yra nepasiekiama, neįleidžia į namus socialinių darbuotojų, su jais nebendradarbiauja, apie išvykimus nepraneša, telefonu neatsiliepia, seminaruose dalyvauti noro nerodo, aiškiai išsakė savo nuomonę, kad dukros neaugins, todėl ir nepriims pagalbos priemonių, nes jos jai nereikalingos. Atsakovė neturi įtakos dukrai, dukra ja manipuliuoja, dukrai ji nėra autoritetas, dukra yra įvykdžiusi nusikaltimą prieš motiną, todėl motina jaučiasi įskaudinta, nenori atleisti ir nemato galimybės dukrai augti su ja. J. R. nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų į šeimą, nors jai vaikas rūpi, ji pasiskambina į (duomenys neskelbtini), dukra domisi, tačiau nededa pastangų vaiką auklėti, nenori jo prižiūrėti, mano, jog jam geriau augti valstybinėje institucijoje. Byloje nėra jokių duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, atsakovė sutinka, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu ir tai išreiškė aiškiai ir ne kartą: tiek socialiniams darbuotojams, tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, tiek raštu, tiek žodžiu, dėl vaiko grąžinimo į šeimą iki šiol niekur nesikreipė.

27. Iš atsakovės J. R. priežiūrą, stebėjimą, kontrolę atliekančių institucijų pateiktų duomenų, išvadų matyti, kad atsakovė visiškai nevykdė pagalbos plane jai nustatytų įsipareigojimų, nesudarė galimybių socialiniams darbuotojams lankytis jos namuose ir teikti socialines paslaugas, nors paslaugos buvo teikiamos intensyviai, jų nepriėmė, dažnai ilgesniam laikui išvykdavo su draugu į keliones apie tai neinformavusi socialinės darbuotojos, lankymosi metu J. R. dažniausiai nebūdavo namuose, telefonu ji neatsiliepdavo, vengė kontakto, nebendradarbiavo, neatvykdavo į susitikimus. Pavykus susitikti su J. R., ji buvo mokoma pozityvios tėvystės įgūdžių, pateikiama metodinė medžiaga apie pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodines rekomendacijas. Atsakovė buvo motyvuojama ir skatinama priimti siūlomą pagalbą, elektroniniu paštu buvo siunčiama informacija apie pozityvios tėvystės mokymus bendruomeniniuose šeimos namuose, tačiau ji nepasinaudojo siūlomomis pagalbos priemonėmis, nepriėmė pagalbos ir nedalyvavo nei vienuose mokymuose, nelankė psichologo konsultacijų, nedalyvavo („mano ramybė: kaip surasti pusiausvyrą įtampos metu“, „Patiriantiems nerimą ir depresiją“, „Kad šeima būtų vaiko užuovėja“) bendruomeniniuose šeimos namuose siūlomuose mokymuose, nors socialinė darbuotoja ne kartą skatino, motyvavo atsakovę registruotis į mokymus, atsakovė juose dalyvauti nepanoro. J. R. teigia, kad neaugins dukters S. R., nes jos prasta sveikata, gyvenimo draugas, pas kurį ji gyvena, nepriima dukters gyventi kartu. Draugas teigia, kad dukra negali įeiti į šiuos namus, nes ji neprognozuojamo elgesio, iš namų vagia daiktus. Mama teigia, kad, paskambinus dukrai telefonu, ji ją koneveikia, vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atsakovė teigia, kad dukters elgesys nesikeičia, o ji negeba ir negebės užtikrinti tinkamo dukters auklėjimo, priežiūros, todėl yra tvirtai apsisprendusi neauginti savo dukters.

28. J. R. yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą. Šiuo metu dėl sveikatos problemų tvarkosi neįgalumą, laukia vizito pas gydytojus Kauno klinikose. Atsakovė nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos teikia išlaikymą dukrai, beveik padengė išlaikymo įsiskolinimą. Ji nepalaiko pastovaus kontakto su dukra, retai jai skambina, nerodo iniciatyvos susitikti su dukra. Vaiko mama J. R. jaučia nuoskaudą dukrai, nes dukra ją mušė, smaugė, atėmė pinigus, įžeidinėjo ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Dėl minėtų įvykių J. negali atleisti savo dukrai. J. R. nedalyvauja vaiko auklėjime, vaiku nesirūpina, neauklėja, netenkina fiziologinių, emocinių ugdymo ir kitų poreikių. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečio vaiko motinos pareigų atlikimo, nededa pastangų siekiant susigrąžinti dukrą, keisti gyvenimo būdą ir sąlygas. Mama negeba auklėti savo dukters, nustatyti taisyklių ir ribų. Dukra manipuliuoja mama, ji dukrai nėra autoritetas, bendravimo metu rodo nepagarbą mamai, iš jos šaiposi, įžeidinėja.

29. Atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas dukros atžvilgiu, ją išlaikyti, auklėti, prižiūrėti, nežino mergaitės kasdienių poreikių ir nežino, kaip juos patenkinti, epizodinis bendravimas su socialiniu darbuotoju ar vaiku telefonu neatstoja gyvo kasdienio bendravimo su dukterimi, gyvenimo su vaiku. Atsakovė nenori mergaitės susigrąžinti ir ją auginti, todėl vaiko grąžinimas atsakovei šiuo metu nėra galimas. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko S. R. nuomonę, kuri aiškiai ją išreiškė, nurodydama, jog nenori mamos, jos išsižadėjo. Tačiau, kaip nurodė (duomenys neskelbtini) atstovė, mergaitės požiūris į motiną pasikeitė, ji jau norėtų gyventi su motina, tačiau motinos telefonas yra nepasiekiamas, be to, dukra grįžti gyventi pas motiną negali, nes yra nepageidaujama, ir šiuo metu išsiųsta į socializacijos centrą už nusikalstamų veikų padarymą, kuriame privalo būti iki pilnametystės.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė negeba užtikrinti stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų savo vaikui, neturi jam įtakos, nededa pakankamai pastangų pagerinti savo gyvenimo sąlygas, fragmentiškai ir tik telefonu bendrauja su vaiku, neseniai tik pradėjo mokėti išlaikymą, nesiekia rūpintis vaiku, jį auklėti, susigrąžinti vaiko į šeimą, nesuvokia esamos situacijos rimtumo, neprisiima atsakomybės, jai buvo laikinai apribota motinos valdžia, atsakovė teismui pažadėjo dirbti, pagerinti gyvenimo sąlygas, išreiškė norą susigrąžinti dukrą, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad padėtis pasikeistų, šiuo metu su draugu, kuris jos dukros auginti nepageidauja, dažnai būna užsienyje, nedirba, neturi nuolatinių pajamų, pati sutinka, jog vaikas augtų ne su ja, kas rodo, jog nepagerino gyvenimo sąlygų ir negali jų tinkamų sudaryti vaikui, sutinka, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu, nenori vaiko susigrąžinti į šeimą, mano, jog jam geriau augti iki pilnametystės valstybinėje įstaigoje, nenori vaiko auginti, neturi jai įtakos. Nepilnametis vaikas S. R. ne kartą buvo paimta iš motinos ir grąžinta, tačiau padėtis nepasikeitė, vaikas neturi galimybių gyventi su motina. Atsakovė vaiką turi auginti, tenkindama jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, ko šiuo metu atsakovė, tinkamai nesirūpindama vaiko priežiūra, ugdymu, išlaikymu, neatlieka. Teismo vertinimu, atsakovė vengia atlikti savo pareigas tinkamai išlaikyti vaiką, tinkamai neprižiūri savo vaiko, nesirūpina juo, jo neauklėja, kas sudaro pagrindą riboti atsakovei motinos valdžią jos vaiko atžvilgiu.

31. Iš byloje esančių dokumentų, šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, nepilnamečio vaiko nuomonės matyti, jog atsakovė neketina auklėti dukrą ir ja rūpintis, su ja bendrauja tik telefonu, nesinaudoja jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti, net esant ir ne visai palankioms objektyvioms sąlygoms (nuolatiniai išvykimai į užsienį, draugo nenoras priimti vaiką gyventi kartu, tinkamų gyvenimo sąlygų neturėjimas, nenoras vaiką auginti, vengimas jį auklėti, prižiūrėti, skiepyti pagarbą kitiems, dorovines vertybes, išlaikyti, vaiko teistumas, negebėjimas vaikui būti autoritetu, nustatyti jai ribas). Būtent šiuos veiksmus ieškovas identifikavo kaip pagrindus atsakovei neterminuotai riboti motinos valdžią dukters atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad dukra negali grįžti pas motiną. Be to, nežinoma, kokie mergaitės santykiai būtų su motinos draugu, kuris aiškiai nurodė, jog atsakovės dukra dėl jos neteisėtų veiksmų šeimoje yra nepageidaujama. EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis, o šiuo atveju – mergaitė nenori grįžti pas mamą gyventi, be to, ji ir negali grįžti pas motiną dar ir dėl objektyvių aplinkybių, nes dėl padarytų nusikalstamų veikų yra vaikų socializacijos centre, kur privalo būti iki pilnametystės, taigi, jos nuomonė, kokia ir bebūtų, neturi reikšmės, nes ji turi prisiimti dėl jos neteisėtų veiksmų atsiradusias pasekmes.

32. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės veiksmai (bendravimas su dukra tik mobiliuoju telefonu, tik nuo 2024 m. kovo mėnesio mokėjimas išlaikymo) yra epizodiniai, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovės veiksmus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo įtraukta į sprendimų priėmimo procesą, jai buvo pranešta apie teismo procesą ir teismo posėdį, jai buvo suteikta galimybė ginti savo teises, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors jai buvo asmeniškai pranešta tiek teismo šaukimu, tiek specialistų skambučiais telefonu, liko procesui abejinga, be to, nesugebėjo įrodyti, kad ji supranta dukters poreikius ir ieško būdų kaip juos geriausiai tenkinti, kad domisi vaiku, jo pasiekimais, nuolat bendrauja ne tik telefonu, bet ir gyvai susitikusi, susirado darbą ir siekia dirbti bei gauti nuolatines pajamas, kad susitvarkė buitį, pagerino gyvenimo sąlygas ir siekia, kad vaikas augtų jos šeimoje, nors tai teismui žadėjo priimant sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Teismo vertinimu, atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip motinos, pareigas vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, išlaikyti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

33. Atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė domisi savo vaiko pasiekimais tik epizodiškai ir tik per socialinius darbuotojus, bendrauja su vaiku telefonu, tačiau fragmentiškai, neprižiūri, neauklėja, išlaikymą vaikui teikia tik nuo 2024 m. kovo mėnesio, kurio po teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo priėmimo iki dabar nemokėjo, nededa jokių pastangų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, sutinka, kad vaikas augtų vaikų valstybės įstaigose iki pilnametystės, nes nenori ir neturi sąlygų auginti, taip perkeldama pareigą auginti vaiką, juo rūpintis, jį auklėti valstybei. Atsakovei buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, surasti pastovų darbą ir dirbti, gauti pastovias pajamas ir reguliariai materialiai remti savo dukrą, susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau ji to nepadarė, todėl yra pagrindas (atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką bei nesirūpina vaiku) motinos valdžios apribojimui.

34. Teismas sprendžia, jog atsakovė vengia atlikti minėtas jos, kaip motinos pareigas, savo elgesiu (nesidomėjimas vaiko vystymuisi, sveikata, pažangumu, auklėjimu, abejingumas, aplaidumas, vengimas auginti, auklėti, išlaikyti) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, ji vaiko neaugina, vaikui įtakos neturi, dukra ja manipuliuoja, su vaiku bendrauja fragmentiškai ir tik telefonu, vaiko pasitikėjimas motina kritęs, ji dukrai ne autoritetas, pasiimti pas save ir auginti dukros nenori, nes galimai sąlygų auginti dukrą neturi, noro susigrąžinti vaiką nerodo, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, sutinka, jog vaikui geriau gyventi valstybinėje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmais, t. y., neveikimu yra padaryta žala nepilnamečio vaiko suvokimui apie šeimą, šeimos ryšius, šeimos narių santykius, nebuvo ugdoma vaiko pagarba kitam asmeniui, neįdiegti elementarūs elgesio visuomenėje standartai, nesudarytos tinkamos sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Visa tai rodo, kad per laikotarpį nuo laikino motinos valdžios apribojimo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, kuris vertinamas kaip pakankamai ilgas laiko tarpas, atsakovė nepanoro iš esmės pakeisti gyvenimo būdo ir užtvirtinti teigiamus elgesio pokyčius, situacija realiai niekaip nepasikeitė, esminių teigiamų pokyčių, aktyvaus suinteresuotumo ir veiksmų vaiko sugrąžinimui iš atsakovės pusės nerodoma ir neatliekama, atsakovė nesikreipė su prašymu į Skyrių dėl vaiko grąžinimo į šeimą, nenori jo auginti, manoma, kad padėtis nepasikeis. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, rūpintis juo, išlaikyti, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, taip darydama žalingą įtaką vaikui, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįgyvendina motinos valdžios, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jos nepilnamečiui vaikui S. R. buvo įsteigta laikinoji, o vėliau – ir nuolatinė rūpyba (duomenys neskelbtini), o dėl padarytų nusikaltimų ji šiuo metu yra patalpinta į vaikų socializacijos centrą. Teismo nuomone, motinos, nevykdančios savo pareigų šiam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Atsakovė savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei į tai, kad atsakovė prieštaravimų dėl ieškinio nepareiškė, liko abejinga procesui, kas laikytina, jog ji su ieškiniu sutinka, jai taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečio vaiko S. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

35. Išaiškintina atsakovei, kad apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 straipsnio 2 dalis). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko rūpybos nustatymas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (pagerinus gyvenimo sąlygas ir turint gyvenimo sąlygas, tinkamas vaikui augti ir vystytis, pradėjus dirbti geriau apmokamą darbą ir esant įrodymams, kad motina gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku ir pan.), vaikas motinos rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus pilnametis ar įvaikintas ir jis tokį norą išreikš (CK 3.181 straipsnis, 3.182 straipsnio 4 dalis), t. y. motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas/motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir jei vaikas neįvaikintas. Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiems nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.

36. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išspręsti klausimai dėl nepilnamečio vaiko S. R. išlaikymo, nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl, iš esmės nepasikeitus aplinkybėms, jie nagrinėjamoje byloje nespręstini (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės J. R. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėl ieškinio prieštaravimų nepareiškė, vadinasi, su ieškiniu sutiko, byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, t. y., iš parengiamojo teismo posėdžio bylą buvo pereita iš karto nagrinėti į teismo posėdį ir ji buvo išnagrinėta iš esmės per pirmą teismo posėdį, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė dirba bei turi turto ar pajamų, į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovės nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.