Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovui ir ieškovų J. B. ir L. B. atstovui V. B., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. K. ir I. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ir ieškovų J. B. ir L. B. atstovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. trečiam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 22, 38), Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė abejinga bylos procesui, ieškovui prašant, byla nagrinėta iš esmės (CPK 384 str. 2 d.). Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė teismas laiko, kad ji su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo ir ieškovų J. B. ir L. B. atstovo V. B. paaiškinimų, civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2007 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 21). Gyvenant santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. B. (b. l. 10), o (duomenys neskelbtini) sūnus L. B. (b. l. 11). Ieškovas 2012 metų vasaros pabaigoje išvyko dirbti į Angliją. Dirbdamas jis bankiniais pavedimais siųsdavo pinigus žmonai A. B. šeimos išlaikymui (b. l. 43-50). 2014 metais ieškovas grįžo į Lietuvą, pasiėmė vaikus iš atsakovės mamos ir apsigyveno Šilalės rajone. Atsakovė vaikų išlaikymui lėšų išvis neskyrė, vaikų nelankė, jais nesirūpino. Gyvendami santuokoje šalys bendro turto su atsakove neįgijo (b. l. 12-14, 25-28), bendrų skolų bankams ir kitiems asmenims neturi.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodomas aplinkybes dėl jos kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.).

Atsakovė, pažeisdama proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė A. B. visiškai nesirūpina šeima, šeimos gerbūviu, neteikia sūnums materialinio išlaikymo, jų nelanko, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, t. y. iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. Teismas abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo, nes jas patvirtina liudytojų V. L. ir Z. T. bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimai. Liudytojų parodymai patvirtina, kad Ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais. Atsakovė vaikus šiems apsigyvenus pas atsakovą aplankė tik vieną kartą. Dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ji pažeidė lojalias šeimos pareigas, girtavo neprižiūrėjo vaikų, nesirūpino šeima nerėmė jos nei materialiai nei moraliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovas paaiškino, kad atsakovė jam yra ne kartą minėjusi, kad jis gali vaikus pasikilti sau, sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, o jai nutraukus santuoką palikta jos ikisantuokinė pavardė. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo V. B. teismo posėdžio metu pateiktos atsakovės jam siųstos žinutės, kuriuose nurodyta, kad atsakovė sutinka su ieškiniu ir prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę. Todėl santuokos nutraukimo ieškovui paliktina santuokinė pavardė B., atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė – P. (CK 3.69 str.).

Ginčo dėl nepilnamečių vaikų sūnų J. B. ir L. B. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovas užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu V. B.. Atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, bei nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų J. B. ir L. B. gyvenamąją vietą su ieškovu V. B. (CK 3.59 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovas V. B. dirba, gauna minimalų darbo užmokestį (b. l. 15, 34), gyvena kartu su sugyventine V. L. su kuria augina mažametę dukrą P. B. (b. l. 9).

Iš ieškovo paaiškinimų, SODRA duomenų matosi, kad A. B. iki 2015-07-01 dirbo už minimalų darbo užmokestį, o nuo 2015-07-01 yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 30-34, 60-63). Atsakovė jokio registruotino turto neturi (b. l. 26-27). Abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki, todėl atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį tai, kad atsakovė viena augina mažametį vaiką nuo kito vyro, nepilnamečių vaikų būtinus poreikius, remiantis CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnums J. B. ir L. B. išlaikymui po 80 eurų kiekvienam periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi atsakovė lėšų vaikų išlaikymui neteikė ir iki teismo posėdžio iš atsakovės priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikams po 400 € kiekvienam. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise skirtinas tėvas V. B. (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str.).

Ieškovas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, 120 € už ieškinio surašymą (b. l. 16), 10 € sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 17). Iš pateiktos sąskaitos – faktūros matosi, kad už ieškinio surašymą ieškovas A. M. sumokėjo 120 €, tačiau duomenų, kad jis yra pripažintas advokatu ar įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, išlaidos už A. M. suteiktas teisines paslaugas iš atsakovės nepriteistinos, iš atsakovės ieškovui priteistinas 10 € žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovės valstybei priteistinas nesumokėtas 31 € žyminis mokestis už santuokos nutraukimą ir 58 € dydžio žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (160,00 € × 12 mėn. = 1920 € × 3 proc. = 58 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 6,85 € bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovės.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2007 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 416.

Pripažinti atsakovę A. B. kalta dėl santuokos iširimo.

Palikti V. B. ikisantuokinę pavardę B., o A. B. ikisantuokinę pavardę „P.“.

Nepilnamečių vaikų sūnaus J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu V. B. pagal jo gyvenamąja vietą.

Priteisti iš A. B. (P.) sūnaus J. B. ir L. B. išlaikymui po 80 € (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išieškomą išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. B. (P.) sūnaus J. B. ir L. B. išlaikymo įsiskolinimą po 400 € (keturis šimtus eurų) kiekvienam.

Priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti V. B..

Priteisti iš A. B. (P.) 10 € (dešimt eurų) V. B. naudai bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. B. 89 € (aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 6,85 € išlaidų susijusių su procesinių dokumentu įteikimu, valstybės naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.