Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-105857), kuriuo prašė ieškinį dėl kompensacijos priteisimo atmesti ir priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog skrydis buvo atšauktas dėl nuo oro linijų nepriklausančių aplinkybių, todėl atsakovui nekyla pareiga keleiviams mokėti kompensacijų, nustatytų Reglamento Nr. 261/2004. Nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl to, kad skrydis Nr. TK 2354, turėjęs vykti 2023 m. vasario 14 d. maršrutu Stambulas (IST) – Izmiras (ADB), buvo atšauktas, tačiau keleiviui skrydį pakeitė artimiausiu įmanomu laiku, t. y. tos pačios 2023 m. vasario 14 d. rytą. Todėl, atsakovo teigimu, ieškovas reikalauja kompensacijos dėl to, kad keleivio suplanuotas atvykimo laikas viršijo 3 valandas. Pažymėjo, jog skrydžio TK 2354 atšaukimą lėmė ypatingos aplinkybės, patenkančios į Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, t. y. dėl 2023 m. vasario 6 d. Turkijos teritorijoje įvykusio 7,8 balo žemės drebėjimo įvyko humanitarinė katastrofa (žmonių netektys, pastatų sugriovimai ir kt.). Atsakovas, kaip pagrindinis Turkijos oro vežėjas, ėmėsi visų galimų priemonių humanitarinėms katastrofos padariniams švelninti, išgelbėti po griuvėsiais įstrigusių žmonių gyvybes ir sveikatą. Tuo pagrindu atsakovas atšaukė dalį savo planuotų skrydžių tam, kad galėtų skubiai nugabenti personalą ir krovinius į žemės drebėjimo paveiktas vietas Turkijoje. Šias aplinkybes, anot atsakovo, patvirtina viešai prieinama informacija. Atsakovas papildomai akcentavo, kad Turkijai ir jos žmonėms 2023 m. vasario mėn. nutikusi nelaimė buvo nacionalinė tragedija, palietusi visus šalyje. Tokia situacija, atsakovo teigimu, atitinka būtinojo reikalingumo situaciją, kuomet prioritetas turi būti suteikiamas gelbėti žmones, turtą, siekiant išvengti didesnių praradimų, nei vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl numatyto atvykti skrydžio laiko. Atsakovas pasirinko tokį veikimą, dėl kurio galėjo prisidėti prie kur kas svarbesnio visuomeninio intereso, t. y. svarbesniu aspektu nei skrydžio Nr. TK 2354 keleivių interesas nuvykti į Izmirą suplanuotu laiku – 3:10 val. ryto. Ieškovas neginčijo ir pripažįsta, jog keleivis kelionės tikslą pasiekė tik keliomis valandomis vėliau. Atsakovas mano, kad ar atvykimas 3 val. ryto, ar 10 val. ryto ypatingos reikšmės neturi, lyginant su tuo, kokių neigiamų padarinių siekė išvengti tiek atsakovas, tiek ir kitos institucijos ir asmenys Turkijoje tuo metu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tokio masto ir tiek aukų pareikalavusio žemės drebėjimo Turkijoje apskritai XX ir XI amžiuje nebuvo. Tam, jog pagalbos personalas ir su pagalba susiję kroviniai galėtų būti pristatyti į katastrofos epicentrą, buvo būtina atlikti itin daug skrydžių. 2023 m. vasario 21 d. duomenimis, iš viso atsakovas atliko net 1 646 pagalbos skrydžių. Todėl atsakovui reikėjo dalį jau suplanuotų skrydžių atšaukti, kadangi atsakovas nedisponuoja dideliu kiekiu laisvų, iš karto paruoštų skristi orlaivių. Atsakovas mano, kad 7,8 balo žemės drebėjimo Turkijoje sukelta humanitarinė katastrofa akivaizdžiai išskirtinė aplinkybė, kurios atsakovas negalėjo išvengti ir dėl jos negalėjo neatšaukti (neperkelti) skrydžio, tiek Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tiek ši aplinkybė atitinka įstatyme numatytą būtinojo reikalingumo situaciją, todėl abiem atvejais, atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl 2023 m. vasario 14 d. atšaukto skrydžio Nr. TK 2354.

4. Ieškovas teismui pateikė dubliką (DOK-120746), nesutiko su atsiliepime išdėstytais argumentais. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė ypatingų aplinkybių egzistavimo. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas keleivis įsigijo bilietą iš atsakovo kelionei jungiamuoju skrydžiu. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad priėmė sprendimą atšaukti skrydžio dalį Stambulas (IST) – Izmirą (ADB) Nr. TK 2354. Atkreipė dėmesį, kad atsiliepime neginčijo aplinkybės, jog sprendimą atšaukti dalį skrydžio lėmė jo paties savanoriškas apsisprendimas, t. y. tokio atšaukimo nelėmė išorinės aplinkybės. Vien dėl šios priežasties, ieškovo manymu, akivaizdu, kad savanoriškas pagalbos teikimas nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems asmenims savaime negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Atsakovas savanoriškai priėmė sprendimą teikti pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems asmenims. Tokia aplinkybė, ieškovo nuomone, atsakovo neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovo vertinimu, itin didelio kiekio orlaivių pagalbai teikti suteikimas dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių (t. y. sprendimą priėmė atsakovas) gali būti priskiriamas prie įprastos oro vežėjo veiklos valdymo dalies. Būtent skrydžiui įvykdyti orlaivio nebuvimas turi būti priskiriamas prie įprastos oro vežėjo veiklos valdymo dalies. Būtent atsakovas, nuspręsdamas savanoriškumo pagrindu teikti pagalbą, turėjo užtikrinti, jog, nepaisant pagalbai suteiktų orlaivių, jų užtektų ir kitiems skrydžiams. Organizuodamas ir priimdamas tam tikrus sprendimus, atsakovas turi įvertinti savo galimybes, t. y. turimus resursus ir priimti tokius sprendimus, kurie užtikrintų, jog su keleiviais sudarytos vežimo sutartys būtų įvykdytos. Ieškovas teigė, kad tokiu būdu nebuvo užtikrinta, jog keleivio vežimo sutartis būtų įvykdyta, nesant orlaivio galinčio įvykdyti ginčo skrydį. Ieškovo nuomone, svarbu įvertinti, ar tokios atsakovo priemonės, kurių jis savanoriškai nusprendė imtis, gali būti laikomos įvykiu, kurio atitinkamas oro vežėjas realiai negali kontroliuoti. Pažymėjo, kad būtent tokių priemonių, kokių ėmėsi atsakovas, jų įgyvendinimui reikalingų išteklių suteikimas, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovas turi ir kitus turimus sutartinius įsipareigojimus, nagrinėjamuoju atveju su keleiviu sudaryta vežimo sutartis, gali būti kontroliuojamos. Be to, ieškovo teigimu, toks įvykis net negali būti priskirtas išoriniams įvykiams, kuriuos lemia oro vežėjo veikla ir išorinės aplinkybės. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama plečiamai.

Atsiliepimas

6. Atsakovas tripliku (DOK-128272) prašė ieškinį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad dublike nekvestionavo atsakovo atsiliepime nurodomų aplinkybių, kuriomis atsakovas grindė savo poziciją – neginčijo nei žemės drebėjimo fakto, nei to, jog žemės drebėjimas suponavo atsakovo pagalbos poreikį, nei suteiktos pagalbos fakto ar jos masto. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas galėjo nuspręsti nesuteikti pagalbos ir neatšaukti ginčo skrydžio. Atsakovo vertinimu, tokie ieškovo teiginiai paremti teoriniais pasvarstymais ir neatitinka realios faktinės situacijos. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas vertina, jog atsakovas neturėjo realios pasirinkimo galimybės dėl to, kaip turėjo elgtis Turkijos visuomenę ištikus tokio masto katastrofai. Atsakovo manymu, analogišką veikimo būdą pasirinktų bet kuris socialiai atsakingas asmuo. Be to, realios pasirinkimo galimybės atsakovui nebuvimą pagrindžia ir tai, kad sprendimas suteikti pagalbą ir atšaukti skrydį, buvo priimtas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, ko neginčijo ir ieškovas. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad tokio masto katastrofos nėra įprastos, įskaitant ir atsakovo veikloje, atsakovas neplanuoja ir neturi tiek papildomų išteklių (lėktuvų, personalo ir kt.), kad galėtų suteikti tokio masto pagalbą, kokia buvo objektyviai būtina atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, nepaveikiant atsakovo normalaus ir įprasto skrydžių režimo, t. y. neatšaukiant suplanuotų skrydžių, neatliekant kitų būtinų įprastų tvarkaraščių pakeitimo ir pan. Taigi, skrydžių atšaukimas atsakovo pagalbos teikimo laikotarpiu buvo neišvengiamas. Atsakovo vertinimu, pateikiami argumentai, kad atsakovo sprendimas dėl pagalbos suteikimo ir ginčo skrydžio atšaukimo buvo sąlygotas ir neatsiejamai susijęs su objektyviomis, nuo atsakovo valios nepriklausančiomis ir jo nekontroliuojamomis, aplinkybėmis – žemės drebėjimu ir jo sukeltais padariniais. Pastebėjo, kad pats ieškovas dublike nurodė, jog gamtos reiškiniai ypatingų aplinkybių kontekste priskirtini prie išorinių įvykių – nekontroliuojamų oro vežėjų. Taipogi, atsakovas nurodė, kad pateikė pakankamai duomenų, įrodančių atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes. Ieškovo teiginiai dėl atsakovo tariamos galimybės kontroliuoti aplinkybes, dėl kurių buvo atšauktas skrydis, bei, jog šios aplinkybės priskirtinos įprastai vežėjo veiklai, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

8. Ieškovas teismui teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-162578). Ieškovas nesutiko su atsakovo triplike išdėstytais teisiniais argumentais. Nepaisant to, kad triplike, kaip ir atsiliepime į ieškinį, atsakovas dėsto tariamus jo atsakomybę šalinančius argumentus, tačiau į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokius atsakovo teiginius, t. y. kokiu orlaiviu turėjo būti vykdomas (planuotas) ginčo skrydis, kad būtent šis orlaivis, 2023 m. vasario 14 d. turėjęs vykdyti ginčo skrydį, buvo naudojamas (panaudotas) pagalbos teikimui Turkijos Respublikoje nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems asmenims gelbėti ir kad jis buvo naudojamas būtent tuo metu, kai atsakovas turėjo vykdyti ginčo skrydį. Nesant minėtų įrodymų, ieškovo teigimu, tai yra tik atsakovo abstraktūs, bendro pobūdžio teiginiai. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas nusprendė savo iniciatyva pakeisti tvarkaraštį, t. y. atšaukti ginčo skrydį. Tokio sprendimo priėmimu oro vežėjas privertė keleivius patirti nepatogumus, kurie nulemti ne ypatingų aplinkybių, o atsakovo valinio sprendimo. Akcentavo, kad šioje civilinėje byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ginčo skrydžio dieną dėl būtent ginčo orlaivio, turėjusio vykdyti ginčo skrydį, buvo priimtas atsakovo sprendimas atšaukti ginčo skrydį ir tokį nurodymą atsakovui davė būtent Turkijos Respublikos valstybinės institucijos. Tai, kad ginčo skrydis buvo atšauktas dėl organizacinių priežasčių, ieškovo teigimu, patvirtina paties atsakovo keleiviui pateiktas informacinis elektroninis laiškas. Ieškovas pažymėjo, jog būtent tokių priemonių, kokių ėmėsi atsakovas, mastas, jų įgyvendinimui reikalingų išteklių suteikimas, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas turi ir kitus turimus sutartinius įsipareigojimus, nagrinėjamu atveju su keleiviu sudaryta vežimo sutartis, gali būti kontroliuojamos. Būtent atsakovas, nuspręsdamas savanoriškumo pagrindu teikti pagalbą, turėjo užtikrinti, kad nepaisant pagalbai suteiktų orlaivių, jų užtektų ir kitiems skrydžiams. Organizuodamas ir priimdamas tam tikrus sprendimus, atsakovas turi įvertinti savo galimybes, turimus resursus ir priimti tokius sprendimus, kurie užtikrintų, jog su keleiviais sudarytos vežimo sutartys būtų įvykdytos. Šiuo atveju atsakovas neužtikrino, kad keleivio vežimo sutartis būtų įvykdyta, nesant orlaivio, galinčio įvykdyti ginčo skrydį. Pabrėžė, jog atsakovui atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas. Gavęs ieškovo dubliką ir susipažinęs su jame išdėstytais argumentais, susijusiais su rašytinių įrodymų byloje nebuvimu, nekvestionavo ieškovo dublike ir įrodymuose pateiktos informacijos teisingumo, neneigė ir neįrodinėjo aplinkybių triplike, kad būtent ginčo skrydį turėjęs vykdyti orlaivis buvo panaudotas atsakovo įvardintiems tikslams įgyvendinti ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, siekdamas apginti savo poziciją. Ginčo skrydžio atšaukimo priežastis buvo organizacinė, todėl negali būti laikoma, kad ginčo skrydis atšauktas dėl nenumatytų aplinkybių, nes atsakovas neįrodė, jog būtent ginčo skrydį turėjęs įvykdyti orlaivis tą dieną buvo naudojamas pagalbos teikimui nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems asmenims ir kitų reikšmingų aplinkybių.

9. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas paaiškino, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas pateikė keleiviui pasiūlymą, laikydamasis Reglamento 261/2004 5 straipsnio c dalyje įtvirtintų reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog keleiviui iš tikrųjų toks pasiūlymas buvo įteiktas, pavyzdžiui, atsakovas galėjo pateikti elektroninio susirašinėjimo kopijas su keleiviu ir pan. Nėra įrodymų, ar objektyviai minėtas keleivis galėjo pasinaudoti ir ar pasinaudojo tokiu tariamai jam pateiktu atsakovo pasiūlymu. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas tris kartus keitė poziciją dėl ginčo skrydžio sutrikdymo aplinkybių, galimai siekia išvengti kompensacijos mokėjimo. Ginčo skrydis nebuvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo. Atsakovas apie ginčo skrydžio atšaukimą informavo keleivį ir elektroniniu laišku, kuriame nurodė, jog ginčo skrydis atšauktas dėl organizacinių priežasčių. Minėtame elektroniniame laiške atsakovas informavo ir išaiškino, jog keleivis turi teisę susigrąžinti pinigus nemokamai. Todėl, ieškovo vertinimu, akivaizdu, jog ieškovas įgijo teisę į kompensaciją pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnį už keleivį. Vėliau, ieškovui pasikreipus į atsakovą, ikiteisminės stadijos metu atsakovas pakeitė savo poziciją nurodydamas, kad ginčo skrydis atšauktas dėl blogų oro sąlygų, todėl jam mokėti kompensaciją už keleivį nepriklauso, nes tokia aplinkybė laikoma ypatinga aplinkybe. Ieškovui pasikreipus į teismą, atsakovas dar kartą pakeitė savo poziciją, nurodydamas, jog ginčo skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių pagal Reglamento 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, tačiau atsakovas rašytinių įrodymų, susijusių su konkretaus orlaivio panaudojimu, teismui nepateikė. Atsakovo pozicija nenuosekli ir nuolatos keitėsi, priklausomai nuo procesinės stadijos. Toks atsakovo elgesys, anot ieškovo, nelaikytinas atitinkančiu protingos ir apdairios elgsenos reikalavimus. Byloje atsakovas neįrodinėjo svarių priežasčių, dėl kurių negalėjo įvykdyti skrydžio, egzistavimo. Ieškovo vertinimu, atsakovas yra nesąžiningas.

10. Atsakovas per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų nepateikė.