Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. prašymą suinteresuotam asmeniui J. S. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00102,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti antstolės V. V. atliekamus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00102, iki bus išnagrinėtas klausimas dėl antstolės nušalinimo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė apelianto atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą, panaikinti ir perduoti klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:

6.1. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai dėl antstolių veiksmų, kurie nagrinėjami ypatingąja teisena, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Taigi, atsižvelgiant į CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal įstatymą už atskirojo skundo padavimą žyminis mokestis neturėtų būti mokamas.

6.2. Teismas atsisakęs priimti jo atskirąjį skundą užkirto kelią tolesnei bylos eigai.

Suinteresuotas asmuo J. S. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad teismo priimta nutartis yra teisėta, todėl pagrindo ją naikinti nėra.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, pareiškėjui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, jo atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui, teisėtumo bei pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti antstolės V. V. atliekamus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/16/00102, iki bus išnagrinėtas klausimas dėl antstolės nušalinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateikė atskirąjį skundą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nutarties kopija pareiškėjui pasirašytinai įteikta 2016 m. rugpjūčio 26 d. Vadinasi, pareiškėjas turėjo teisę iki 2016 m. rugsėjo 2 d. imtinai ištaisyti atskirojo skundo trūkumus ir teismui pateikti duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas atskirojo skundo trūkumų nepašalino. Apeliantas šios aplinkybės neginčijo, tačiau nurodė, kad teismas nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį, nes bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, žyminiu mokesčiu neapmokestinamos. Nesutiktina su tokiu skundo motyvu.CPK 338 straipsnyje nurodytos atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirųjų skundų trūkumų šalinimą apeliaciniame procese reglamentuoja CPK 316 straipsnis, kuriame nustatyta, kad trūkumai yra CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų neatitiktis. Skundo trūkumu laikytinas ir nustatyto žyminio mokesčio nesumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai suvaržė jo konstitucines teises kreiptis į teismą teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Nepaisant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, užtikrinančio, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Įstatyme nenustatyta, kad nurodytas reikalavimas nėra taikomas atskiriesiems skundams, kurie paduodamai dėl to, jog teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundžiant antstolio veiksmus. Taigi, konstatuodamas, kad už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turėjo sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (žr. taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-600-826/2015; 2015 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-419-826/2015). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kiti apelianto argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu ir neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Per teismo nustatytą terminą pareiškėjui nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, laikė pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. G. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.