Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. B., A. B., D. B. bei V. B. įstatyminei atstovei, taip pat nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje DŽ. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-01 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. pinigine bauda 5 MGL dydžio, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. Š. 2015 m. vasario 9 d. apie 7 val. 40 min. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas šiai bendrovei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į eismo sąlygas ir esant slidžiai kelio dangai nesulėtino važiavimo greičio arba prireikus nesustojo, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, ko pasėkoje nesuvaldė vairuoto automobilio, o automobiliui pradėjus slysti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu (duomenys neskelbtini) autobusu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu susižalojo pats kaltinamasis Dž. Š. ir sužalojo kartu važiavusius bendradarbius J. V., kuriam dėl odos nubrozdinimo kairėje blauzdoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; V. K., kuriam dėl odos nubrozdinimo viršutinėje lūpoje, nosyje, dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinio lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; E. M., kuriam dėl odos nubrozdinimų ir sumušimų kaktoje, daugybinių odos sužalojimų veide, nugaros sumušimo, kairės pusės I-II šonkaulių lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; V. M., kuriam dėl kairio šlaunikaulio išnirimo ir kairės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; Ž. G., kuriam dėl muštinės žaizdos kaktoje, kairės ausies plėštinės žaizdos ir sumušimo, kaktos, kairio skruosto sumušimo, kairės plaštakos IV-V pirštų pirštikaulių lūžimų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; autobuso (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. B., kuriam dėl kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; autobusu vykusius moksleivius: T. B., kuriam dėl odos nubrozdinimų kaktoje, dešiniame smilkinyje, kelių sąnarių, blauzdų sumušimų, poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnaryje, kairio žastikaulio periepikondilinio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; D. B., kuriam dėl daugybinių odos nubrozdinimų veide, muštinės žaizdos burnoje, apatinio žandikaulio lūžimo ties 43-33 dantimis, dėl operacijos metu pašalintų 41, 31 ir 43 dantų, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; V. B., kuriam dėl nosies kaulų, abiejų akiduobių vidinių sienelių lūžimų, poodinės kraujosruvos akių vokuose padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; A. B., kuriai dėl muštinės žaizdos kairiame kelio sąnaryje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; M. S., kuriai dėl pilvo sumušimo su daliniu kasos ir pokapsuliniu blužnies plyšimais, užpilvaplėvinio tarpo kraujosruvomis, kas komplikavosi supūliavimu (drenuota 2015-02-20), pilvaplėvės uždegimu, sepsiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; M. S., kuriam dėl paviršinės muštinės žaizdos dešinio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimo dešiniame skruoste padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; A. M., kuriai dėl odos nubrozdinimų kakle, kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairės akies vokuose, viršutinės lūpos, nosies, 11, 21, 22 dantų sumušimo, 22 danties emalės įskilimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; T. M., kuriam dėl nosies kaulų lūžimo ir kairio inksto sumušimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; A. M., kuriai dėl apatinės lūpos nubrozdinimo ir sumušimo, kairės blauzdos ir kelio sąnario poodinės kraujosruvos, dešinės blauzdos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; V. Ž., kuriai dėl muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, nosies sumušimo ir odos nubrozdinimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; L. Ž., kuriai dėl muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, nosies, kairio skruosto sumušimo, poodinės kraujosruvos veide, kairio viršutinio žandikaulio 1 danties lūžimo, kairio viršutinio žandikaulio 2, dešinio viršutinio žandikaulio 2 dantų defektų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; U. J., kuriai dėl kaktos poodinės kraujosruvos ir sumušimo, viršutinės lūpos muštinės žaizdos, nosies sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; A. P., kuriai dėl dešinio kelio sąnario, kairio smilkinio, smakro, skruosto sumušimų ir odos nubrozdinimų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su automobiliu, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), turėjo nuvežti darbuotojus į darbą ir juos parvežti. Automobilis buvo draustas. Nors įvykis įvyko pirmadienį, tačiau nesiprimena nei šeštadienio, nei sekmadienio, kadangi po autoįvykio dingo atmintis. Žino tik tiek, kiek pasakojo bendradarbiai. Bendradarbiai, kurie sėdėjo autobuse, pasakojo, kad jie įvykio dieną važiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti. Priešais atvažiuojantis automobilis įvažiavo į jų važiuojamosios juostos dalį, todėl jis traukėsi kuo arčiau kelkraščio. Kadangi kelio kraštas buvo nelygus, automobilį sumėtė. Bandė šį tiesinti, bet jam nepavyko, automobilis pradėjo slysti į priešpriešinę eismo juostą, kurioje susidūrė su mokykliniu autobusu. Eismo įvyko metu patyrė galvos traumą, prarado sąmonę. Buvo nuvežtas į reanimaciją. Atsigavęs bendravo su bendradarbiais, jų atsiprašė. Kolegos jam pretenzijų neturi. Sužinojus, kad buvo sužaloti vaikai, gavo visų šeimų telefono numerius, skambino ir jų atsiprašė. Šie visi jam atleido. Gailisi dėl to ką padarė. Prieš 3 metus buvo smulkus autoįvykis – įbrėžė buferį. Po nedarbingumo grįžo į įmonę ir dirba iki šiol (III t., b. l. 67).

Kaltinamasis Dž. Š. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Be to, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos ir kitais apžiūros protokolais, schemomis, foto nuotraukomis, specialisto išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuodama į mokyklą sėdėjo mokyklinio autobuso gale. Nebuvo prisisegusi saugos diržo. Kad yra saugos diržo įsegimai matė, tačiau pačių saugos diržų nepastebėjo. Vairuotojas neliepdavo jų užsisegti. Bevažiuojant mokyklinio autobuso metu vairuotojas suriko. Pakėlusi akis į kelią pamatė priešais baltą autobusiuką. Įvyko smūgis, kurio metu ji trenkėsi į pasostę, o po to į langą. Susižalojo dešinę veido pusę, kelią bei smakrą. Šiuo metu patirti sužalojimai yra sugiję. Balto autobusiuko vairuotojui pretenzijų neturi (III t., b. l. 68).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. parodė, kad turi penkis vaikus. Keturi iš jų autoįvykio metu buvo sužaloti. Sužalotiems vaikams yra 13, 11, 10 ir 6 metų. Buvo 7 val. 35 min. kai vyriausiasis sūnus T. pranešė jai apie autoavariją. Sūnui T. buvo lūžusi ranka, dukrai A. buvo plyšęs kairės kojos kelias, sūnui D. lūžo žandikaulis, o sūnui V. – lūžusi nosis, todėl jis gulėjo lovoje. Sūnui D. po paros buvo atlikta operacija, o V. po savaitės, kai praėjo sutinimas, buvo operuota nosis. Fiziškai vaikai jau sveiki, išskyrus D., kurio gydymas dar nėra baigtas. Šiuo metu vaikas neturi 5 priekinių apatinių dantų, todėl bus reikalinga važinėti pas gydytojus ir ilgai gydytis. Sūnus T. pilnai nesulenkia rankos. Emociškai dar sunku. Vaikai neramūs, kartais būna pikti. Dar ir dabar jie bijo važiuoti, ypatingai dukra, kuri taip pat labai pergyvena dėl rando. Turbūt reikės kelio operacijos. Vaikai lanko fizinio lavinimo pamokas, pratimus atlieka pagal galimybes. Byloje reiškia civilinius ieškinius dėl emocinės vaikų būklės: T. B. neturtinei žalai atlyginti 2 000 Eur, kadangi turtinę žalą draudimas atlygino, tai pat pervedė 500 Eur; A. B. - 1 350 Eur, D. B. – 2 000 Eur, V. B. – 2 000 Eur. Pati reiškia ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl visko labai jaudinasi, ypatingai vaikams išvažiavus į mokyklą. Nuolat prašo jų pasiekus mokyklą parašyti žinutę. Kaltinamajam pretenzijų neturi. Jis atsiprašė, net du kartus skambino. Kaltinamasis važiuodamas ir veždamasis daugiau žmonių turėjo atsakingiau vairuoti. Mano, kad jam ir taip jau didelė bausmė, nes jis turi pergyventi dėl tiek daug žmonių. Mokyklinio autobusiuko vairuotojas taip pat labai pergyvena dėl įvykio. Jie nekalbėjo apie tai, kodėl vaikai važiuodami į mokyklą nebuvo prisisegę saugos diržų. Ji pati vaikams tai liepia daryti (III t., b. l. 68-69).

Nepilnamečių nukentėjusiųjų L. Ž. ir V. Ž. įstatyminė atstovė R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atstovauja nepilnametes mergaites. Apie įvykusį eismo įvykį jai pranešė socialinė darbuotoja. Važiuojant pas dukras kelias buvo labai slidus. Labiausiai kaltina kelininkus, kadangi jie neatliko savo darbo. Autoįvykio metu mergaitės trenkėsi į priekyje buvusias pasostes ir susižalojo. Abiejų dukrų veidai bei nosys buvo sumušti. Vienai mergaitei buvo siuvama žaizda kojoje, o kitai buvo sumuštas žandikaulis, todėl reikėjo tvarkyti dantukus. Dukros po sužalojimų pasveikusios, tik kai privažiuoja posūkį, mergaitės bijo, dreba. Draudimas dukroms atlygino 900 Eur neturtinės žalos. Kaltinamajam pretenzijų neturi. Jis skambino ir nuoširdžiai atsiprašė. Galvoja, kad kažkiek kalti abu vairuotojai, kadangi nepasirinko saugaus greičio, bet mano, kad jie ir taip nubausti, nes pergyvena dėl įvykio. Dukros buvo neprisisegusios saugos diržų. Mergaitės yra sakiusios, kad saugos diržų mokykliniame autobuse net nėra (III t., b. l. 69).

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas G. P. nurodė, kad civilį ieškinį pripažįsta iš dalies. Mano, kad nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį reikėtų vadovautis teismų praktika, kuri šiuo metu atitinka 500 Eur dydį kiekvienam nukentėjusiajam (III t., b. l. 70).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad apžiūrint eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km. Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad įvykio vietoje leistinas greitis 90 km/h. Kelio danga – asfaltas, kelkraščiai žvyruoti. Kelio plotis 6 metrai. Kelio danga ir kelkraščiai padengti nuvažinėtu sniegu, kelio danga yra slidi. Užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje, pasisukęs priekiu (duomenys neskelbtini) kryptimi, o automobilis „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi skersai kelio, 1,10 m. atstumu nuo automobilio (duomenys neskelbtini) kairio galinio rato, pasisukęs (duomenys neskelbtini) kryptimi. Taip pat užfiksuoti automobilių apgadinimai, tai, kad mokyklinis autobusas yra 19 keleivių vietų, prie kurių yra pritvirtinti saugos diržai. Automobilių slydimų pėdsakų neužfiksuota (I t., b. l. 7-19).

2015-02-09 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Matyti, kad labiausiai apgadinta priekinė transporto priemonės dalis. Transporto priemonė įvykio metu buvo techniškai tvarkinga, civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (I t., b. l. 20-21, 23, 24, 25).

2015-02-09 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Matyti, kad labiausiai apgadinta priekinė transporto priemonės dalis, taip pat nežymiai apgadintas dešinys automobilio šonas. Transporto priemonė įvykio metu buvo techniškai tvarkinga, turėjo galiojantį privalomojo draudimo sutarties liudijimą (I t., b. l. 33-34, 36, 37).

Iš 2004-11-12 darbo sutarties Nr. 150 nustatyta, kad V. B. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos vairuotoju (I t., b. l. 39-40).

Iš mokyklinio autobuso vairuotojo pareiginės instrukcijos, su kuria V. B. yra supažindintas pasirašytinai, nustatyta, jog vairuotojas turi reikalauti, kad keleiviai prisisegtų saugos diržus (I t., b. l. 42-44).

Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 6 bei specialisto išvada patvirtina, kad V. B. mokyklinį autobusą vairavo būdamas blaivus (I t., 48, 50).

Specialisto išvada patvirtina, kad Dž. Š. automobilį vairavo būdamas blaivus (I t., 60).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad V. B. buvo nustatyti kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą(I t., b. l. 61, 133).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad D. B. buvo nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai veide (nosies sumušimas), muštinės žaizdos burnoje, apatinio žandikaulio lūžimas ties 43-33 dantimis, operacijos metu pašalinti išnirę 41, 31 ir 43 dantys. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sukrikdoma ilgiau nei 10 dienų, o dėl 3 dantų netekimo D. B. prarado 10 procentų pastovaus darbingumo (I t., b. l. 62, 135-136).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad V. B. buvo nustatyti sužalojimai: nosies kaulų ir abiejų akiduobių vidinių sienelių lūžimai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63, 137-138).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad A. B. buvo nustatyta muštinė žaizda kairiame kelio sąnaryje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 64, 139).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad T. B. buvo nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame smilkinyje, kelių sąnarių, blauzdų sumušimai, poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnaryje, kairio žastikaulio periepikondilinis lūžis, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 65, 134).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad A. M. buvo nustatyti apatinės lūpos nubrozdinimas ir sumušimas, kairės blauzdos ir kelio sąnario poodinės kraujosruvos, dešinės blauzdos sumušimas. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 66, 147).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad M. S. buvo nustatytas pilvo sumušimas su daliniu kasos ir pokapsuliniu blužnies plyšimais, užpilvaplėvinio tarpo kraujosruvomis, kas komplikavosi supūliavimu, pilvaplėvės uždegimu, sepsiu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 67, 140-142).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad M. S. buvo nustatyti paviršinė muštinė žaizda dešinio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 68, 143).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad T. M. buvo nustatyti nosies kaulų lūžimas ir kairio inksto sumušimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 69, 145-146).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad A. M. buvo nustatyti odos nubrozdinimai kakle, kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairės akies vokuose, viršutinės lūpos, nosies, 11, 21, 22 dantų sumušimas, 22 danties emalės įskilimas. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 70, 144).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad A. P. buvo nustatyti dešinio kelio sąnario, kairio smilkinio, smakro, skruosto sumušimai ir odos nubrozdinimai. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 71, 152).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad V. Ž. buvo nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, nosies sumušimas ir odos nubrozdinimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 72, 148).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad L. Ž. buvo nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, nosies, kairio skruosto sumušimas, poodinės kraujosruvos veide, kairio viršutinio žandikaulio 1 danties lūžimas, kairio viršutinio žandikaulio 2, dešinio viršutinio žandikaulio 2 dantų defektai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 73, 149).

Specialisto išvada patvirtina, kad U. J. buvo nustatyti sužalojimai: kaktos poodinės kraujosruvos ir sumušimas, viršutinės lūpos muštinės žaizdos, nosies sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 150-151).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad J. V. buvo nustatytas odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 74, 126).

Medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvada patvirtina, kad E. M. buvo nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai ir sumušimai kaktoje, daugybiniai odos sužalojimai veide, nugaros sumušimas, kairės pusės I-II šonkaulių lūžimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 75, 129).

Specialisto išvada patvirtina, kad V. K. buvo nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, nosyje, dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinis lūžimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 127).

Specialisto išvada patvirtina, kad V. M. buvo nustatyti sužalojimai: kairio šlaunikaulio išnirimas ir kairės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 130).

Specialisto išvada patvirtina, kad Ž. G. buvo nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje, kairės ausies plėštinės žaizdos ir sumušimas, kaktos, kairio skruosto sumušimas, kairės plaštakos IV-V pirštų pirštikaulių lūžimai. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 131-132).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. vasario 9 d. jis mokykliniu autobusiuku (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu (duomenys neskelbtini), važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 50 km/h. Išviso autobuse buvo 14 įvairaus amžiaus vaikų. Saugos diržų vaikai prisisegę nebuvo, nors jiems yra pasakyta, kad reikia prisisegti diržus. Saugos diržai autobuse yra įrengti, veikiantys. Išvažiavus iš miško ruožo ir artėjant arčiau (duomenys neskelbtini) kaimo pradėjo smarkiau snigti, o įvažiavus į seno kelio atkarpą, už kelio vingio, kelio danga darėsi slidi. Pamatė, kad nuo kelio vingio, kur yra kelio palinkimas, iš priešpriešiais atvažiuojantis baltas autobusiukas staiga pradėjo slysti priekiu į jo važiuojamą eismo juostą. Koks tarp jų tuo metu buvo atstumas jis nežino. Viskas įvyko staiga. Jis net nespėjo kur nors nusukti. Staigiai sukti vairo nenorėjo, kad neapvestų autobuso su vaikais. Kiek atsimena, tai baltas autobusiukas du kartus apsisuko ant kelio kliudydamas jo vairuojamo autobuso priekį ir šiek tiek dešinį šoną. Atsimušę vienas į kitą automobiliai sustojo panašiai ant kelio vidurio. Lauke pamatė, kad kai kurie vaikai yra susimušę veidukus. Kas kitame autobuse važiavo jis nežino, nes jam rūpėjo savo vaikai, jų būklė. Kažkas iš pravažiuojančių asmenų iškvietė greitosios pagalbos tarnybas. Pačiam buvo nustatyti šonkaulių sužalojimai. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus, jokio alkoholio nei tą rytą nei iš vakaro negėrė. Autoįvykio metu patirtą 20,63 Eur turtinę žalą ir 600 Eur neturtinę žalą jam atlygino draudimo kompanija. Ši išmokėta suma jį tenkina, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia. Kadangi padaryta žala jam yra atlyginta, todėl autoįvykio kaltininkui D. Š. jokių pretenzijų neturi, nes šis jo atsiprašė. Jis su Dž. Š. susitaikė (II t., b. l. 2-4).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnamečio nukentėjusiojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apie 7 val. 10 min. jis su broliais D. ir T. bei sese A. mokykliniu autobusiuku važiavo į mokyklą (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo už vairuotojo. Šalia sėdėjo sese A.. Brolis D. atsisėdo priekyje prie vairuotojo. Šalia D., prie lango, atsisėdo T. Saugos diržo nebuvo, o gal jis šio nematė, todėl užsisegęs nebuvo. Vairuotojas kartais įlipant sakydavo, kad jie užsisegtų saugos diržus, tačiau tą rytą jam atrodo, kad taip nesakė. Važiuojant visi sėdi tyliai, niekas nešokinėja. Kaip įvykio avarija jis nematė, nes į kelią nežiūrėjo. Mašinoms susidūrus jis į priekyje buvusią sėdynę susimušė nosį. Iš jos bėgo kraujas (II t., b. l. 6)

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnamečio nukentėjusiojo D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis patvirtino nukentėjusiojo V. B. parodymus, papildomai nurodydamas, jog susimušus automobiliams jis susižalojo veidą. Neatsimena ar jam skaudėjo (II t., b. l. 8).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji patvirtino nukentėjusiųjų V. B. bei D. B. parodymus, papildomai nurodydama, jog mokyklinio autobuso vairuotojas važiuojant liepdavo sėdėti ramiai, nešokinėti, tačiau užsisegti saugos diržų jiems neliepdavo. Važiuojant kelio nestebėjo, todėl akis pakėlė tik tada, kai vairuotojas sušuko. Matė lik jų slystantį kitą autobusiuką, kuris atsimušė į jų autobuso šoną. Ji susimušė kairės kojos kelią ir nusibrozdino veidą (II t., b. l. 10).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnamečio nukentėjusiojo T. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis atsisėdo autobuso priekyje, prie keleivio durelių. Saugos diržo neužsisegė. Vairuotojas to padaryti neliepė. Bevažiuojant pamatė, kad priešais atvažiuojantis baltos spalvos autobusiukas pradėjo suktis ant kelio dėl ko susidūrė su jų autobusu. Po susidūrimo pajuto, kad jam skauda kairę ranką, buvo susimušęs galvą, dešinės rankos pirštą, kelius (II t., b. l. 12).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji įlipusi į mokyklinį autobusą atsisėdo už vairuotojo. Saugos diržo nesisegė. Snigo. Jų autobuso vairuotojas dar pasakė, kad nenuvalytas kelias, kad slidu. Važiavo negreitai. Pamatė kaip ant kelio prieš jų automobilį pradėjo suktis kitas automobilis. Vairuotojas V. B. sušuko, liepė jiems saugotis, laikytis. Ji įsikibo ir tuomet automobiliai atsitrenkė vienas į kitą. Kai įvyko susidūrimas pajuto, kad susimušė galvą ir kojų kelius (II t., b. l. 20).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios U. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad avarijos dieną ji su broliu M. važiuojant į mokyklą sėdėjo autobuso ketvirtoje eilėje. Ji sėdėjo prie lango. Kas atsitiko ji nežino, tik pajuto, kad jų autobusiukas atsitrenkė į kitą automobilį. Smūgio metu į priekyje buvusią sėdynę ji susimušė veidą. Bėgo kraujas iš nosies, burnos, skaudėjo. Saugos diržo nebuvo užsisegusi, nes niekas to neliepė padaryti. Brolis nesusižalojo (II t., b. l. 29)

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios V. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iki autobusiuko ji ėjo per žvyruotą kelią, todėl jautėsi, kad yra slidu. Atvažiavus autobusiukui ji įlipusi atsisėdo į šio galą. Važiavo negreitai. Išgirdo vairuotoją sakant, kad dabar bus negerai, bet pakėlusi galvą nieko nematė. Tada pajuto smūgį į autobusą. Tuo pirmu smūgiu ji veidu atsitrenkė į priekyje esančią pasostę. Susižalojo veidą, nosį. Išlipus iš autobuso pajuto, kad labai skauda koją, kurią ligoninėje jai operavo (II t., b. l. 37).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios L. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji patvirtino nukentėjusiosios V. Ž. parodymus apie kelio dangos slidumą, papildomai nurodė, jog autobuse ji atsisėdo antroje nuo galo eilėje. Saugos diržo neužsisegė, nes to padaryti niekas neliepė. Važiuojant išgirdo vairuotoją sakant, kad dabar bus negerai. Tada pakėlė akis į kelią, tačiau tą akimirką pajuto smūgį į jų autobuso priekį. Šiam besisukant buvo smūgis ir į šoną. Nuo pirmojo smūgio ji veidu atsitrenkė į priekyje buvusią pasostę (II t., b. l. 40).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad autobusiukui atvažiavus ji į šį įlipusi atsisėdo į pačią pirmą vienvietę vietą, esančią šalia durų. Saugos diržų ji nesisega niekada, nes jie neveikia ir niekas neliepia jų užsisegti. Važiuojant ji žiūrėjo į telefoną ir staiga išgirdo kaip vairuotojas kažką šūktelėjo. Pakėlusi akis pamatė ant kelio skersai slystantį baltą autobusiuką ir pajuto smūgį, kurio metu ji stipriai susižalojo pilvą į priekyje esantį metalinį rėmą, skirtą pasilaikyti įlipant į autobusą (II t., b. l. 47).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnamečio nukentėjusiojo M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mokykliniame autobuse atsisėdo į antrą eilę, prie lango. Saugos diržų nesisegė. Jie neveikia, ir to padaryti niekas neliepė. Bevažiuojant išgirdo vairuotoją šūktelint, todėl pakėlė akis į kelią ir pamatė priešais kelio viduryje slystantį autobusą. Jų autobuso vairuotojas bandė stabdyti, tačiau automobiliai susidūrė. Susidūrimo metu jis veidu atsitrenkė į priekyje esančią sėdyne veidu, taip pat susimušė dešinį kelią (II t., b. l. 50).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji mokykliniu autobusu vyko į (duomenys neskelbtini) esančią mokyklą. Įlipusi į autobusą atsisėdo jo gale, o brolis atsisėdo antroje eilėje nuo galo, prie lango. Saugos diržo ji nesisegė. Jų niekada nesisega, nes šie neveikiantys. Bevažiuojant pamatė priešais ant kelio skersai slystantį autobusą. Jų vairuotojas bandė autobusą sukti į kairę, tačiau automobiliai susidūrė. Smūgio metu ji susimušė veidą ir dantis į priekyje buvusią sėdynę. Jos broliui iš nosies bėgo kraujas (II t., b. l. 67).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nepilnamečio nukentėjusiojo T. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis apklausos metu patvirtino nukentėjusiosios A. M. parodymus, papildomai nurodydamas, jog smūgio metu jis veidu atsimušė į priekyje buvusią sėdynę, todėl susimušė nosį. Iš jos bėgo kraujas (II t., b. l. 70).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis darbovietės automobiliu (duomenys neskelbtini) darbo reikalas iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Viso mikroautobuse buvo 7 darbuotojai įskaitant ir mikroautobuso vairuotoją Dž. Š. Jis sėdėjo dešinėje pusėje, prie pat durų esančioje trivietėje sėdynėje. Važiuojant jis snūduriavo. Ar buvo prisisegęs saugos diržą neprisimena. Atsimena, kad prabudo išgirdęs kolegų riksmus, todėl įsikibo į priekinę sėdynę ir palenkė galvą. Kas vyko toliau jis neprisimena. Visiškai atsigavo tik išneštas iš automobilio į lauką. Pretenzijų vairuotojui D. Š. jis neturi, civilinio ieškinio nereiškia (II t., b. l. 76).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo E. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis važiuojant į darbą sėdėjo automobilio (duomenys neskelbtini) antroje sėdynių eilėje, per vidurį. Prie lango sėdėjo Ž. G., o jo brolis V. M. sėdėjo jam iš dešinės. Saugos diržo jis prisisegęs nebuvo. Po to važiuojant pro langą pamatė, kad automobilį neša į dešinį šoną, kad jis pradėjo suktis. Neprisimena susidūrimo smūgio, nes buvo praradęs sąmonę. Dėl šio eismo įvykio jis niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (II t., b. l. 79).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo Ž. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad važiuojant į darbą autobuse jis sėdėjo už vairuotojo Dž. Š., prie lango. Saugos diržą buvo užsisegęs. Jis atsimena tik tiek, kad jų automobilį sumėtė, o kas vyko toliau, jis neprisimena. Dėl patirtų sužalojimų jis vairuotojui D. Š. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (II t., b. l. 91).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo J. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis važiuojant į darbą sėdėjo automobilio (duomenys neskelbtini) pačiame gale, kartu su mūrininku A. B.. Buvo prisisegęs saugos diržą. Važiuodamas prisnūdo ir prabudo tik pajutęs, kad automobilis visiškai nevaldomas, slysta. Iš karto sekė stiprus smūgis. Vairuotojui D. Š. jis jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (II t., b. l. 84).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis važiuojant sėdėjo šalia vairuotojo Dž. Š. Buvo užsisegęs saugos diržą. Važiavo apie 60 km/h greičiu, nes buvo slidu. Važiuojant vingiuota kelio atkarpa jie turėjo prasilenkti su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Dž. Š. pasuko automobilį dešiniau, nes kelias toje vietoje buvo siauras, kelkraštyje – duobėtas. Kai užvažiavo dešinės pusės ratais ant kelkraščio, automobilį labai sumėtė, panešė kairiau. Dž. Š. bandė automobilį ištiesinti, tačiau jam nepavyko ir automobilis ant slidaus kelio pasidarė nevaldomas. Kas vyko toliau jis neprisimena. Atsipeikėjo tik po susidūrimo. Dėl patirtų sužalojimų jis vairuotojui D. Š. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (II t., b. l. 87-88).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automobiliu, kurį vairavo Dž. Š., jis pamatė, jog priešais važiuojantis automobilis važiuoja arti kelio vidurio. Todėl Dž. Š. traukėsi arčiau dešinio kelkraščio. Po to jis pajuto, kad automobilį supurtė nuo duobių, esančių ties asfaltuoto kelio briauna. Jų automobilis pradėjo slysti, skersuotis ant kelio ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Dž. Š. dar bandė išvairuoti, išlyginęs pasuko dešiniau, bet jį ir vėl sumėtė. Automobilis vėl pradėjo slysti į priešpriešinę eismo juostą. Jis rankomis įsirėmė į priekyje esančios sėdynės atlošą ir pakėlęs akis pamatė priešais atvažiuojantį geltoną autobusą. Jų automobilis jau buvo visiškai nevaldomas ir priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į atvažiuojantį autobusiuką. Eismo įvykio metu jis nesusižalojo (II t., b. l. 96).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015-02-09, apie 07 val. 30 min. ji automobiliu važiavo į darbą (duomenys neskelbtini). Priekyje jos važiavo mokyklinis autobusas, kurio greitis galėjo būti apie 50 km/h. Kelias buvo padengtas lyg sniegu, lyg ledu. Buvo slidu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimo ribose ji pastebėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantis baltos spalvos autobusiukas pradėjo suktis. Jį apsuko gal vieną kartą, o gal net du kartus ant kelio ir besisukant išmetė į jų eismo juostą priešais mokyklinį autobusą. Tada automobiliai atsitrenkė vienas į kitą (II t., b. l. 94).

Nukentėjusysis T. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir (duomenys neskelbtini) (II t., b. l.103-109).

Nukentėjusioji A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 103-109).

Nukentėjusysis D. B. pareiškė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 103-109).

Nukentėjusysis V. B. pareiškė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 103-109).

Nukentėjusioji V. B. pareiškė 2 750 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 103-109).

UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pateikusiems prašymus nukentėjusiesiems buvo išmokėtos tokio dydžio draudimo išmokos:

U. J. 150 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;Ž. G. 70 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;E. M. 70 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;V. M. 600 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;T. B. 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;A. B. 150 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 157,92 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti;D. B. 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 237,31 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti;V. B. 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;V. B. 600 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 20,62 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti;L. Ž. 350 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 240 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti;V. Ž. 350 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;T. M. 350 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 60 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti;A. M. 150 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 50 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti;A. P. 60 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti;M. S. 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 100 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti;M. S. 100 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (III t., b. l. 56-57 ).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Jeigu Dž. Š. būtų vykdęs Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimus t. y. atsižvelgus į eismo sąlygas, vietos reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai pasirinkęs saugų važiavimo greitį, sulėtinęs važiavimo greitį, o prireikus ir sustojęs, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, eismo įvykis nebūtų įvykęs – jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų tapęs nevaldomu, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir susidūręs su priešais atvažiuojančiu (duomenys neskelbtini) autobusu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sukėlęs pasekmes – nukentėjusiesiems padarytus nežymius ir nesunkius kūno sužalojimus, todėl Dž. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis Dž. Š. pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, reiškia nuoširdų gailestį dėl to, kas įvyko, nukentėjusiųjų atsiprašė, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo Dž. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl bausmės skyrimo.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino padarytą žalą, arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu ir 4 ) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali tik tada, kai egzistuoja visos keturios įstatyme numatytos privalomos sąlygos. Be to, pažymėtina, kad net ir esant visoms sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis Dž. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau byloje nėra duomenų, kad visi nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju Dž. Š.

Baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad visais atvejais susitaikymas turi būti procesine tvarka įformintas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos. Susitaikymas gali būti išreiškiamas rašytine (prijungiant prie baudžiamosios bylos medžiagos) ar žodine forma. Žodinis susitaikymas turi būti fiksuojamas procesiniuose dokumentuose. Šiuo konkrečiu atveju, baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiųjų išreikštos valios susitaikyti su kaltinamuoju nei rašytine, nei žodine, kuri būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose, forma.

Teisiamojo posėdžio protokole bei apklausos protokoluose užfiksuoti nukentėjusiųjų žodžiai ,,pretenzijų kaltinamajam neturiu arba pretenzijų D. Š. neturiu“, nereiškia susitaikymo su kaltinamuoju ir negali būti prilyginami nuketėjusiojo valios išraiškai susitaikyti teisiniu pagrindu. Bylos duomenimis, tik nukentėjęs V. B. nurodė, kad be to, jog D. Š. pretenzijų neturi, su juo susitaiko (I t., b. l. 4). Pažymėtina, kad dalis nukentėjusiųjų net nėra išreiškę pozicijos dėl to, jog kaltinamajam pretenzijų neturi – nurodoma tik tai, kad nereiškia civilinio ieškinio byloje (II t., b. l. 53), arba net nenurodoma kuriam vairuotojui pretenzijų neturima – „vairuotojui pretenzijų neturiu“ (II t., b. l. 73). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius norma nėra vien tik nukentėjusiojo pareiškimas, kad turtinė žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų vairuotojui arba pretenzijų D. Š. neturi ir neatskleidžia nukentėjusiojo valios turinio – ar nukentėjusieji neturi kaltinamajam tik civilių pretenzijų, ar pageidauja, jog šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nesant visų privalomų Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų, teismas negali atleisti kaltinamojo Dž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant kaltinamajam D. Š. bausmę už jo padarytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą atsižvelgtina į tai, jog padarytas nusikaltimas yra neatsargus (BK 16 str. 2 d.), į tai, kad ypatingai sunkių padarinių nesukėlė – nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs ir nesunkūs sveikatos sutrikdymai; Dž. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai; į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam D. Š. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. vidurkis – 18 MGL dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹str., bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 12 MGL, t. y. 451,92 Eur dydžio bauda.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. B. pareiškė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 105-109).

Grindžiant patirtos neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų kūno sužalojimų T. B. patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, emocinę įtampą ir nepatogumus. Nurodoma, kad ir šiuo metu T. B. jaučia patirtų sužalojimų pasekmes, nes jam išlieka nepilnas rankos sulenkimas. Dėl nuolatinio fizinio skausmo ženkliai sumažėjo jo galimybės užsiimti fizine veikla, aktyviai leisti laisvalaikį. Teigiama, kad T. B. yra neramus, kartais būna piktas, dar ir dabar bijo važiuoti transporto priemonėmis.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam T. B. buvo nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame smilkinyje, kelių sąnarių, blauzdų sumušimai, poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnaryje, kairio žastikaulio periepikondilinis lūžis, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, tačiau kartu byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šiuo metu nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų lankosi pas medikus, nors teigiama, kad rankos nepavyksta visiškai ištiesti – bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajam nepilną rankos sulenkimą rekomenduojama gydyti mankšta, nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės V. B. teigimu sūnus šiuo metu lanko fizinio parengimo pamokas; byloje nėra duomenų, kad sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai berniuko sveikatos būklei; taip pat tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jam sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų; į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, žalos dydis vertintinas nuo 290 Eur iki 2 900 Eur); į tai, kad atsakovai šioje byloje yra juridiniai asmenys; į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo T. B. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 1 300 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino dalį – 500 Eur neturtinės žalos, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas atlygintos žalos dydžiui ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 800 Eur, atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė visiems nukentėjusiesiems išmokėjo maksimalų įstatymu nustatytos žalos dydį neturtinei žalai atlyginti (5 000 Eur), priteistina nukentėjusiajam iš civilio atsakovo (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pareiškė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 105-109).

Grindžiant patirtos neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų kūno sužalojimų T. B. patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, emocinę įtampą ir nepatogumus, nes ilgą laiką kankino nemiga. Ir šiuo metu bijo važiuoti transporto priemonėmis. Dėl patirtos trauminės galvos smegenų ligos ir šiuo metu V. B. nuolat skauda galvą. Dėl nuolatinio skausmo ženkliai sumažėjo jo galimybės užsiimti fizine veikla, aktyviai leisti laisvalaikį.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam T. B. buvo nustatyti sužalojimai: nosies kaulų ir abiejų akiduobių vidinių sienelių lūžimai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63, 137-138).

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, tačiau kartu byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šiuo metu nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų yra išlikę liekamųjų reiškinių, kad yra kreiptasi į medikus dėl nuolatinio galvos skausmo, kad jis yra gydomas, byloje taip pat nėra duomenų, kad sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai berniuko sveikatos būklei; taip pat tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jam sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų; į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, žalos dydis vertintinas nuo 290 Eur iki 2 900 Eur); į tai, kad atsakovai šioje byloje yra juridiniai asmenys; į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo T. B. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 1 000 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino dalį – 500 Eur neturtinės žalos, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas atlygintos žalos dydžiui ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 500 Eur, atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė visiems nukentėjusiesiems išmokėjo maksimalų įstatymu nustatytos žalos dydį neturtinei žalai atlyginti (5 000 Eur), priteistina nukentėjusiajam iš civilio atsakovo (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. pareiškė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 105-109).

Grindžiant patirtos neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų kūno sužalojimų D. B. dėl patirtų sužalojimų – daugybinio apatinio žandikaulio lūžimo, pašalintų trijų dantų, taikyto chirurginio gydymo, patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, emocinę įtampą ir nepatogumus, nes ilgą laiką kankino nemiga. Ir šiuo metu bijo važiuoti transport priemonėmis. Dėl patirto sužalojimo D. B. ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes, nes nuolat skauda žandikaulį, ateityje bus būtinas dantų protezavimas, reabilitacija.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam D. B. buvo nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai veide (nosies sumušimas), muštinės žaizdos burnoje, apatinio žandikaulio lūžimas ties 43-33 dantimis, operacijos metu pašalinti išnirę 41, 31 ir 43 dantys. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl 3 dantų netekimo D. B. prarado 10 procentų pastovaus darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 62, 135-136).

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis D. B. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kad jam šiuo metu yra išlikę liekamųjų reiškinių – berniukas neturi penkių priekyje esančių apatinio žandikaulio dantų, be jų bus ilgą laiką, kadangi šiuo metu dėl nesusiformavusio sąkandžio protezuoti gydytojai nerekomenduoja, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad sužalojimas neišgydomas, kad gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai berniuko sveikatos būklei; taip pat tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jam sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų; į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, žalos dydis vertintinas nuo 290 Eur iki 2 900 Eur); į tai, kad atsakovai šioje byloje yra juridiniai asmenys; į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo D. B. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 2 000 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino dalį – 500 Eur neturtinės žalos, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas atlygintos žalos dydžiui ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 1 500 Eur, atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė visiems nukentėjusiesiems išmokėjo maksimalų įstatymu nustatytos žalos dydį neturtinei žalai atlyginti (5 000 Eur), priteistina nukentėjusiajam iš civilio atsakovo (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. pareiškė 1 350 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 105-109).

Grindžiant patirtos neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų kūno sužalojimų A. B. buvo atliktas chirurginis žaizdos sutvarkymas. Dėl padarytų sužalojimų ji patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, emocinę įtampą ir nepatogumus, po įvykio ilgą laiką kankino nemiga. Iki šiol bijoma važiuoti transporto priemonėmis. Nurodoma, kad ir šiuo metu A. B. jaučia patirtų sužalojimų pasekmes. Jai nuolat skauda kelią, yra likęs randas. Ateityje bus sprendžiama dėl plastinės operacijos būtinumo.

Bylos duomenimis nukentėjusiajai A. B. buvo nustatyta muštinė žaizda kairiame kelio sąnaryje, sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 64, 139).

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, tačiau kartu byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šiuo metu nukentėjusiajai dėl patirto sužalojimo yra išlikę liekamųjų reiškinių, kad yra kreiptasi į medikus dėl nuolatinio kelio skausmo, nėra pateikta įrodymų apie plastinės operacijos būtinumą; byloje taip pat nėra duomenų, kad sužalojimas gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai mergaitės sveikatos būklei; taip pat tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jai sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų; į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, žalos dydis vertintinas nuo 290 Eur iki 2 900 Eur); į tai, kad atsakovai šioje byloje yra juridiniai asmenys; į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios A. B. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 700 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino dalį – 150 Eur neturtinės žalos, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas atlygintos žalos dydžiui ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 550 Eur, atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė visiems nukentėjusiesiems išmokėjo maksimalų įstatymu nustatytos žalos dydį neturtinei žalai atlyginti (5 000 Eur), priteistina nukentėjusiajai iš civilio atsakovo (duomenys neskelbtini) (Kauno apygardos teismo 2015-06-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-368-582/2015).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 250 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

V. B., grįsdama patirtos turtinės žalos dydį nurodė, kad ją ir sužalotus keturis vaikus sieja glaudus ryšys, todėl pats vaikų sužalojimo faktas sukelia neigiamus dvasinius išgyvenimus. Ieškovė negalėjo ilgai atsigauti po žinios apie įvykį, patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, emocinę įtampą, nepatogumus ir didelį stresą. Net ir dabar ji negali atsigauti ir ramiai gyventi, kadangi po įvykio atsirado papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių rūpesčių, susijusių su vaikų gydymu. Sužalotiems vaikams reikalinga ilga reabilitacija, ateityje jiems reikės papildomų operacijų, o tai taip pat kelia neigiamus išgyvenimus. Nėra aišku kaip operacijos atsilieps tolimesniam vaikų vystymuisi, ar pavyks pašalinti po sužalojimų atsiradusius padarinius. Neigiamus išgyvenimus kelia ir tai, kad dėl kai kurių vaikų patirtų sužalojimų pasekmių nepavyks visiškai pašalinti – prarasta dalis darbingumo, išlikęs nepilnas rankos sulenkimas). Dėl visų patirtų išgyvenimų pablogėjo ieškovės gyvenimo kokybė, bendra savijauta.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. B. vaikai patyrė nežymų ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad jie iki šiol lankosi pas gydytojus, kad jiems, išskyrus D. B., bus reikalingi chirurginiai gydymai – bylos duomenimis T. B. ranką rekomenduota gydyti mankšta, kiti vaikai jokių nusiskundimų medikams neišsakė, todėl išleisti gydytis ambulatoriškai. Sutiktina, kad vaikų mama dėl eismo įvykio metu nepilnamečių vaikų sužalojimo, jų gydymo patyrė psichologinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad vaikų gydymas truko ilgai, buvo ypatingai sunkus, kad V. B. dėl patirtų išgyvenimų sutriko sveikata ir ji gydėsi bei gydosi šiuo metu. Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu neturi pagrindo spręsti ar dėl nustatytos vaiko sveikatai padarytos žalos, kaip ieškovės išgyvenimo šaltinio, jo trukmės ir padarinių yra teisinis pagrindas konstatuoti jos išimtinio pobūdžio išgyvenimus kaip pagrindą neturtinei žalai nustatyti, todėl priteisti ją pinigais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta , kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis). Šiuo metu prievolė dėl žalos atlyginimo dar nėra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą, todėl ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintina (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-234/2010).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo neišieškoti arba jų dydį sumažinti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. teismo paprašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus 250 Eur dydžio sumai (II t., b. l. 102, 109, 122).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir tai, kad advokatas ruošė ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat į atstovavimo išlaidų dydžius, laikytina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra proporcingos ir adekvačios atliktam darbui, žymiai nesiskiriančios nuo vyraujančios praktikos ir yra pakankamos advokato paslaugoms apmokėti, todėl priteistinos ieškovei, tačiau ne iš draudimo bendrovės, o iš kaltinamojo Dž. Š.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

DŽ. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 18 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 12 MGL, t. y. keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro (451 Eur) dydžio baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), aštuonis šimtus eurų (800 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui T. B., asmens kodas ((duomenys neskelbtini).

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis šimtus eurų (500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (1 500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. B., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis šimtus penkiasdešimt eurų (550 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du šimtus penkiasdešimt eurų (250 Eur) advokato paslaugoms apmokėti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

D. Š. išaiškintina, kad bauda privalo būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį). Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banko kvitą privaloma pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui (Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d., 23 str. 1 d.).

Jeigu bauda nebus sumokėta, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.