Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-04-09 · Administracinė byla Nr. eAS-439-662/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-09
Bylos Nr.
eAS-439-662/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00588-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilsota“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-439-662/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00588-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsota“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsota“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilsota“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. gruodžio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1642 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Inspekcija, atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Žemės sklypas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. Žemės sklypo pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse naudojamas 2/10 aptvertas, neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinio sutikimo, 151 kv. m valstybinės žemės plotas; pietinėje dalyje – 43 kv. m valstybinio miško žemės plotas; šiaurės rytinėje dalyje – 164 kv. m valstybinio miško žemės plotas. Atsižvelgiant į tai, Bendrovei Privalomuoju nurodymu nurodyta iki 2025 m. gegužės 19 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę ir valstybinio miško žemę 151 kv. m. pietvakarinėje pusėje – pašalinti 109,58 m ilgio tvorą su visomis konstrukcijomis, vartus bei vartelius; atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio miško žemę 43 kv. m. pietrytinėje pusėje – pašalinti 72,43 m ilgio tvorą su visomis konstrukcijomis; atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio miško žemę 164 kv. m. šiaurės rytinėje pusėje – pašalinti 66,01 m ilgio tvorą su visomis konstrukcijomis, pietinėje pusėje – pašalinti 9,05 m ilgio tvorą, esančią valstybinio miško žemėje, su visomis konstrukcijomis.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilsota“ skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teismas grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, jog administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teismas išaiškino, jog bendrosios kompetencijos teismams priskirtini nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Teismas, remdamasis specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, pažymėjo, kad skundžiamame Privalomajame nurodyme nurodytų statinių pašalinimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėjamu atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, o ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas išaiškino pareiškėjui jo teisę teikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

III.

Pareiškėjas UAB „Vilsota“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo situacija visiškai atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatantį, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. patenka į administracinių teismų jurisdikciją.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, nepagrįstai vadovavosi specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. spalio 29 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir joje nurodyta praktika, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-56/2024 bei 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-60/2024, kadangi šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi: (i) teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ieškovas siekė įrodyti, kad ginčo statiniai valstybinėje žemėje, besiribojančioje su jo žemės sklypu, pastatyti teisėtai; (ii) teismingumo byloje Nr. T-56/2024 ieškovas teigė, kad jo žemės sklypo ribos neaiškios, todėl gali būti, jog tvora nėra pastatyta valstybinėje žemėje; (iii) teismingumo byloje Nr. T-60/2024 ieškovas aiškino, kad tvora prieš daugiau kaip dvidešimt metų pastatyta su tikslu sulaikyti lietaus vandenį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, jog Privalomuoju nurodymu jis nėra įpareigotas pašalinti savavališką statybą ir toks nurodymas nėra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Privalomasis nurodymas pareiškėjui surašytas konstatavus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne pažeidimus statybos srityje, todėl Privalomasis nurodymas yra administracinio pobūdžio aktas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-655-602/2024, ir skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus yra susijęs su žemės sklypo savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-60/2024, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-56/2024, 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir šiose nutartyse nurodyta praktika.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog byloje nėra kilęs ginčas dėl statybos padarinių pašalinimo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nutartyje nurodyta specialiosios teisėjų kolegijos praktika. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, šis ginčas visiškai atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Iš skundo bei byloje esančios medžiagos matyti, kad Inspekcija 2024 m. lapkričio 19 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir parengė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-1206. Inspekcijos Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta iki 2025 m. gegužės 19 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę ir valstybinio miško žemę 151 kv. m pietvakarinėje pusėje – pašalinti 109,58 m ilgio tvorą su visomis konstrukcijomis, vartus bei vartelius; atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio miško žemę 43 kv. m pietrytinėje pusėje – pašalinti 72,43 m ilgio tvorą su visomis konstrukcijomis; atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio miško žemę 164 kv. m šiaurės rytinėje pusėje – pašalinti 66,01 m ilgio tvorą su visomis konstrukcijomis, pietinėje pusėje – pašalinti 9,05 m ilgio tvorą, esančią valstybinio miško žemėje, su visomis konstrukcijomis. Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-60/2024, išaiškino, kad privalomajame nurodyme nurodytų statinių pašalinimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Toks aiškinimas pateikiamas ir kitose specialiosios teisėjų kolegijos priimtose nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-56/2024, 2019 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir šiose nutartyse nurodytą praktiką).

Taigi, įvertinus specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktus išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurioje konstatavo, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Šio vertinimo nekeičia Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi išnagrinėtų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-655-602/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje ir specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse aptartas situacijas, nesutinka su pareiškėju, kad jos skiriasi. Pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-60/2024, kuria rėmėsi, be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ir šioje byloje yra ginčijami Inspekcijos privalomieji nurodymai dėl žemės naudojimo pažeidimų ir jų pašalinimo; privalomieji nurodymai pareiškėjams surašyti už Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktų pažeidimus; privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Taigi, sutampant bylų faktiniams ir teisiniams pagrindams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos minėtomis nutartimis ir juose pateiktais išaiškinimais šioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 22 straipsnio 3 dalį, kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (ABTĮ 22 str. 5 d.).

Pareiškėjo atskirajame skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-655-602/2024, kurioje buvo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylos, kokia nagrinėjama šiuo atveju, yra nagrinėtinos administraciniame teisme, buvo priimta 2024 m. spalio 23 d. Vėliau buvo priimtos specialiosios teisėjų kolegijos galutinės ir neskundžiamos 2024 m. lapkričio 7 d. teismingumo byloje Nr. T-56/2024 ir 2024 m. gruodžio 10 d. teismingumo byloje Nr. T-60/2024 nutartys, kuriose išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylos vis tik nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi naujausiais specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais dėl bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Pabrėžtina, jog būtent specialioji teisėjų kolegija sprendžia bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus, todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsota“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė